Krūtų pienligė – simp­to­mai dažniausiai iš­ryš­kė­ja tarp antros ir devintos sa­vai­čių po gim­dy­mo

Tai kodėl ji balta? Nes „pienligę“ sukelia bal­ta­sis balkš­vag­ry­bis Can­di­da al­bi­cans. Nuo to kilęs ir dar vienas, oficialusis šios infekcinės, užkrečiamosios ligos pavadinimas – kandidozė.

Bakterijų konkurentai

Kaip ir bak­te­ri­jos, mie­li­nių gry­be­lių genčiai pri­klau­san­tys bal­tieji balkš­vag­ry­biai yra vie­na­ląs­čiai, tik mik­ros­ko­pu ma­to­mi mik­robai. Mieliagrybių ap­tin­ka­ma ir ant svei­kų žmo­nių odos, virš­ki­ni­mo trak­te, kvė­pa­vi­mo ta­kuo­se, šla­pi­mo ir ly­ties or­ga­nų glei­vi­nė­se. Taigi jie yra są­ly­ginai pa­to­ge­ni­niai mik­roor­ga­niz­mai, kurių ge­bė­ji­mas su­sarg­din­ti žmo­gų pri­klau­so nuo ap­lin­ky­bių.

Daž­niau­siai mie­liag­ry­biai ne­su­ke­lia jo­kių svei­ka­tos su­tri­ki­mų, nes drau­ge su vi­sais ki­tais nor­ma­lio­je ter­pė­je har­mo­nin­gai eg­zis­tuo­jan­čiais mik­roor­ga­niz­mais iš­lai­ko tam tik­rą tar­pu­sa­vio pu­siaus­vy­rą, vie­ni ki­tų yra tar­si kont­ro­liuo­ja­mi.

Jei­gu dėl ko­kių nors prie­žas­čių ši pu­siaus­vy­ra su­trin­ka, dau­gu­mą įga­vu­sie­ji mik­roor­ga­niz­mai ga­li tap­ti ne­be­su­val­do­mi ir su­kel­ti li­gą. To­kios są­ly­gos gry­be­liams įsi­ga­lė­ti at­si­ran­da, pa­vyz­džiui, kai il­gai gy­dant an­ti­bio­ti­kais iš­nai­ki­na­mos ne tik ko­kią nors li­gą su­kė­lu­sios ar ga­lė­ju­sios su­kel­ti bak­te­ri­jos, bet ir daug ge­rų­jų, žmo­gui nau­din­gų, bak­te­ri­jų, ku­rių vie­na iš „pa­rei­gų“ – truk­dy­ti dau­gin­tis gry­be­liams.

Ligos pasireiškimai

Jei­gu są­ly­gos jiems pa­lan­kios, o žmo­gaus or­ga­niz­mo at­spa­ru­mas su­ma­žė­jęs, Can­di­da gen­ties gry­be­liai ga­li su­kel­ti odos in­fek­ci­ją, pa­žeis­ti įvai­rių or­ga­nų glei­vi­nes. Ginekologai geriausiai „pažįsta“ moterų lytinių organų kandidozę, vaikų gydytojai – kūdikių burnos pienligę, o žindančioms mamoms pasitaiko kentėti ir nuo spenelių kandidozės.

Gry­be­liai ant krū­tų ir spe­ne­lių ga­li pa­tek­ti įvai­riais bū­dais. Daž­niau­siai in­fek­ci­ją čia at­ne­ša pienlige sergantis žin­do­mas kū­di­kis, o šal­ti­niu, iš ku­rio jis pats gau­na tuos gry­be­lius, daž­niau­siai (bet ne vi­sa­da!) bū­na pa­ti ma­ma. Kaip tai įvyks­ta?

Bal­tie­ji balkš­vag­ry­biai mėgs­ta ši­lu­mą, drėg­mę ir tam­są. Kaip tik to­kias aug­ti ir dau­gin­tis tin­ka­mas są­ly­gas jie ran­da mo­ters makš­ty­je. Kan­di­do­zė grei­tai plin­ta per in­ty­mius kon­tak­tus drėg­no­mis, šil­to­mis kū­no vie­to­mis. Gims­tan­čio kū­di­kio ke­lias ei­na pro makš­tį, tai­gi ant jo kū­no ir į bur­ną pa­ten­ka kaž­kiek Can­di­da gry­be­lių. Ma­žy­lio bur­no­je taip pat drėg­na ir šil­ta, o jo imu­ni­nė sis­te­ma dar la­bai silp­na. Tai­gi ten ir­gi yra tin­ka­mos są­ly­gos Can­di­da al­bi­cans aug­ti, dau­gin­tis ir su­kel­ti li­gą, po­pu­lia­riai va­di­na­mą pien­li­ge.

Burnos pienligė

Ant ser­gan­čio­jo bur­nos glei­vi­nės (lie­žu­vio, dan­te­nų, skruos­tų ar lū­pų vi­di­nių pa­vir­šių) at­si­ran­da ne­nu­si­va­lan­čių bal­tų ap­na­šų (iš­si­dės­čiu­sių taš­ke­liais, lo­pi­nė­liais ar net iš­ti­su luo­bu), pa­na­šių į su­trauk­tą pie­ną. Kan­di­do­zės pa­lies­ta bur­na darosi dau­giau ar ma­žiau skaus­min­ga, to­dėl kū­di­kis ga­li at­si­sa­ky­ti žįs­ti ar tru­pu­tį pa­žin­dęs grei­tai krū­tį me­ta ir rė­kia su­dir­gęs. Ar­ba žįs­da­mas, dėl skaus­mo sau­go­da­ma­sis, jis ga­li blo­gai ap­žio­ti krū­tį, to­dėl bū­na gir­di­mas spe­ne­lio čiul­pi­mui bū­din­gas čep­sė­ji­mas. Ši­taip val­gy­da­mas kū­di­kis ne­pa­si­so­ti­na, be to, pri­si­ry­ja daug oro, to­dėl pra­de­da at­py­li­nė­ti, jam pu­čia pil­vą. Ma­žy­lis negali nurimti ir tarp mai­ti­ni­mų, la­bai daž­nai pra­šo­si žin­do­mas. Ta­čiau nor­ma­liai žįs­ti jam ne­pa­vyks­ta, to­dėl il­gai­niui ga­li nu­ken­tė­ti ir kū­di­kio svo­rio au­gi­mas, o ma­ma ims abe­jo­ti, ar tu­ri pa­kan­ka­mai pie­no.

Ka­dan­gi iš bur­nos su sei­lė­mis ir mais­tu pien­li­gės sukėlėjai pa­ten­ka į skran­dį ir to­liau ke­liau­da­mi žar­ny­nu pa­sie­kia išan­gę, daž­nam burnos kan­di­do­zę tu­rin­čiam kū­di­kiui ga­li iš­si­vys­ty­ti ir sėd­me­nų, tarp­vie­tės, bei kirkš­nių už­de­gi­mas, dar va­di­na­mas „vys­tyk­li­niu“ der­ma­ti­tu. Jam bū­din­gi iš­bė­ri­mai su iš­ki­lu­sio­mis rau­do­no­mis dė­mė­mis (ne­re­tai su žaiz­de­lė­mis ir įtrū­ki­mais) ant už­pa­ka­liu­ko ir odos raukš­lė­se.

Spenelių žaizdos – vartai infekcijai

Pien­li­ge su­sir­gęs kū­di­kis mo­ti­nos spe­ne­lius Can­di­da gry­be­liais pa­pras­tai už­kre­čia žįs­da­mas. Spe­ne­lių at­spa­ru­mas pri­klau­so nuo dau­ge­lio ap­lin­ky­bių. Drėg­mė dėl sa­vai­mi­nio pie­no te­kė­ji­mo tarp žin­dy­mų, ne­hi­gie­niš­ki, oro ne­pra­lei­džian­tys sin­te­ti­niai dra­bu­žiai su­ku­ria ge­res­nes są­ly­gas gry­be­liams tarp­ti ir dau­gin­tis, o dėl šu­ti­mo ir trin­ties at­si­ra­dus nors ir ma­žiau­sioms trau­moms, leng­viau ky­la kan­di­do­zi­nis spe­ne­lių odos ir pie­no la­ta­kų glei­vi­nės už­de­gi­mas. Ypač grei­tai spe­ne­lių su­ža­lo­ji­mų at­si­ran­da ne­tai­syk­lin­gai žin­dant, tada, kai kūdikis apžioja tik spenelį ir jį trau­muo­ja siurbdamas burna ir maigydamas dantenomis. Tai­gi krū­tų ir spe­ne­lių kan­di­do­zė ir­gi ga­li bū­ti su­si­ju­si su kū­di­kio pri­glu­di­mo prie krū­ties ypa­ty­bė­mis. Dėl blo­go pri­glu­di­mo žin­dy­mo me­tu at­si­ra­du­sios spe­ne­lių trau­mos at­ve­ria var­tus in­fek­ci­jai, o kan­di­do­zės pa­kenk­ta oda leng­viau ir grei­čiau pa­žei­džia­ma, ne­tin­ka­mai žin­dant kū­di­kį.

Kiti užkrėtimo keliai

Ne vien tik gim­da­mas kū­di­kis ga­li už­si­krės­ti Can­di­da gry­be­liais ir ne­bū­ti­nai tik mama bū­na jų šal­ti­nis. Jei­gu ne­si­lai­ko­ma hi­gie­nos, už­kra­tą ga­li per­duo­ti bet ku­ris šią in­fek­ci­ją tu­rin­tis žmo­gus. Ne tik vai­kai, bet ir suau­gu­sie­ji ga­li sirg­ti, pa­vyz­džiui, kan­di­do­zi­niu ryk­lės, ton­zi­lių ar bur­nos glei­vi­nės už­de­gi­mu su pien­li­gės ap­na­šais ir skaus­min­gais lū­pų kam­pų įtrū­ki­mais, ku­rie pa­si­duo­da gy­do­mi tik anti­gry­be­li­niais vais­tais. Jei­gu žmo­gus ser­ga pa­ro­don­to­ze ir ne­va­lo dan­tų, gry­be­liai dau­gi­na­si pa­ro­don­to ki­še­nė­se, iš kur ga­li iš­plis­ti po vi­są or­ga­niz­mą. Ši kan­di­do­zės for­ma ypač daž­nai pa­si­tai­ko se­ny­vo am­žiaus as­me­nims, pra­ra­du­siems daug dan­tų ar nau­do­jan­tiems nui­ma­mus pro­te­zus. Jei ne­si­lai­ko­ma hi­gie­nos, gry­be­li­nė in­fek­ci­ja kar­tais įsi­ku­ria ir bur­no­se jau­nuo­lių, ku­rie dėl blo­go sąkandžio ar ne­tai­syk­lin­gai iš­dy­gu­sių dan­tų ne­šio­ja or­to­don­ti­nius įtai­sus. Užk­rės­ti kū­di­kį bal­tai­siais balkš­vag­ry­biais ga­li to­kių žmo­nių bur­no­je „nu­va­lo­mas“ čiulp­tu­kas ar­ba jų at­kąs­tas ir net pa­kram­ty­tas mais­tas, duo­da­mas vai­kui, bučiniai į lūpas. Jei­gu in­fek­ci­ja gau­si, neat­si­lai­ko net ir vy­res­ni vai­kai. Ypač jei­gu jų imu­ni­te­tas susilpnėjęs dėl daž­nų li­gų, blo­gos mi­ty­bos ar­ba yra su­tri­kęs bur­nos ir žar­ny­no mik­rof­lo­ros rūšių pusiausvyra po an­ti­bio­ti­kų var­to­ji­mo.

Krūtų kandidozė

Krū­tų pienligės simp­to­mai dažniausiai iš­ryš­kė­ja tarp antros ir devintos sa­vai­čių po gim­dy­mo, ir ji at­pa­žįs­ta­ma pa­gal bū­din­gą iš­vaiz­dą ir ju­ti­mus, ku­riuos su­ke­lia mo­te­riai. Bal­tųjų balkš­vag­ry­bių sukeltas už­de­gi­mi­nis spe­ne­lių odos pa­rau­di­mas ga­li bū­ti įvai­raus at­spal­vio – nuo blyš­kaus mels­vai raus­vo iki ryš­kiai rau­do­no. Kar­tais in­fe­kuo­ta oda ga­li ne­si­skir­ti nuo nor­ma­lios svei­ko spe­ne­lio odos. Prik­lau­so­mai nuo už­de­gi­mo in­ten­sy­vu­mo, spe­ne­liai dau­giau ar ma­žiau su­tins­ta ir ga­li pa­si­da­ry­ti daugiau ne­gu įpras­tai iš­ki­lę. Ne­re­tai ant jų ma­tyti ir žaiz­de­lių. Kan­di­do­zi­niam už­de­gi­mui iš­pli­tus į areo­lę, oda ap­link spe­ne­lius pa­raus­ta, at­ro­do iš­džiū­vu­si, įtemp­ta, bliz­gan­ti, šer­pe­to­ja. Dėl ne­to­ly­gaus pleis­ka­no­ji­mo ir epi­der­mio lu­pi­mo­si ji ne­ten­ka da­lies pig­men­ta­ci­jos ir at­ro­do mar­ga, o pa­vir­šius da­ro­si ne­ly­gus, gruob­lė­tas, ga­li at­si­ras­ti smul­ku­čių van­de­nin­gų pūs­le­lių. Sa­vo iš­vaiz­da kan­di­do­zės pa­žeis­ta oda pri­me­na būk­lę po ūmaus stip­raus įde­gi­mo sau­lė­je. Kar­tais ant spe­ne­lių ga­li at­si­ras­ti ir pien­li­gei bū­din­gų bal­tų taš­ke­lių, o areo­lė­je – net ir di­des­nių kan­di­do­zi­nio ap­na­šo lo­pi­nė­lių. Bet tai pa­si­tai­ko re­tai – tuo­met, kai gry­be­liais už­krės­ta krū­tis ap­lei­džia­ma, tai yra nei gy­do­ma, nei duo­da­ma kū­di­kiui žįs­ti.

Can­di­da al­bi­cans in­fek­ci­jos ži­di­niai, at­ro­dan­tys kaip rau­do­ni lo­pai ant švie­sios spal­vos odos, ga­li at­si­ras­ti ir po krū­ti­mis (ypač jei­gu jos di­de­lės) bei ki­to­se kū­no vie­to­se: pa­žas­ty­se, kirkš­ny­se, tarp­vie­tė­je. Daž­niau taip at­si­tin­ka ap­kū­nioms mo­te­rims, lin­ku­sioms gau­siau pra­kai­tuo­ti ir ne­si­rū­pi­nan­čioms hi­gie­na.

Būdingi skausmai

Spe­ne­lis yra daug ner­vi­nių re­cep­to­rių tu­rin­ti kū­no vie­ta, todėl ne tik trau­mi­niai jo pa­ken­ki­mai, bet ir už­de­gi­mi­niai pa­ki­ti­mai mo­te­riai ga­li su­kel­ti ne­ma­lo­nių po­jū­čių. Gy­dy­to­jai įta­ria krū­tų kan­di­do­zę, jei­gu kū­di­kį žin­dan­ti mo­ti­na ima guos­tis žin­dy­mo me­tu atsirandančiu dis­kom­for­tu, ku­ris grei­tai tam­pa ryš­kiu spe­ne­lių skaus­min­gu­mu, tar­si de­gi­ni­mu kar­tu su nie­žu­liu. Kai kan­di­do­zės in­fek­ci­ja yra gau­si, ji ga­li pra­si­skverb­ti ir į pie­no la­ta­kus bei pie­no an­čius, esan­čius krūtyje už spe­ne­lio. Žin­dant ky­lan­čius skaus­mus mo­te­rys pa­ly­gi­na su dil­gi­ni­mu, rai­žy­mu, svi­li­ni­mu, „ug­ni­mi pie­no la­ta­kuo­se“, „ada­tų ar su­grūs­tų stik­lo šu­kių ba­dy­mu krū­ty­je“. Kar­tais skaus­mas plin­ta į pažastis ar nu­ga­rą. Net dra­bu­žio pri­si­lie­ti­mas prie spe­ne­lio gali būti ne­pa­ken­čia­mai skaus­min­gas.

Skir­tin­gai ne­gu trau­mi­niai spe­ne­lių skaus­mai, at­si­ra­dę kaip kū­di­kio blo­go pri­glu­di­mo prie krū­ties pa­sek­mė, kan­di­do­zi­niai skaus­mai jun­ta­mi ne tik žin­dy­mo me­tu, bet ir dar ku­rį lai­ką po to, o kar­tais neat­lėgs­ta iki ki­to mai­ti­ni­mo. Stip­raus pie­no te­kė­ji­mo ref­lek­so su­kel­tas smul­kaus dyg­lia­vi­mo krū­ty­je ju­ti­mas ga­li bū­ti šiek tiek pa­na­šus, ta­čiau jis grei­tai praei­na. Ki­tas es­mi­nis skir­tu­mas yra tai, jog esant Can­di­da in­fek­ci­jai, skau­dūs ir žaiz­do­ti spe­ne­liai ne­gy­ja net ir ta­da, kai kū­di­kis prie krū­ties pri­glun­da ge­rai. Rei­ka­lin­gi ir spe­cia­lūs antigry­be­li­niai vaistai.

Pienligės gy­dy­mas

Jei­gu at­ro­dy­tų, kad su­si­rgo­te jūs ar­ba kū­di­kis, ne­dels­ki­te kreip­tis į gy­dy­to­ją. Jis nu­sta­tys diag­no­zę ir ­skir­s tin­ka­mus vais­tus. Kan­di­do­zė yra in­fek­ci­nė, už­kre­čia­moji li­ga, to­dėl gy­dy­ti rei­kia iš­kart vi­sus ja ser­gan­čius. Jei­gu ku­riam nors šei­mos na­riui in­fek­ci­ja iš­lie­ka, jis ga­li iš nau­jo už­krės­ti pa­gy­dy­tą­jį.

Can­di­da in­fek­ci­ja kū­di­kio bur­no­je nai­kinama vie­tiš­kai vei­kian­čiais antigry­be­li­niais vais­tais. Grybeliai ga­li bū­ti pri­li­pę įvai­rio­se bur­nos glei­vi­nės vie­to­se. Todėl užtepti (o dar geriau – įtrinti) vaisto vien tik ant liežuvio neužtenka.

Kan­di­do­zi­niam „vys­tyk­li­niam“ der­ma­ti­tui gy­dy­ti, be spe­cia­lių antigry­be­li­nių vais­tų, ku­riuos ­ski­ria gy­dy­to­jas, reikš­min­gos ir pra­ktiš­kos prie­mo­nės, su­trum­pi­nan­čios tarp­vie­tės ir sėd­me­nų odos bu­vi­mo drėg­mė­je ir per di­de­lė­je ši­lu­mo­je lai­ką. Kai tik ga­li­ma, leis­ki­te kū­di­kiui pa­bū­ti be saus­kel­nių.

Gy­dant mamos spe­ne­lių kan­di­do­zę, antigry­be­li­niu vais­tu te­pa­ma po kiek­vie­no mai­ti­ni­mo. Iki ki­to mai­ti­ni­mo dau­gu­ma vais­to nu­si­tri­na į mo­ti­nos dra­bu­žius, lie­me­nė­lę ar jos įdėk­lus, to­dėl plau­ti spe­ne­lių prieš žin­dy­mą nebūtina. O jei­gu no­rė­tu­mė­te vais­to likučius nu­va­ly­ti, tik­tų aly­vų alie­ju­mi su­vilgytas va­tos gu­mu­lė­lis.

Jei­gu per pen­kias die­nas pa­ge­rė­ji­mo ne­su­lau­ktumėte, kreip­ki­tės į sa­vo gy­dy­to­ją – gal­būt tą vais­tą rei­kia pa­keis­ti ki­tu, nes yra daug gry­be­lių at­mai­nų. Pieno latakėlių kandidozę tenka gydyti ir geriamaisiais antigrybeliniais vaistais.

Ge­riau­sia ap­sau­ga nuo bet ko­kios in­fek­cinės ligos, tai­gi ir gry­be­lių sukeliamos, pasikartojimo yra svei­ka oda. To­dėl spe­ne­lių kan­di­do­zės pro­fi­lak­ti­kai ypač svar­bi ge­ra žin­dy­mo tech­ni­ka. Kai kū­di­kis ge­rai pri­glu­dęs žin­da krū­tį, o ne čiul­pia tik mo­ti­nos spe­ne­lį, šiam ne­gre­sia jo­kie nu­broz­di­ni­mai ir įski­li­mai – odos su­žei­di­mai, ku­riuo­se ga­lė­tų įsi­kur­ti li­gų su­kė­lė­jai.

 Vaikų gydytojas Kazimieras Vitkauskas, knygos „Kūdikio žindymas nepakeičiamas kaip motinos meilė“ autorius

www.zindyk.lt

„Mamos žurnalas“