Nėštumo metu oda patiria galybę išbandymų. Kaip oda „atlaikys“, priklauso nuo genų, hormonų, priežiūros. O kartais tiesiog reikia sėkmės ir tam tikrų žinių. Kalbamės su lazerinės ir estetinės dermatologijos centro „Pošiūno klinika“ gydytoja dermatovenerologe Nastasija Savickaja.
Kuri problema atiteks jums?
Yra netrumpas sąrašas odos būklių, būdingų laukiantis ir po gimdymo, apie kurias plačiai rašoma ir kalbama.
Pigmentinės dėmės. Nėštumo metu pigmentacija ištinka labiausiai saulės apšviestus odos plotus: kaktą, skruostus, viršutinę lūpą.
Odos laisvumas. Odos laisvumą po gimdymo lemia ne tik priaugtas svoris per nėštumą, bet ir moters genetinis polinkis, elastingumas.
Išsiplėtę kapiliarai. Dėl nėštumo metu vykstančių fiziologinių pokyčių – didėjančio cirkuliuojančio kraujo kiekio, estrogenų poveikio besiplečiančių kraujagyslių odos paviršiuje – gali atsirasti smulkių kraujagyslinių darinukų (voratinklinių angiomų), nors anksčiau tokių nebuvo.
Strijos. Jų atsiradimas labiau priklauso nuo genetinio polinkio, odos elastingumo ir struktūros.
Per riebi arba per sausa oda. Dėl padidėjusio androgenų ir progesterono kiekio nėštumo metu odos liaukos gamina daugiau riebalų, todėl oda gali tapti riebi. Tačiau galima ir kita problema – odos išsausėjimas. Vykstant hormonų lygio svyravimams, kinta odos barjeras – oda pradeda sausėti, skilinėti, ima niežėti.
Yra ne tik būklės, bet ir ligos
Visos šios odos problemos yra būklės, kurias vienoms teks patirti, kitoms – ne. Sveikatai jos didelių bėdų nepridarys. Kur kas mažiau kalbama apie tikras odos ligas – virusines, bakterines ar lėtines, – kurios gali atsirasti ar paūmėti laukiantis. Įvairias situacijas komentuoja gydytoja dermatovenerologė.
Lėtinės odos ligos, kurios jau buvo iki nėštumo
Kokią įtaką nėštumas daro lėtinėms odos ligoms? Labiausiai paplitusios lėtinės odos ligos yra rožinė, aknė, psoriazė, atopinis ar seborėjinis dermatitas. Kaip oda reaguos į nėštumą, atspėti sunku, bet dažniausiai galima tikėtis lėtinių odos ligų paūmėjimo.
Pavyzdžiui, aknei, kuriai ypač daug įtakos turi riebalinių liaukų veikla, o jų veiklą lemia hormonų pokyčiai. Todėl besilaukiant tikriausiai bus ligos paūmėjimas.
Kita riebalinių liaukų uždegiminė liga yra seborėjinis dermatitas. Odos riebėjimas, pleiskanojimas, paraudimas pasireiškia skalpo srityje, veido T zonoje. Kadangi riebalų liaukos labai jautrios hormonų pokyčiams (kaip ir esant aknei), liga gali paūmėti. Paprastai tai nutinka jau pirmuoju nėštumo trimestru.
Kalbant apie rožinę, kuri pasireiškia odos raudimu, bėrimais, kaitimu, išsiplėtusiais kapiliarais, jos paūmėjimo galima tikėtis nėštumo pabaigoje. Šiai ligai įtakos turi ne tiek hormonai, kiek kūno mechanika – svoris, kvėpavimas, kapiliarų veikimas.
Laukiantis galima tikėtis ir atopinio dermatito paūmėjimo.
Ar įmanomas gydymas nėštumo metu, o gal vaistai pakenks vaikučiui? Gydytojai dermatovenerologai dažnai susiduria su situacija, kai besilaukianti moteris patiria kokios nors lėtinės odos ligos – pavyzdžiui, psoriazės, – paūmėjimą, tačiau nesigydo, nes bijo pakenkti vaisiui. Lėtines odos ligas nėštumo metu gydyti galima, jeigu reikia, – vienus gydymo būdus keičiant kitais.
Pavyzdžiui, gydant aknę naudojami retinoidai (vitamino A produktai, populiariausias jų yra retinolis, kuris vartojamas ir kaip kosmetinė priemonę aknei ar grožio tikslais). Vis dėlto, pradėjus lauktis, šį gydymą reikia nutraukti ir nenaudoti viso nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Tačiau kiti gydymo būdai – antibiotikais ir rūgštimis – gali būti naudojami ir nėštumo metu, pasitarus su gydytoju.
Gydant seborėjinį dermatitą, nėštumo metu galima tęsti įprastą gydymą, naudoti tuos pačius šampūnus ir kosmetiką.
Gydant rožinę, jeigu iki nėštumo buvo taikomas gydymas antibiotikais ar rūgštimi, jis gali būti tęsiamas – tai saugu.
Jeigu nėštumo metu reikia gydyti atopinį dermatitą, galima skirti hormonų turinčių tepalų. Žinoma, kuo mažiau vaistų tepama ant nėštukės odos, tuo geriau, todėl reikėtų, kad situaciją įvertintų gydytojas dermatovenerologas, – gal pakaks gydymo emolientais. Vis dėlto, jeigu bėrimai aktyvūs, niežti ir plečiasi, geriau gydyti, o ne negydyti. Atopinio dermatito palydovas – niežėjimas – gali būti labai išreikštas, varginti, bloginti viso organizmo būklę ir apsunkinti nėštumą.
Nusikasymai yra atviras kelias antrinei infekcijai. Prisiminkime, kad nėštumo metu susilpnėja imuninis atsakas ir lengviau „kimba“ infekcijos. Svarbu, paūmėjus bet kokiai lėtinei ligai, kreiptis į gydytoją dėl tolesnės gydymo taktikos.
Virusinės ir bakterinės ligos
Būtent dėl šios priežasties – nusilpusio imuniteto atsako ir pablogėjusio odos barjero – nėštumo metu didėja rizika užsikrėsti virusinėmis, bakterinėmis ir grybelinėmis odos ligomis. Galimalengviau „pasigauti“ karpas, papilomas, grybelius. Rizika padidėja, jeigu moteris turi gretutinių imunosupresinių ligų, pavyzdžiui, cukrinį diabetą.
Visas odos ligas reikėtų gydyti vos joms atsiradus. Sprendimas laukti, kol baigsis nėštumas, nėra geras – užleistas odos ligas gerokai sunkiau pagydyti.
Papilomos. Nemažai nėštukių pastebi, kad ant kaklo, pažastų ar kitose kūno vietose atsiranda papilomų, kurių iki nėštumo nebūdavo. Papilomos yra virusinės karpos, kurias sukelia žmogaus papilomos virusas, jos pasirodo tuomet, kai nusilpta imunitetas, atsiranda antsvorio, odos pažeidimų dėl iššutimo ar trynimo. Ar papilomas šalinti nėštumo metu, pasitarkite su gydytoju. Jei tai labiau estetinė problema, galima palaukti ir procedūrą atlikti po gimdymo, nes procedūros metu patiriamas skausmas ar diskomfortas visiškai nereikalingi potyriai nėščiosioms. Kita vertus, po gimdymo, kai imunitetas dar labiau nusilps, o kūdikėlis pirštukais pakrapštys, papilomos ne tik kad neišnyks, o dar labiau vargins ir gali plisti, jų padaugėti. Verčiau jas pašalinti vos atsiradus, tai atliekama greitai ir neskausmingai.
Karpos. Nėštumo metu, kaip ir paauglystėje, didesnė tikimybė atsirasti karpoms. Dėl gydymo nuspręs gydytojas. Dažniausiai taikomas toks pats gydymas, kaip ir nė nėštumo metu, – rūgštimis ar šalčio terapija. Kol karpa maža, gydymas nesunkus. Nereikėtų laukti, kol karpa išaugs ir išplis.
Karpas „pasigauname“ baseinuose, pirtyse, galime užsikrėsti ir nuo vaikų. Todėl labai svarbi asmeninė higiena, pavyzdžiui, baseine pravartu savo šlepetes dezinfekuoti (kad ir apipurškiant įprastu dezinfekciniu skysčiu). Baseinuose ir pirtyse nereikėtų vaikščioti basomis.
Pūslelinė. Jeigu atsirado pūslelinė, į gydytoją siūloma kreiptis nedelsiant – ši infekcija gali pakenkti vaisiui. Jei moteris vaikystėje nesirgusi vėjaraupiais, reikėtų prieš nėštumą pasiskiepyti nuo šios infekcijos. Vėjaraupius ir pūslelinę sukelia ta pati herpes virusų šeima. Jei iškilo viena pūslelė, nieko tokio, bet jei bėrimas plinta tris dienas, būtina kreiptis į gydytoją.
Impetiga. Dar viena infekcinė odos liga, kuria moteris gali užsikrėsi nėštumo metu, – impetiga. Infekcijai būdingas bėrimas neniežtinčiomis pūslelėmis, kurios greitai trūksta, pradeda šlapiuoti ir susiformuoja geltonos spalvos šašas. Pūslelės plinta viena nuo kitos, gali išplisti nuo krapštymo. Dažniausiai pakanka vietinio gydymo antibiotikais, kartais prireikia geriamųjų antibiotikų, ypač, jeigu liga nustatyta nėštumo pabaigoje, artėjant gimdymui. Sukėlėjai yra agresyvūs – Staphylococcusaureus ir Streptococcus pyogenes (stafilokokai ir streptokokai), mama gimdymo metu gali užkrėsti vaikelį.
Impetigą sukelianti bakterija labiausiai paplitusi tarp vaikų, tad jeigu šeimoje yra darželinukų, nėščiai moteriai didėja rizika užsikrėsti. Labai svarbu higiena – plauti rankas, dezinfekuoti po kontakto su sergančiaisiais.
Folikulitas. Tai plauko svogūnėlio uždegimas, ypač odai išsausėjus. Trynimo vietose atsiranda pūlinukai, dažniausiai ant šlaunų odos. Pakanka vietinio gydymo tepamais vaistiniais preparatais. Nusilpus imunitetui, sunkesnė šios ligos forma yra votys ar abscesai. Jei vietinio gydymo nepakanka, atliekamos chirurginės operacijos, pūlingi dariniai atveriami, drenuojami.
Grybelinės infekcijos. Dažnai apsunkina nėščiųjų būklę. Dažniausiai šio tipo infekcijos atsiranda nėštumo pabaigoje, vasarą, kai daugiau prakaituojama, pažastų, pokrūčio, kirkšnių srityse. Jei oda tose vietose būna ilgai drėgna, grybelis gali pradėti plisti, sukeldamas didesnių odos pažeidimų: paraudimą, pleiskanojimą, niežulį. Todėl ir čia labai svarbu gera odos priežiūra, higiena, geras odos nusausinimas po prausimosi, tepalai su cinku. Odos būklei negerėjant, būtina kreiptis į gydytoją.
Nepamirškite apgamų. Nėštumo metu gali atsirasti naujų apgamų arba keistis jau esantys. Pokyčius skatina hormoniniai kūno pokyčiai. Todėl po gimdymo moterims patariama pasirodyti gydytojui dermatovenerologui.
