Įsivaizduokite, kad baigėte vairavimo mokyklą ir gavote pažymėjimą. Sėdate už vairo mintinai mokėdama taisykles. Ir štai Jus sustabdęs kelių patrulis skiria baudą ir liepia elgtis priešingai, nei parašyti KET. Tarkime, važiuoti degant raudonam šviesoforo signalui.
Taip jaučiasi mamos, kurios išmoksta žindymo abėcėlę Motinystės mokyklose, tačiau po gimdymo iš akušerių ir gydytojų išgirsta visai ką kita.
Grupė „Žindykime kartu“
Temos ėmėmės, kai mums parašė mamos, susibūrusios į Faceboo’o grupę „Žindykime kartu“. Jos papasakojo savo istorijas ir paprašė, kad Sveikatos apsaugos ministerija atsakytų – kas turi padėti mamai, iškilus žindymo problemoms, ir kas atsako dėl gydytojų bei akušerių kompetencijos?
„Atrodo, kad gydytojams ir akušerėms trūksta naujausios informacijos apie žindymą. Jei tik mama susiduria su problemomis (o su jomis susiduria 95 proc. žindančių mamų!), iš karto siūlomas mišinukas ir nė nebandoma gilintis į problemos esmę. O juk kartais užtenka paprasto žindymo technikos pakoregavimo, ir problemos nelieka. Prieš siūlydami mišinuką, medikai nepasidomi, ar vaikutis gerai apžioja krūtį, ar ne per trumpas liežuvio pasaitėlis, ar mama laikosi dviejų valandų taisyklės, ar skausmingų spenelių priežastis nėra pienligė (apie tai tik dabar gydytojai po truputį „pradeda žinoti“). Mamos negauna paprastos informacijos apie kūdikio augimo šuolius, pienuko gavimo iš krūties sistemą (iš pradžių – liesesnis, po to –riebesnis) ir pan. Ir tai tikrai nėra pavieniai atvejai.
Pasitarėme su grupės mamomis ir nusprendėme, kad šią problemą reikėtų viešinti, todėl kreipiamės į Jus. Galbūt galima būtų parengti straipsnį šia tema?“, – mums rašė mama Simona Stonienė.
MAMŲ PASISAKYMAI
Vaida A.: Gulint pogimdyminėje palatoje sesutės bent 5 kartus siūlė atnešti mišinuko. Įėjusi į palatą sesutė paklausė, kaip mums sekasi, aš pasiskundžiau, kad sunku mažytę pažadinti, tad ji man sako: gal atnešti mišinuko? Kuo tai susiję, – nežinau, bet džiaugiuosi, kad, gimus pirmam vaikučiui, niekas taip nebruko mišinio, o kai bruko, pagimdžius antrąjį, tai jau turėjau savo nuomonę.
Svetlana: Buvau Kaune pas gydytoją ir pasakiau, kad dar maitinu savo 13 mėn. mažylį. Ji man liepė nustoti maitinti ir nekankinti savęs, kad ji yra visiškai prieš žindymą ir vaikai puikiai užauga „ant mišinėlių“.
Vaida F.: Pirmą parą vaikutis buvo ramus, užtat antrą naktį mažasis pradėjo verkti – budinti seselė iškart nustatė, kad „dabar tai bus, kas pusvalandį prašys pieno, o jo dar nėra“. Kad vaikas nebadautų ir neverktų, pasiūlė mišinio. Man nesutikus, pasiūlė bent čiulptuką, kad būtų tyliau. Mažąjį tą naktį tiesiog daugiau glaudžiau prie savęs, daugiau nešiojau, ir jis nurimo. Bet jau tikrai buvo aišku, kad jokios konsultacijos apie žindymą nereikia tikėtis. Iš pažįstamų moterų pasakojimų žinau, kad su žiburiu reikia ieškoti vaikų gydytojos, kuri turėtų naujesnių žinių apie žindymą!
Indrė: Pirmagimę gimdžiau Klaipėdoje. Man niekas nė neparodė, kaip reikia žindyti, neatėjo ir nepažiūrėjo, ar gerai tai darau. Pasekmė – krintantis vaiko svoris. Vaiko gydytoja iškart liepė duoti mišinio.
Simona: Mano gydytojos požiūris į žindymą sovietinis: žindyti po 20 min. (ne ilgiau), tegu paverkia (bus švaresni plaučiai). Kai pirmus kelis mėnesius priaugdavo po kilogramą, liepė žindyti rečiau, nes per daug priauga. Dar sakė, kad jos draugės taip augino vaikus, – palikdavo verkti, kol užmigdavo. Sako – ir nieko, visai normalūs žmonės užaugo
Renata: Maitinu 2 savaičių mažylį savo pienu, bet jau dvi gydytojos liepė primaitinti mišinuku teigdamos, jog priaugo per mažai svorio nuo gimimo svorio. O naujausia literatūra sako, kad prieaugį reikia skaičiuoti nuo mažiausio nukritusio svorio! Iki šiol nerandu specialisto, galinčio pasakyti, kaip yra iš tiesų. Gydytojoms bijau pasakyti, kad neklausau jų ir maitinu tik savo pienu. Beje, visos gydytojos kalba apie tai, jog vaikas turi pažįsti tik iki 20 min., po to – jau veltui. O kaip dėl riebesnio pieno, kuris atsiranda tik po 20 min.? Mano pieno kiekis buvo tikrintas pientraukiu. O kaip dėl informacijos, kad kūdikis ištraukia kur kas daugiau? Gydytoja griežtai draudžia naktį žadinti kūdikį. Bet juk man pienelis dings! Ar aš prisiskaičiau per daug šiuolaikinių knygų (K.Vitkausko ir kt.), ar iš tikrųjų visos mano žinios yra neteisingos?
Justina: Dar po operacijos gydytoja pasakė, kad nė nebandyčiau kišti krūties vaikui, nes, cituoju: „ten keli lašai pieno ir neapsimoka erzinti vaiko“. Visa laimė, kad buvau nusiteikusi maitinti bet kokiomis aplinkybėmis. Tad „erzinau“ savo vaiką nuo pirmos akimirkos, kai tik gavau jį į palatą, ir rezultatas – antros dienos vakare po cezario operacijos užsikūrė pieno fabrikėlis, kurio direktorius iki šiol sėkmingai skanauja. Nuo 4 mėnesio sūnaus gydytoja liepė pradėti primaitinti mišiniuku, nes „pagal Jūsų krūtų dydį tokiam stipriam berniukui vien Jūsų pieno neužteks“. Padėkojau, išėjau ir tiesiu taikymu – į registratūrą rašyti prašymo dėl gydytojos keitimo. Sūnui tuoj bus 10 mėnesių, sėkmingai iki šiol valgo mamos pienuką.
Kristina: Kai nuvežėme 5 savaičių naujagimę pas gydytoją pasverti, svoris buvo padidėjęs tik 600 g. Iš karto liepė duoti mišinio. Atsisakėme. Antrą mėnesį priaugo kilogramą. Sulaukėme palaikymo. Gydytojas pagyrė, kad nepasidavėme. Smagu.
Rasa: Niekas nepaaiškino, neparodė, kaip žindyti, seselės erzino kalbomis, kad reikia pamaitint vaiką, kol galų gale atėjo neanotologė ir pareiškė, kad nesutikdama primaitinti vaikelį marinu badu. Pakišo popierius, liepė pasirašyti. Iškart atlėkusi seselė kišo mišinuko kas 2 valandas.
Vilma: Nuo pirmo susitikimo su pediatre buvo viskas aišku. Jokio naktinio maitinimo, žindyti ne dažniau kaip kas 3 valandas, nusitraukti ir pažiūrėti, kiek yra pieno, ar ne per liesas. Kai pradėjo mausti vieną krūtį, liepė su pientraukiu traukti pieną ir pilti lauk, o vaikui duoti mišinio.
Ernesta: Dėl žindymo tiesiog nėra į ką kreiptis. Mano kūdikiui 4 mėnesiai, bet aš dar nesulaukiau, kas mane pakonsultuotų, – nei ginekologė, nei vaiko gydytoja, nei šeimos gydytoja nieko neišmano. Lieka tik privačios konsultantės. Žindymą prilyginu raganų medžioklei, nes niekas nežino, kas tikra, o kas burtai…
MINISTERIJOS ATSAKYMAS
Mamų laiškus nusiuntėme į Sveikatos apsaugos ministerijos Motinos ir vaiko sveikatos skyrių. Prašėme interviu „gyvai“, tačiau skyriaus specialistai norėjo atsakyti raštu. Kaip dažniausiai būna susirašinėjant su oficialiomis įstaigomis, atsakymai buvo tiesiog aktų ir įstatymų citavimas…
„Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvą pasauliniu mastu 1991 m. pradėjo PSO/ Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF). Lietuva prie jos prisijungė 1993 m.
Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyva remiasi mokslu grįstais įrodymais, siekia apsaugoti, skatinti ir diegti maitinimo krūtimi praktiką ligoninėse ir akušerijos skyriuose. Gimdymo namai ir ligoninės, kuriose yra akušerijos skyriai, vaikų skyriai, kuriuose gydomi kūdikiai, ar suaugusiųjų skyriai, kur gali patekti žindanti moteris, turi siekti įgyvendinti 10 pagrindinių (esminių) reikalavimų:
1. Įstaiga turi turėti visuotinai priimtinas nuostatas (politiką) apie žindymą ir jo rėmimą. Tos nuostatos turi būti surašytos ir prieinamos visam sveikatos priežiūros bei aptarnaujančiam personalui, viešai iškabintos, kad su jomis galėtų susipažinti pacientai.
2. Visas įstaigos personalas – administracija, personalas tiesiogiai dirbantis su pacientais, ir aptarnaujantis personalas – turi būti išmokytas, kaip įgyvendinti programą.
3. Visos nėščiosios, kurios patenka ar lankosi sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti informuojamos apie žindymo privalumus kūdikiui, motinai, šeimai ir dirbtinio maitinimo trūkumus bei pavojus. Visos nėščiosios turi būti mokomos, kaip taisyklingai žindyti ar prireikus rankomis nutraukti pieną.
4. Įstaigoje turi būti sudarytos sąlygos moteriai pradėti žindyti kūdikį per pirmąjį pusvalandį po jo gimimo ir palikti kūdikį su motina (prižiūrint personalui) neribotam laikui, iki kūdikis pirmą kartą pažįs krūtį. Jei tuoj po gimimo dėl motinos ar kūdikio būklės to padaryti neįmanoma, kūdikis turi būti glaudžiamas prie krūties tuoj pat, kai tai leidžia jo ar motinos sveikatos būklė.
5. Sveikatos priežiūros personalas turi paaiškinti ir parodyti motinai, ką ji turi daryti, kad nemažėtų pieno, jei ji yra atskirta nuo kūdikio. Kiekviena moteris turi būti išmokyta rankomis ištraukti pieną.
6. Kūdikiai turi būti maitinami tik motinos pienu, jei nėra medicininių priežasčių duoti vaistus ar kitą maistą. Kūdikiams neturi būti duodama jokio papildomo maisto ar gėrimo.
7. Įstaigoje turi būti sudarytos sąlygos motinai būti su kūdikiu 24 valandas per parą.
8. Kūdikiai turi būti žindomi tiek kartų, kiek jie nori, ir taip ilgai, kiek jie nori, – ir dieną, ir naktį.
9. Įstaigoje kūdikiams neturi būti duodami čiulptukai, dirbtiniai spenelių pakaitalai, antspeniai. Jei yra būtina, kūdikiai turi būti maitinami kitais būdais, bet ne iš buteliuko.
10. Išrašomos iš sveikatos priežiūros įstaigos žindančios motinos turi būti informuojamos apie žindančių mamų savitarpio pagalbos grupes, „Mama-mamai“ grupes.
Lietuvoje šiuo metu yra 8 Naujagimiams palankios ligoninės: Vilniaus gimdymo namai, Kauno klinikinė ligoninė, Respublikinė Kauno ligoninė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Marijampolės ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė, Pasvalio ligoninė, Vilkaviškio ligoninė.
Ką dėl žindymo nuveikė SAM
2014 m. sudarytas Žindymo skatinimo komitetas, kuriam vadovauja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas. Komiteto pagrindinis uždavinys – skatinti kūdikių žindymą, analizuoti kūdikių žindymo tendencijas sveikatos priežiūros įstaigose.
Tais pačiais metais sveikatos apsaugos ministras įsteigė Patologijų integruotos sveikatos priežiūros valdymo tarybą ir Perinatologijos integruotos sveikatos priežiūros valdymo komitetą. Jam vadovauja vyriausioji respublikos akušerijos ir ginekologijos srities specialistė prof. Rūta Nadišauskienė. 3 kartus per metus Komiteto posėdžiuose nagrinėjami ir analizuojami perinatologijos įstaigų kokybės rodikliai.
Įgyvendinant Lietuvos-Šveicarijos bendradarbiavimo programą, bus parengti (atnaujinti pagal PSO naujus reikalavimus) stacionarinių akušerinę pagalbą teikiančių ligoninių vertinimo, kad jos taptų NPL, dokumentai ir apmokyti visų įstaigų, kurios pareiškė pageidavimą tapti NPL, darbuotojai. Planuojama apmokyti ir įvertinti 18 ligoninių ir 1300 specialistų. Tam numatyta 122 780,40 Eur. Be to, paslaugų pirkimo sutartyje numatyta, kad esant poreikiui specialistų galima bus apmokyti dar 30 proc. daugiau, t.y. iki 1690 specialistų, o ligoninių skaičius gali būti padidintas iki 23 ligoninių. Tuomet visam šiam kiekiui apmokyti numatyta lėšų suma yra 149 423,90 Eur.
Gimdymo stacionaruose visos mamos yra apmokomos. Tos, kurios įsiklauso, domisi žindymu, gauna praktines mokslo įrodymais pagrįstas žinias. Kartu norėtume pabrėžti, kad iki šiol tarp mamų, močiučių, tėvų yra visokių požiūrių ir nuomonių dėl įvairių klausimų apie vaikų maitinimą.
Lietuvos laktacijos ir žindymo konsultantų asociacija įvairiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurios teikia stacionarines akušerijos paslaugas, rengė ir planuoja rengti teorines praktines konferencijas Žindymo teorijos ir praktikos naujovės (Įgyvendinant PSO ir UNICEF „Naujagimiui palankios ligoninės“ iniciatyvą).
Specialių atestacijų sveikatos priežiūros specialistams žindymo klausimais nėra.
ŽINDYMO SPECIALISTŲ NUOMONĖ
Oksana Laurinavičienė, sertifikuota žindymo konsultantė IBCLC*
Kai šiais laikais mamoms nesiseka žindyti dar būnant ligoninėje, jos dažniausiai gauna patarimų, instrukcijų, joms bandoma padėti praktiškai, pridedant vaiką prie krūties, tačiau, nepaisant visų medicinos personalo suteiktų pastangų, dažnai mama iš ligoninės grįžta sužalotais speneliais, jau duodama kūdikiui mišinio ir netikėdama, kad jai pavyks sėkmingai žindyti.
Dauguma medikų gimdymo stacionaruose tikrai stengiasi, kad taip neįvyktų, bet koją kiša skirtingos net toje pačioje ligoninėje dirbančių kolegų žinios apie žindymą, o kur dar žmogiškasis faktorius (paprasčiausias nuovargis). Jauni tėveliai tokioje situacijoje jaučiasi sutrikę, daro vienaip, bando kitaip, lyg šaudydami aklai. Visa tai vyksta iš didelės meilės ir begalinio noro duoti vaikučiui viską, kas geriausia.
Labiausiai glumina faktas, kad iki šiol nemažai medikų ir mamų tiki, kad pirmosiomis savaitėmis po gimdymo spenelių skausmas yra visiškai normalu, juk jie turi priprasti. Tiesa ta, kad moterų, turinčių itin jautrius spenelius, yra labai mažai. Tokioms mamoms ir geras apžiojimas kurį laiką nebus malonus, bet jų speneliai privalo išlikti sveiki ir nepakeisti savo spalvos, formos, odos dangalo vientisumo. Juk jei į odontologus kreipiasi ligonis, jie nesako: „Jums skauda dantį? Tai visiškai normalu, pakentėkite dvi savaites, ir viskas savaime susitvarkys!“ Visada ieškoma priežasties, nustatoma diagnozė, skiriamas gydymas, bandoma malšinti skausmą.
Toks pat turėtų būti auksinis profesijos standartas ir žindymo srityje, nes juk žindymas yra natūralus gamtos skirtas būdas išmaitinti savo palikuonis. Tai neturi būti kančia ir neigiama gyvenimo patirtis. Lietuvoje su žindymo sunkumais susidurianti mama yra tarsi našlaitė. Mamos reprodukcinė sveikata yra akušerių-ginekologų rūpestis, žindymas – akušerių sritis, pačios krūtys yra mamologų „daržas“, tačiau pagimdžiusi ir jau iš ligoninės su mažyliu grįžusi namo mama visais žindymo klausimais lieka šeimos gydytojų globojama. Visų šių sveikatos priežiūros specialistų žinios apie žindymą ir praktiniai įgūdžiai neretai skiriasi, ir mama, turinti žindymo sunkumų, dažnai nė nežino, kur ji gali kreiptis.
Ši situacija nėra unikali tik Lietuvoje – taip buvo ir net yra daugelyje pasaulio šalių, todėl jau 1985 metais JAV buvo įkurta pasaulinė nevyriausybinė organizacija – Tarptautinė egzaminuotojų taryba (International Board of Lactation Consultant Examiners, arba IBLCE), kuri ėmė organizuoti sertifikacinius egzaminus ir taip atsirado sertifikuoti žindymo konsultantai (International Board Certified Lactation Consultant, arba IBCLC). Šiuo metu IBCLC konsultantų visame pasaulyje yra daugiau nei 28 100, jie dirba daugiau nei 102 šalyse. Lietuvoje yra 9 tokie konsultantai.
IBCLC laikosi praktikos standartų bei etikos kodekso ir dirba apibrėžtos praktikos rėmuose. Norint laikyti sertifikavimo egzaminą ir gauti IBCLC sertifikaciją, prieš tai būtina įvykdyti ir atitikti griežtus konkrečius reikalavimus ir sąlygas: klinikinės praktikos patirtis laktacijos ir žindymo valdyme (1000 val. per paskutinius 5 metus prieš egzaminą), žmogaus laktacijos ir žindymo srities (90 valandų) bei kitas sveikatos priežiūros disciplinas (bent 14 dalykų) apimantis išsilavinimas.
IBCLC sertifikacijos išsaugojimas reikalauja nuolatinio tęstinio mokymosi laktacijos, žindymo ir profesinės etikos srityse, per 5 metus po ezamino išlaikymo reikia išklausyti IBLCE pripažįstamus ir sertifikuotus tęstinio žindymo ir žmogaus laktacijos valdymo tarptautinius seminarus (viso turi susidaryti 75 val., iš jų net 50 val. – tik iš laktacijos srities). Po tam tikro praktikavimo laikotarpio (šiuo metu tai 10 metų), IBLCE patvirtina pakartotiną sertifikavimą tik pakartotino egzamino laikymo būdu.
IBCLC konsultantai tam tikrose šalyse privalo turėti ir galiojančią licenciją veiklai. Nors IBCLC sertifikavimas nėra licencijavimas, dauguma IBCLC turi profesinės atsakomybės draudimą, apimantį jų klinikinius veiksmus ir praktiką. Griežti IBCLC profesiniai standartai ir reikalaujamas specializuotų žinių ir įgūdžių demonstravimas tarptautinio sertifikavimo būdu yra lemiamos charakteristikos, išskiriančios IBCLC iš kitų laktacijos ir žindymo paramos personalo atstovų. Parama iš „Mamai mamai“ tarpusavio paramos grupių patarėjų, IBLCE neakredituoti asmenys, kurie išklausė tik laktacijos ir/ar žindymo valdymo kursą, bendruomeninės žindymo koalicijos, dirba šalia IBCLC, bet negali jų atstoti. Dėl to IBCLC įtraukimas į žindymo ir laktacijos valdymo procesą pasaulyje tapo standartine rekomendacija siekiant pagerinti žindymo skatinimą, apsaugą ir paramą vietiniame, regioniame, nacionaliniame ir pasaulio lygmenyse.
IBCLC sertifikuotas žindymo konsultantas paprastai yra pasirengęs dirbti bet kokioje aplinkoje, kuri suteikia žindymo paramą ir priežiūrą motinoms, kūdikiams, vaikams, šeimoms ir bendruomenėms. Dažniausiai pasaulyje IBCLC konsultantus įdarbina ligoninės, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos ir bendruomenių centrai. IBCLC taip pat yra apmokyti dirbti savarankiškai. Efektyviam žindymo problemos spredimui kiekviena mama gauna mažiausiai 1-1,5 val. trukmės konsultaciją, norint IBCLC sertifikuotam žindymo konsultantui suprasti jos problemos esmę ir jai išties padėti. Daugėjant įrodymų, patvirtinančių sveikatos ir ekonominę žindymo naudą motinoms, kūdikiams ir jų bendruomenėms, IBCLC paslaugų reikės ir kitose įstaigose. Pasaulyje IBCLC konsultantų įdarbinimas tyrimų, mokslo, valstybės ir nevyriausybinėmis organizacijomis tik didėja. Šis daugiafunkcinis IBCLC sertifikacijos pajėgumas yra įmanomas tik dėl to, kiek dėmesio IBLCE skiria įgyjant reikalingus įgūdžius ir gebėjimą būti lanksčiam ir efektyviai dirbti bet kokioje darbovietėje.
IBCLC sertifikuoti žindymo konsultantai yra pripažinti visame pasaulyje kaip vienintelis sveikatos priežiūros specialistas su tarptautine sertifikacija žindyme ir laktacijos valdyme. Specializuotų žinių ir įgūdžių standartizavimas, reikalingas pasiekti šią tarptautinę sertifikaciją pateisina reikšmingą poveikį, kurį daro IBCLC bet kokioje aplinkoje ir įstaigoje. Dirbant motinų ir kūdikių sveikatos priežiūros komandos dalimi, IBCLC sertifikuotas žindymo konsultantas padeda mamoms pasiekti savo žindymo tikslus, todėl ši sveikatos priežiūros įstaiga gauna geresnį klientų vertinimą, o apsilankiusi mama yra labiau patenkinta jos teikiamomis paslaugomis.
Belieka tik tikėtis, kad ir Lietuvoje ši realybė jau bus visai netolimoje ateityje, nes tokiu būdu auga sveikesnės kartos ir mažėja išlaidos sveikatos apsaugai, kas gerokai prisideda prie šalies gerovės ir klestėjimo.
* IBCLC laikosi profesinio elgesio kodekso ir jai už šį straipsnį nėra sumokėta nei paties žurnalo, nei bet kokių jame besireklamuojančių kompanijų.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
Gerai, kad dabar yra įvairiausių kursų nėščiosioms kurių dėka mamos žindymas tampa aiškus ir nelieka jokios nežinomybės.