Rudenį vaikams sugrįžus į darželius ir mokyklas prasideda virusinių slogų sezonas, todėl varvanti ar užgulta nosis dažniausiai pirmiausia siejama su peršalimu. Tačiau jei sloga užsitęsia, vaikas nekarščiuoja, o simptomai nesikeičia, jos priežastis gali būti ir alergija.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkei Kristinai Šnirpūnienei neseniai teko konsultuoti keturmečio mamą, kurios vaikas slogavo jau dvi savaites. Kraujo tyrimai buvo geri, temperatūros nebuvo, tačiau vaiką vargino varvanti nosis, čiaudulys ir naktinis kosulys dėl į gerklę nutekančių išskyrų.
„Mamai kilo klausimas, ar tai vis dar peršalimas, ar jau reikėtų įtarti alergiją. Atskirti užsitęsusią virusinę slogą nuo alerginio rinito nėra paprasta, ypač jei vaikas mažas ir tokie simptomai jam pasireiškia pirmą kartą“, – pasakoja K. Šnirpūnienė.
Ką gali išduoti vaiko elgesys?
Vienas svarbių požymių, padedančių įtarti žiedadulkių sukeliamą alerginę slogą, yra sezoniškumas. Todėl verta prisiminti, ar panašūs simptomai vaikui nebuvo pasireiškę tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais. Apie polinkį į alergiją gali signalizuoti ir ankstesnės organizmo reakcijos.
„Verta prisiminti, ar kūdikystėje vaikas neturėjo neaiškios kilmės bėrimų, viduriavimo, kurie gali būti pirmieji alergijos pranašai. Alerginei slogai taip pat būdingas nosies, gomurio ir akių niežulys. Mažas vaikas nebūtinai mokės tai įvardyti, tačiau gali dažnai trinti akis ir nosį, ypač būdamas lauke. Žiedadulkės neretai dirgina ir akis – jas skauda, jos ašaroja, nors akių infekcijos nėra“, – aiškina K. Šnirpūnienė.
Skiriasi ir pačios slogos eiga. Alergijos atveju išskyros dažniausiai būna skaidrios ir vandeningos, netirštėja, o kartais jų gali visai nebūti – tuomet vargina tik nosies užgulimas. Virusų sukelta sloga paprastai trunka 7–14 dienų, jai baigiantis išskyros tirštėja ir jų mažėja. Jei sloga komplikuojasi, gali atsirasti papildomų simptomų, pavyzdžiui, karščiavimas.
„Žiedadulkių sukeltas alerginis rinitas tęsis tol, kol bus kontaktas su alergenu, todėl gali užtrukti ir visą mėnesį, o simptomai išlikti panašūs. Tokia sloga gali prasidėti ir pasibaigti netikėtai. Be to, alerginės ir virusinės slogos epizodai neretai keičia vienas kitą. Alergiškų vaikų nosies gleivinė būna paburkusi, joje susidaro palankios sąlygos daugintis virusams ir bakterijoms, todėl gali dažniau pasitaikyti ir tokių komplikacijų kaip sinusitas, ausų ar akių uždegimai“, – sako vaistininkė.
Kada kreiptis į alergologą?
Jei kyla įtarimų dėl alerginės slogos, K. Šnirpūnienė pataria kreiptis į gydytoją alergologą. Diagnozei patvirtinti gali būti atliekami papildomi kraujo bei kiti tyrimai, padedantys nustatyti konkrečius alergenus, kuriems vaikas yra jautrus. Kol laukiama gydytojo konsultacijos, simptomams lengvinti gali būti naudojamos skirtingos priemonės. Viena jų yra į nosį purškiami kortikosteroidai.
„Dažniausiai gydytojai skiria mometazoną, kurį gali vartoti vaikai jau nuo trejų metų. Jis pasižymi priešuždegiminiu veikimu, mažina nosies užgulimą, niežulį ir varvėjimą. Priešingai nei purškalai su ksilometazolinu, kurie paprastos slogos atveju dažniausiai vartojami pirmąsias 3–4 dienas, mometazoną galima vartoti ilgą laiką ir jis nesukelia vadinamosios medikamentinės slogos“, – teigia K. Šnirpūnienė.
Esant alergijai žiedadulkėms, nosį taip pat galima praplauti jūros vandeniu grįžus iš lauko ir taip pašalinti dalį alergenų. Vis dėlto svarbu atsižvelgti į tai, kokia priemonė naudojama ir kiek laiko.
„Hipertoninis jūros vanduo mažina nosies užburkimą, tačiau ilgai naudojamas gali išsausinti gleivinę, todėl ilgesniam naudojimui verčiau rinktis izotoninio jūros vandens purškalus“, – pataria vaistininkė.
Suaugusiajam skirtos tabletės vaikui netinka
Jei alerginė sloga pasireiškia ypač ūmiai, gali prireikti ir geriamųjų antihistamininių vaistų. K. Šnirpūnienė prisimena atvejį, kai mama jai skirtą antihistamininio vaisto tabletę laužė per pusę ir davė vaikui, tačiau taip elgtis nereikėtų.
„Tai, kas tinka suaugusiam žmogui, netinka vaikui. Renkantis vaistą labai svarbus jo saugumas ir efektyvumas – jis neturėtų sukelti mieguistumo, turėti šalutinio poveikio kepenims, taip pat turėtų būti vaikui tinkamas ir patogus dozuoti. Gydytojai dažniausiai skiria desloratadiną, cetiriziną arba naujos kartos vaistą bilastiną“, – sako K. Šnirpūnienė.
Kai alergiją sukelia žiedadulkės, visiškai išvengti kontakto su jomis praktiškai neįmanoma. Pasak vaistininkės, gali padėti barjeriniai purškalai į nosį, pavyzdžiui, su ektoinu, neleidžiantys alergenams liestis prie gleivinės. Barjerą žiedadulkėms taip pat sukuria specialūs aliejiniai lašai ar tepalai į nosį, kurie kartu mažina nosies išsausėjimą.
Kodėl alerginės slogos nereikėtų ignoruoti?
Alerginės slogos gydymo nereikėtų atidėlioti vien todėl, kad vaikas nekarščiuoja ar simptomai atrodo nepavojingi. Alerginis rinitas blogina vaiko gyvenimo kokybę, be to, gali būti susijęs su kryžminėmis alergijomis.
„Pavyzdžiui, alergija pelyno žiedadulkėms gali sukelti alergines reakcijas į morkas, pomidorus ar kai kuriuos prieskonius. Negydoma alerginė sloga taip pat gali provokuoti bronchinės astmos išsivystymą. Antihistamininiai vaistai padeda valdyti alerginio rinito simptomus, tačiau gydomas jis imunoterapija“, – apibendrina vaistininkė.
