Autizmo gydymas kinišku masažu

Ne kartą rašėme apie šeimas, auginančias vaikus autistus. Lietuvą neseniai pasiekė nauja autizmo švelninimo terapija – kiniškas čigong (qigong) masažas. Tai JAV sukurta nauja metodika, paremta tūkstantmečių senumo kinų medicinos žiniomis.

Taigi Rytų medicina ateina į pagalbą Vakarų medicinai.

Autistų tėvams nelengva

Tėveliai, kurių vaikams diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, puikiai žino, kaip sunku jį įveikti. Vaikas užsidaręs savame kiaute, nekalba, nepasiduoda auklėjimui ir lavinimui. Jo pojūčiai sutrikę – jis nejaučia skausmo, turi virškinimo ar kitokių savireguliacijos problemų. Šiuolaikinė Vakarų medicina taip ir nesugeba tiksliai atsakyti, kokios autizmo priežastys, o įvairios programos vieniems vaikams padeda, kitiems ne.

Klaipėdos universiteto (KU) kvietimu Lietuvoje lankėsi JAV profesorė dr. Louisa Silva. Pristatydama savo mokslinę studiją ji papasakojo: „1979 metais baigiau medicinos studijas Kalifornijos universitete. Tada nieko nežinojau, kas yra žmogaus energija pagal kinų supratimą. Mes studijavome kūną, t.y. atskirus organus ir ląsteles, išmokome surasti ligą atskirose kūno dalyse. Emocijas palikome psichologams, o dvasiniai dalykai buvo atiduoti bažnyčiai“. Tačiau jai dar besimokant į universitetą atvyko kinų delegacija ir atsivežė radikaliai kitokių idėjų, pvz., apie akupunktūrą, nuskausminimą be vaistų. Šis susitikimas ilgam išliko L.Silvos atmintyje.

Kinų medicinos ypatumai

Pradėjusi dirbti gydytoja L.Silva per kelerius metus pažino Vakarų medicinos ribas gydant lėtines ligas ir suprato, kad neįgaliems žmonėms ji iš viso nieko negali pasiūlyti. Tada pradėjo studijuoti kinų mediciną – o ji traktuoja žmogų ir jo sveikatą kaip visumą. L.Silva sakė: „Anksčiau žinojau, kaip sumažinti ligą, dabar žinau, kaip pagerinti sveikatą“. Pavyzdžiui, blogai besijaučiantis, išsekęs pacientas ateina pas įprastinį gydytoją, o šis neranda jokios ligos ir niekuo negali padėti. Tuo tarpu Rytų medicina jam pasiūlo mankštą, dietą, masažą ir taip padidina žmogaus energiją.

Oregono valstijoje L.Silva įkūrė Čigong sensorinio mokymo institutą (Qigong Sensory Training Institute) ir šiuo metu jam vadovauja. Ji sako: „Mūsų misija buvo įkurti kliniką, kurioje gydymas nebūtų brangus ir kurioje derėtų Rytų bei Vakarų medicinos žinios“. Autizmu ji susidomėjo todėl, kad jos artimų draugų sūnui buvo diagnozuotas autizmas, ir ji matė, kokį stresą patiria tokios šeimos, kaip trūksta efektyvių gydymo būdų.

Rytietiškos ir vakarietiškos sampratos skirtumai

Pasak L.Silvos, vakarietiškas masažas būna skirtas raumenims, jis laikinai sumažina įtampą. Kiniškas masažas skirtas odos ir joje esančių jutiminių nervų funkcionavimui pagerinti. Vakarietiškas masažas atliekamas pagal limfos tekėjimą, o kiniškas – pagal arterinio kraujo tekėjimą ir vadinamųjų meridianų žemėlapį. Tai atrodo kitaip ir duoda kitokius rezultatus – pokyčiai būna ilgalaikiai. Vienoks masažas taikomas gydant astmą ar skausmą, kitoks – autizmą.

Mokslininkei teko stebėti vieną šeimą, kurioje tėtis buvo išmokytas atlikti kinišką masažą savo keturmečiam sūnui. Jis darė masažą vaikui kasdien po 15 minučių, ir po 5 mėnesių jo sūnui labai pagerėjo: jis pradėjo geriau miegoti, valgyti daugiau ir įvairesnio maisto, sugebėjo išlaikyti akių kontaktą ir išmoko pasakyti keletą žodžių. Tada L.Silva nusprendė atlikti išsamų tyrimą, nes tai atrodė kažkas visiškai neįtikėtino.

Tuo metu buvo manoma, kad autizmo priežastis pirmiausia yra genetinė. Kilo abejonių, kaip masažas gali išspręsti genetikos problemą. Pasak L.Silvos, dabar jau žinoma, kad mažiau nei 10 proc. visų autizmo atvejų yra dėl genetikos, o 90 proc. – dėl aplinkos poveikio. Taip pat žinoma, kad masažas gali stiprinti ir detoksikuoti organizmą.

L.Silva pasakoja: „Taigi pradėjome tirti masažo poveikį. Žinojome, kad turime rasti bendrą kalbą su tėvais, su mokytojais, su tyrėjais. Turėjome pasirinkti visiems suprantamą kalbą. Kinų medicinoje vartojamos sąvokos „in“, „jan“, „či“, o mes nenorėjome vartoti tokios negirdėtos kalbos.

Pradėjome nuo aiškinimo, jog autistų vaikų pojūčiai yra per mažai arba per daug jautrūs, ir jie nedirba visi kartu. Dėl to jų smegenys gauna netikslią arba nepakankamą informaciją apie tai, kas vyksta aplinkoje, sulėtėja jų mokymasis. Jeigu vaikas blogai mato arba girdi, jam reikia akinių arba klausos aparato, kitaip jis negalės mokytis. Tačiau autistams, turintiems daugybę sensorikos problemų, šie įprastiniai metodai netinka“

Vakariečių požiūris į autizmą

„Vakarietiškos medicinos požiūriu, autizmas yra anomalus elgesys, sulėtėjusi socialinė ir kalbos raida. Visa tai vyksta iki 3 metų. 90 proc. vaikų turi neįprastų sensorinių problemų, bet jos nebūna įtraukiamos į diagnozę, o laikomos tik gretutinėmis ligomis. O mes sukūrėme autizmo teoriją, teigiančią, jog sensorikos problemos yra anomalaus elgesio, kalbos ir socialinės raidos atsilikimo priežastis. Jeigu masažas padeda įveikti sensorikos problemas, vadinasi, turi pagerėti elgesys, vaikas greičiau mokysis kalbos, įgis socialinių įgūdžių. Pradėjome tyrimą ir per pastaruosius 10 metų paskelbėme 10 darbų.

Pagal kinų mediciną, pojūčiai – tai durys, kurios atsiveria arba užsiveria į pasaulį. Kai durys atviros, galime susipažinti su mus supančiu pasauliu, kai durys uždarytos – galime ilsėtis ir įsisavinti gautas žinias. Per pojūčius mes sužinome ir apie išorinį pasaulį, ir apie savo vidų – suvokiame, kada norime valgyti, gerti, kada esame smalsūs. Toliau galime tobulinti savo motorinius socialinius, kalbos įgūdžius. Ar pojūčiai atviri, ar ne, matyti iš akių – kada žmogus stebi pasaulį, o kada tarsi svajoja ir nieko aplink nemato.

Autizmą galima lyginti su uždarytomis durimis – neaišku, kas už jų. Jeigu mano ausys labai jautrios garsui, bet oda nejaučia skausmo, tada aš negaliu panaudoti savo jutimų kartu. Kai kalbame su kitu žmogumi, sutelkiame savo akis, ausis – visus jutimus, visą dėmesį į jį. Autizmo atveju taip nėra. Vaiko pojūčiai sutrikę, jis bėga nuo socialinių patirčių arba nepastebi jų. Toks vaikas net ne visada žino, kada jam pačiam skauda.

Vienoje kūno vietoje vaikas leidžiasi liečiamas, kitoje ne, būna, kad neįmanoma net už rankos paimti. Jo nervų sistema didžiąją dalį laiko yra įtempta.

Socialiniams ryšiams svarbiausias pojūtis yra lytėjimas. Čigong masažas veikia visus penkis pojūčius. Dėl jo vaikai atsipalaiduoja, nurimsta, pagerėja jų savireguliacija būnant su žmonėmis įvairiomis aplinkybėmis. Dėl to sėkmingiau mokosi, gali pasivyti draugus. Savo programoje apmokome tėvus atlikti masažą kiekvieną dieną. Vaikai supranta, kad masažas jiems padeda ir patys prašo tėvų jį padaryti“.

Pokyčiai, kuriuos atneša masažas

Čigong masažas susideda iš 12 pratimų, kuriais siekiama išvalyti iš kūno įtampą ir pripildyti energijos. Kinų medicina teigia, kad esant autizmui vaiko kūne – galvoje, krūtinėje ir pilve – susidaro energijos blokai. Tuo tarpu energija turi cirkuliuoti laisvai, nes tik tada kūnas gali harmoningai funkcionuoti.

Kai energijos blokai susidaro galvoje, energija nepasiekia kojų, jos yra „tuščios“, vaikas vaikšto ant pirštų galų. Kitas bloko požymis – vaikas daužo galvą į grindis ir taip mėgina jį pašalinti. Kai energijos blokas krūtinėje – ji nepasiekia rankų, tada būna „tušti“ pirštai (neveikia motorika). Kai energijos blokas pilve – sutrinka apetitas ir virškinimas, tinkamai nefunkcionuoja kepenys ir tulžis.

Atliekant tyrimą, 46 vaikai iki 6 metų, kuriems diagnozuotas autizmas, buvo suskirstyti į dvi grupes – vieniems buvo taikytas masažas, kitiems ne. Visi vaikai lankė tas pačias ankstyvosios intervencijos programas. Gautus rezultatus vertino mokytojai, nežinoję ir nematę nei pačios pagalbos, nei tėvų, nei kitų vaikų. Paaiškėjo, kad vaikų, kuriems buvo taikomas masažas, pojūčių problemos sumažėjo, lyginant su tais, kurie jo negavo. Smarkiai pagerėjo ir jų emocinė, fizinė savireguliacija, elgesys, taip pat kalbos ir socialiniai įgūdžiai. Be to, buvo atliktas tėvų streso tyrimas, jis parodė, kad sumažėjo net gavusių pagalbą vaikų tėvų patiriamas kasdienis stresas.

Kinai sako, jog jei neveikia pojūčiai, neveikia visa organizmo sistema. Taigi jeigu neveikia klausa, neveiks ir su ja susiję inkstai bei šlapimo pūslė. Jei neveikia skonis – kils problemų dėl virškinimo, vidurių užkietėjimo ar viduriavimo. Jei neveikia lytėjimas – kils miego ir bendravimo sunkumų. Vakarams tai kol kas atrodo neįprastos idėjos. Tačiau savireguliacija ir pojūčiai yra glaudžiai susiję. Masažas padeda spręsti pojūčių problemas, vadinasi, vaikai, turintys elgesio problemų, gali apsieiti be vaistų. Geriau išmokyti tėvus masažo. Beje, geriausia, kai vaikus masažuoja jų tėvai, nes jųdviejų energijos („či“) sutampa. Tik negalima masažo daryti piktiems, pavargusiems, sudirgusiems, nes visa tai persiduoda vaikui.

Tiems, kurie nekalba, masažas padeda ištarti pirmuosius žodžius. O tai, kad vaikas geba kalbėti, labai praplečia pagalbos galimybes – jis tampa lengviau lavintinas. Beje, pasak L.Silvos, yra daug vaikų, kurie neturi autizmo, bet turi pojūčių problemų. Manoma, kad JAV tokių vaikų yra 5 kartus daugiau nei autistų. Todėl QSTI šioje srityje artimiausiu metu pradės naują bandomąjį tyrimą.

Čigong masažo technikos instrukciją lietuvių kalba (vertė Jūratė Ivanauskienė) galima surasti tinklalapyje www.qsti.org.
Pagrindinės masažo taikymo taisyklės:

1) Masažas atliekamas ne trumpiau kaip 5 mėnesius griežtai kiekvieną dieną, šeimai ir vaikui patogiausiu metu. Geriausia prieš miegą, bet nebūtinai. Jeigu vaiką masažas aktyvuoja, galima daryti iš ryto.

2) Taip pat reikia pasirinkti tinkamą vietą – ramią, patogią, be televizoriaus ir kitokių dirgiklių, nors televizorius pirmosiomis dienomis gali padėti nukreipti vaiko dėmesį – jeigu priešinasi ir nesileidžia masažuojamas.

3) Masažas trunka apie 15 minučių, bet ne ilgiau kaip pusvalandį.

4) Masažas daromas pradedant nuo galvos ir einant žemyn kojų link. Darant atvirkščiai, vaikui galima sukelti galvos skausmą.

5) Prieš darant masažą reikia atsikratyti pykčio, dirglumo, negalima masažo daryti sergant. Būtina nusiraminti, susikaupti ir rankų judesius „sustiprinti“ mintimis. Rytų filosofija teigia, kad mintis yra materiali ir ją (bei jos poveikį) galima prilyginti fiziniam veiksmui ar daiktui.

Živilė Aleškaitienė

„Mamos žurnalas“