Šiais laikais nėra stereotipinio vaikų skirstymo pagal lytį. Mergaites drąsiai rengiame žydrais drabužėliais, berniukams dovanojame lėles. Tačiau viena sritis visada bus aiškiai atskirta – tai intymi kūdikio higiena.
Klausimus apie mergaičių ir berniukų lytinių organų priežiūrą perdavėme žurnalo konsultantams. Prašėme apžvelgti dvi temas: lytinių organų priežiūros ypatumai ir normos ribos.
Raudonosios vėliavėlės, kai reikia gydytojo patarimo.
MERGAITĖS
Lazerinės ir estetinės dermatologijos centro „Pošiūno klinika“ gydytoja dermatovenerologė Nastasija Savickaja
Lytinių organų išorė. Dėl vis tobulėjančios medicinos daugelį įgimtų ydų galima pastebėti dar vaikeliui būnant mamos įsčiose, tad galima pasiruošti gydymui.
Vaikučiui gimus, jį apžiūri gydytojas neonatologas. Jis kruopščiai įvertina įvairius rodiklius, apžiūri lytinius organus ir išangę. Jeigu pastebima ydų, pvz., atrezija (angos nebuvimas), sąaugų, asimetrijų, įgimtų vulvos ydų, – priemonių imamasi iškart. Dažniausiai tai yra chirurginis gydymas.
Stebėkite, kaip tuštinasi ir šlapinasi. Pirmas tuštinimasis mekonijumi (įprastai žalsvai ir skystai), gali būti per pirmas 48 val. valandas. Vėliau išmatos šviesėja, tačiau dažnai lieka skystos dėl maitinimosi ypatybių, virškinamojo trakto vystymosi. Šlapintis naujagimis pradeda nuo pirmųjų gimimo valandų, šlapinasi dažniausiai apie kartą per 1–2 val. Jeigu pastebėsite bet kokių sutrikimų šlapinantis ar tuštinantis (pavyzdžiui, kūdikis pradeda garsiai verkti, būna neramus, sunkiau šlapinasi, nenurimsta pasituštinęs ar pasišlapinęs), rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar net su vaikų chirurgu.
Kas normalu, o kas ne. Kai kurios normalios būklės, medikų vadinamos tranzitorinės, gali jaudinti tėvus, tačiau tai yra normalu. Pavyzdžiui, dėl hormoninės sistemos vystymosi, praėjus kelioms dienoms po gimimo, mergaitėms (kartais ir berniukams) gali simetriškai padidėti krūtys, iš makšties gali pasirodyti balkšvų arba gausių gleivingų išskyrų. Kartais išskyros gali imituoti menstruacijas.
Būklė savaime pagerėja per 3–4 dienas, gydymas nereikalingas. Jeigu būklė užsitęsia, atsiranda karščiavimas, išskyrų kvapas, žalsvų priemaišų, skausmas, – būtina kreiptis į gydytoją.
Kaip apiprausti mergaites. Kaskart keičiant sauskelnes, mergaites reikėtų apiprausti paprastu vandeniu, o pasituštinus – bemuiliu švelniu hipoalerginiu prausikliu.
Kryptis visada – tik nuo priekio užpakaliuko link, kad į makštį nepatektų žarnyno bakterijų. Taikykite kuo daugiau oro vonių, kuo dažniau keiskite sauskelnes, gerai ir švelniai nusausinkite. Naudokite emolientus, kad neatsirastų odos problemų.
Kas po sauskelnėmis. Dėl iritacinio šlapimo ir išmatų poveikio odai, gali atsirasti odos dirglumas ir sauskelnių dermatitas. Šios būklės pasireiškia paraudimu, išsausėjimu ar pleiskanojimu. Niežėjimo kūdikiai nesupranta, tai priima kaip nemalonų pojūtį, gali verkti. Kita kūdikiams būdinga būklė – seborėjinis dermatitas – susijęs su mikrobiotos formavimusi bei odos liaukų vystymusi. Kadangi kūdikio odos barjeras tebesivysto, prie jau esančio odos sudirgimo gali prisidėti mikrobinė ar grybelinė infekcija. Simptomai panašūs į vystyklų dermatito, tik procesas plinta, nėra lengva jį greitai išgydyti.
Jeigu mergaitei 1–3 paras šiek tiek paraudę lytiniai organai, reikėtų labiau pasirūpinti higiena, galima naudoti specialias priemones odai nuraminti, pvz., emolientus, cinko kremus. Jeigu būklė blogėja, geriau pasikonsultuoti su gydytoju.
Jautri sritis. Lytinių organų srities oda ir gleivinė – be galo švelnios, jautrios, tad reikalauja švelnių, hipoalerginių priemonių, natūralių medžiagų, oro vonių. Lytinių organų srityje gali pasireikšti ir lėtinės odos ligos, pvz., atopinis dermatitas, psoriazė, kerpligė, tačiau taip būna vėliau, dažniau 5–8 metų mergaitėms.
Esant atsikartojančiam niežėjimui, paraudimai, jei pasirodo išskyrų, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali parašyti siuntimą pas ginekologą, vaikų chirurgą ar gydytoją dermatovenerologą.
BERNIUKAI
Lazerinės ir estetinės dermatologijos centro „Pošiūno klinika“ gydytojas vaikų chirurgas Benediktas Jonuška
Reguliarus prausimasis. Prižiūrint berniukų intymias vietas, būtina žinoti svarbiausius dalykus, nes yra įvairiausių mitų ir priežiūros patarimų, o kai kurie tėvai… net nebando užsiimti jokia higiena.
Pirmasis higienos patarimas – reguliariai keiskite sauskelnes bei kelnaites ir kasdien apiprauskite. Prausiant berniuką, reikia bandyti patraukti žemyn apyvarpę, tačiau tam negalima naudoti jėgos. Tiesiog patraukti tiek, kiek pavyksta nenaudojant jėgos. Jei atitrauksite stipriai, vaikui skaudės, o randėdamos įplėšos apyvarpę padarys dar siauresnę. Jeigu varpos galvutė neatsimaukia, tai visiškai normalu, bet apie tai kiek vėliau.
Vyresnius berniukus galima mokyti pačius prižiūrėti savo lytinius organus, apsiprausiant atsmaukti apyvarpę tiek, kiek pavyksta nenaudojant jėgos ir po to ją gražinti atgal.
Varpos galvutės ir apyvarpės uždegimas. Yra kelios berniukų lytinių organų ligos, apie kurias tėvai turėtų žinoti. Pirmoji – varpos galvutės ir apyvarpės uždegimas balanopostitas. Dažniausiai pasitaiko neapipjaustytiems berniukams nuo 2 iki 5 metų, bet gali būti įvairaus amžiaus vaikams ir vyrams.
Pagrindinės priežastys yra infekcinės kilmės, dirgiklių sukeltos, dėl sąaugų arba dėl traumos. Vaikams dažnai pasitaiko dėl esamos fimozės (susiaurėjusio apyvarpės žiedo) ir netinkamos higienos, kai nepakankamai apiprausiama, nebandoma atitraukti apyvarpės arba kaip tik – apyvarpė atsmaukiama per jėgą arba plaunama su dirginančiais prausikliais.
Balanopostitas pasireiškia varpos niežėjimu, skausmu, vaikas gali dažnai kasytis varpą arba kaip tik neleisti prie jos prisiliesti. Vaikui gali būti sunku pasišlapinti. Gali parausti, būti pūlingų, blogo kvapo išskyrų.
Jei taip nutiko, rekomenduojama atlikti šiltas voneles po 2–3 kartus kasdien ir duoti vaistų nuo skausmo. Kreiptis į gydytoją reikėtų, jeigu situacija negerėja, nepaisant vonelių ir vaistų. Dažniausiai tokies vaikams priėmimo skyriuje pakanka vietiškai nuskausminus apžiūrėti apyvarpę, išvalyti susikaupusius nešvarumus ir pūlius.
Jeigu tokie uždegimai kartojasi, būtina kreiptis į gydytojus dėl išsamesnio ištyrimo, nes gali prireikti specifinio gydymo tepalais, sąaugų atidalinimo arba apipjaustymo.
Skauda kapšelį – skubiai į priėmimą! Sėklidžių skausmo priežastis gali būti sėklidės užsisukimas, hidatidos (sėklidės ataugėlės) užsisukimas ir epididimitas (sėklidės prielipo uždegimas).Sėklidės užsisukimas yra grėsminga patologija, nes berniukas gali netekti sėklidės ir 50 proc. vaisingumo ateityje. Sėklidė užsisuka dėl savo laisvumo, kai sėklidė nepakankamai fiksuota, ji gali apsisukti aplink savo ašį, taip užspaudžiamos kraujagyslės, ir įvyksta išemija, sėklidė nekrotizuoja.
Užsisukimas turi du pikus: pirmasis (trumpas) naujagimystėje, o antrasis (ilgesnis) berniukų brendimo laikotarpiu tarp 12 ir 18 metų. Užsisukti sėklidė gali ir bet kuriame amžiuje.
Mažesnieji pacientai gali net nesuprasti, kad skauda kapšelį, ir rodyti pilvą, o paaugliai gali gėdytis ir nesakyti, kad skauda. Skausmas būna pastovus, stiprėjantis, dažniausiai kartu atsiranda pykinimas ir vėmimas.
Diagnozuoti sėklidžių užsisukimą galima kliniškai, o patvirtinti leidžia echoskopija, kai nematoma kraujotakos sėklidėje. Chirurgai atsukti sėklidę gali rankomis, todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją, nes atsukus sėklidę per 4–6 valandas, 97–100 proc. atvejų sėklidė išsaugoma. Jeigu atsukama vėliau nei po 12 valandų, procentai krenta iki 20–61, o jei vėliau nei po 24 valandų, tuomet šansų išsaugoti sėklidę nedaug – 0,24 proc.
Fimozė – kas tai. Apyvarpė dengia varpos galvutę ir ją apsaugo. Susiaurėjęs apyvarpės žiedas vadinamas fimoze, – kai negalima pilnai išvesti varpos galvutės.
Daugiau nei pusei naujagimių neįmanoma atsmaukti apyvarpės pakankamai, kad būtų galima matyti išorinę šlaplės angą ir tik 4 proc. naujagimių galima pilnai atsmaukti apyvarpę.
Fimozė gali būti fiziologinė (daugumai naujagimių) ir patologinė, kai apyvarpės žiedas surandėjęs dėl įplėšų arba uždegimų.
Fiziologinė fimozė 99 proc. atvejų susitvarko savaime iki berniuko brendimo, todėl nesant jokių skundų gydytojo apžiūros nereikia.
Patologinės fimozės simptomai arba kada reiktų pasirodyti gydytojui:
- Nepavyksta atsmaukti apyvarpės, nors prieš tai galėjote tai padaryti.
- Sunku pasišlapinti arba šlapinimasis trunka ilgai.
- Šlapinantis apyvarpė išsipučia lyg balionėlis.
- Kartojasi balanopostitai.
- Fimozė gali būti gydoma hormoniniais tepalais, apyvarpės mankštinimu arba operaciniu būdu.
Nenusileidusi sėklidė. Kriptorchizmas – labiausiai paplitusi įgimta berniukų vystymosi anomalija, kai sutrinka sėklidžių nusileidimas į kapšelį. Dažnis siekia 2–5 proc. išnešiotų, ir apie 30 proc. neišnešiotų naujagimių. Apie du trečdalius naujagimystės kriptorchizmo atvejų susitvarko savaime iki 4–6 mėnesių. Vis dėlto spontaniškai sėklidės vyresniems nei pusės metų berniukams nusileidžia labai retai.
Apie 80 proc. visų atvejų sėklidė čiuopiama kirkšnyje, dažniausiai dešinėje, iki 10 proc. atvejų pastebimas abipusis kriptorchizmas. Sėklidės gali būti pilvo ertmėje arba netipinėse vietose: gaktos srityje ar šlaunyje už kirkšnies raukšlės. Tai liga, kuri dažniausiai neturi lydinčių patologijų. Vis dėlto kartais kartu galima rasti endokrinologinių, genetinių ar kitų morfologinių sutrikimų.
Esant kriptorchizmui, gali atsirasti komplikacijų: sėklidės užsisukimas (trauma, kurios metu sėklidė gali būti prispaudžiama prie dubens kaulų), vaisingumo sumažėjimas ir supiktybėjimas.
Kreiptis į gydytoją reikėtų, kai:
-
- 4–6 mėnesių ar vyresniam berniukui yra nenusileidusi sėklidė arba sėklidės.
- Pakilusi sėklidė, kai prieš tai sėklidę buvo galima čiuopti kapšelyje, tačiau jos nebeužčiuopiama.
- Sėklidė kapšelyje neaiškiai užčiuopiama (tokiu atveju ji gali būti neišsivysčiusi).
- Įtariama nenusileidusi, paslanki arba ektopinė sėklidė.
- Naujagimiui pastebimas abipusis kriptorchizmas, kai nėra nė vienos sėklidės kapšelyje, arba vienpusis kriptorchizmas ir kartu kitas ar kiti įgimti sindromai.
- Dažniausiai pakanka patyrusio gydytojo apžiūros, kad būtų galima diagnozuoti kriptorchizmą. Pagrindinis kriptorchizmo gydymo tikslas – nuleisti ir užfiksuoti sėklidę kapšelyje. Taikomas chirurginis gydymas. Operaciją rekomenduojama atlikti iki 1 metų, nes literatūroje aprašoma, kad tuomet berniuko vaisingumas ateityje nesumažėja. Jeigu kriptorchizmas diagnozuojamas vėliau, siekiama kuo greičiau atlikti operaciją.
Kada reikia vaikų chirurgo konsultacijos dėl berniuko lytinių organų:
- Pastebėjus guzelį kirkšnyje ar vidurio linijoje virš bambos bei įtariant kirkšnies ar baltosios linijos išvaržas.
- Nenusileidus sėklidei – 6–8 mėn.
- Esant fimozei ir kartojantis balanopostitams arba šlapimo takų infekcijoms bei išliekant fimozei 6–7 metų amžiuje.
- Išliekant sėklidės vandenei (hidrocelei) iki 2 metų.
- Jei ant lytinių organų ar tarpvietėje yra hemangioma.
- padijai, kai šlaplės anga atsiveria netipinėje vietoje.
- Na ir šiaip, kai neramu mamai ar gydytojui.
Susiję streaipsniai
