Kas turi vaikų, tas turi ir stalo žaidimų. Jie – darnios šeimos, prasmingo laisvalaikio, emocingo bendravimo su vaikais simbolis. O kur dar lavinamoji ir edukacinė vertė. Žaidžiantis stalo žaidimus vaikas visada išsiskirs žinių gausa, mąstymo branda, gera reakcija.
Vienas BET
Yra tik vienas „bet“ – vaikai trokšta laimėti, o pavyksta ne visada. Kaip žaisti be nusivylimo ir pykčio priepuolių? Šis klausimas kyla visiems tėvams.
Nuomonės formuotoja Austėja Stancikienė, dviejų dukryčių mama, sertifikuota Montessori praktikė ir @sekuvaiku bendraautorė pasidalino išmintingais patarimais, kaip žaisti stalo žaidimus. Jos įrašas asmeninėje paskyroje @lifetakestwo apie stalo žaidimus sulaukė didelio dėmesio!
Dalinamės taikliomis Austėjos įžvalgomis. Viskas išbandyta praktikoje su septynmete dukra. „Šįkart dalinuosi ne tik teorija – ir mes tai patyrėme, kurį laiką net buvome atsisakę stalo žaidimų! Bet supratę, kad taip vaikas neišmoks reikalingų įgūdžių, ieškojome sprendimo,“ – sako Austėja.
Kaip žaisti, kad visiems būtų smagu
Pradėkime nuo to, kad vaikų savikontrolės centras (prefrontalinė žievė) iki maždaug 7 metų dar bręsta, todėl varžymosi žaidimai testuoja ne tik žaidimo perpratimą, bet ir vaiko gebėjimą ramiai pralaimėti, mokėjimą palaukti bei taisyklių laikymosi įgūdžius. Vaikams stalo žaidimai yra emocijų pažinimo treniruotė, todėl visi kartu laikykitės kelių paprastų taisyklių. Taip bus mažiau konfliktų, daugiau ryšio ir kaskart žaidžiant bus vis smagiau.
Žaidimo pradžia
Pradėkite žaidimą nuo susitarimų:
Mūsų tikslas – maloniai praleisti laiką.
Jeigu nebesmagu, – darome pauzę.
Susitarus šiuos du esminius dalykus, nebelieka įtampos dėl tikslo laimėti, dėmesys perkeliamas ten, kur šeimai svarbiausia, – į malonų laiką drauge.
Svarbu vaikui išaiškinti, kad pauzė nėra bausmė. Pauzė = sustojame, pakvėpuojame ir grįžtame, kai esame pasiruošę. Tai padės vaikui suprasti, kad galima valdyti emocijas ir už jas nėra baudžiama.
Pasiruoškite strategiją pralaimėjimui:
Prieš pradėdami žaisti, vaikui paaiškinkite, kad kiekvienas kartais laimime, kartais pralaimime. Kai nelaimime, – mokomės kantrybės.
Žaidimo eiga
Pastiprinkite vaiką emociškai žaidimo eigoje. Kurkite ryšį su vaiku, atkreipdami dėmesį ne tik į sėkmės akimirkas, domėkitės vaiko emocijomis, kurias pamatote.
„Ar tu nusivylei, nes nepavyko?“
„Sunku laukti, tiesa?“
„Oi, šį kartą man nepavyko“
Tai padės reguliuoti vaiko emocijas ir aktyvuoti smegenų ramybės centrus. Be to, vaikas jausis užtikrinčiau, jei žinos, kad ne tik jis patiria iššūkių žaisdamas.
Vis dėlto iššūkis – įdomaus žaidimo dalis.
Monessori metode yra puikus patarimas. Leiskite vaikui būti žaidimo vedėju, atsakingu už lentos paruošimą, detalių dalinimą, laiko sekimą, taisyklių išmanymą ir priminimą. Kai vaikas jaučia, kad turi kontrolę, bus daug mažiau ginčų ir taisyklių laužymo. Tai veikia buityje, tad lygiai taip pat veikia ir žaidžiant stalo žaidimus.
Žaidimo pabaiga
Po žaidimo kiekvienas pasidalinkite žaidimo elementu, kuris šiandien patiko, nesvarbu, laimėjome ar ne.
Mėgstamiausi Austėjos šeimos stalo žaidimai (7+)
+ suartinančiam žaidimui komandose: PICTIONARY
+ bendradarbiavimui, žaidžiant prieš patį žaidimą: SCRABBLE
+ pralaimėjimo prisijaukinimui, kai pralaimi daugiau nei vienas: BLOKUS
Apibendrinimui:
- Susitarkite, koks žaidimo tikslas
- Turėkite planą pralaimėjimo atveju
- Pastiprinkite vaiką emociškai žaidimo eigoje
