Pavasarį visuomenė gauna daug informacijos apie šviežių daržovių ir vaisių nenuginčijamą naudą sveikatai, nors metų laikų kaitos pagal jų asortimentą prekybos centruose nebeįmanoma pastebėti. Visus metus – vasara. Dėl šios priežasties ir mūsų pasirinkimai jau seniai nebepriklauso nuo sezono. Renkantis daržoves ir vaisius, vaistininkas pataria pasirūpinti jų įvairove bei kuo ryškesnėmis spalvomis, o jei įmanoma – užsiauginti ir patiems.
„Pirmenybė turi būti teikiama šviežioms ir kuo arčiau mūsų stalo augančioms gėrybėms, bet tinka ir konservuotos. Labiausiai vertinami daržovių ir vaisių konservavimo būdai yra šaldymas, rauginimas, sūdymas ir džiovinimas. Be to, valgyti visą ar susmulkintą daržovę yra kur kas geriau nei iš jos spausti sultis, mat tai padarius, iš daržovės išskiriame grynąją medžiagą, kuri veikia stipriau, grubiau, o su lydinčiomis medžiagomis jos poveikis būtų platesnis ir stabilesnis. Pavyzdžiui, suvalgyta morka mažiau kilstels gliukozės kiekį kraujyje nei išgertos morkų sultys“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Kęstutis Beržinis.
Jis priduria, kad pernelyg sudėtinga išskirti, kas sveikatai yra vertingiau – vaisiai ar daržovės. Todėl būtų idealu kasdien suvartoti po 400 g daržovių ir 200–300 g vaisių bei uogų, kad žmogus gautų kuo įvairesnių medžiagų.
Kopūstų dieta – ne išmintingas pasirinkimas
Vaistininko teigimu, reikalinga įvairovė ir saikas, todėl nereikia prisirišti prie kažkokios vienos daržovės ar vaisiaus.
„Buvo atvejis, kai vienam sveikuoliu prisistačiusiam vaistinės klientui trūko magnio. Jis aiškino, kad jam nereikia jokių papildų, mat valgo daug kopūstų. Bet man pavyko jį perkalbėti ir įtikinti, kad tai prastas pasirinkimas jo sveikatai, nes magnio dienos poreikis yra 375 mg, o šio makroelemento kiekis kopūstuose – 12 mg/100 g. Vadinasi, kad patenkintume vienos dienos magnio poreikį, mums per dieną reikės suvalgyti daugiau nei 3 kg kopūstų. Daugoka. Toks suvalgytas kopūstų kiekis dėl juose esančių aktyvių medžiagų gali slopinti jodo patekimą į skydliaukę ir sukelti hipotireozę“, – pasakoja K. Beržinis.
Rinktis reikėtų spalvingiausias daržoves ir vaisius
Pasaulyje atsiranda ne tik naujų rūšių ir veislių daržovių bei vaisių, bet natūraliai išvedamos ir vis spalvingesnės jų padermės. Augaliniai pigmentai suteikia ypatingos naudos sveikatai. Vaisiuose ir daržovėse randami šie pagrindiniai spalviniai junginiai: chlorofilai, karotenoidai, flavonoidai ir betalainai.
„Jei lentynoje vienas šalia kito guli baltas ir raudonas kopūstas ar kalafioras, geltonas ar violetinis svogūnas, oranžinė ar violetinė morka – organizmas intuityviai pasirinktų spalvingesnį variantą. Ryškesnių spalvų daržovėse ir vaisiuose daugiau flavonoidų antocianinų, svarbių kiekvienam iš mūsų. Sunku būtų pervertinti polifenolinių junginių svarbą, mat jie turi priešuždegiminį, priešmikrobinį, antioksidacinį poveikį, jie moduliuoja imunitetą ir didina mikroorganizmų jautrumą antibiotikams. Nepamirškime ir naudos kepenų bei inkstų veiklai“, – teigia vaistininkas.
Medžiagos daržovėse priklauso nuo dirvožemio
Dažnai daržovių ir vaisių nauda yra vertinama pagal juose randamų vitaminų, mikroelementų ir makroelementų gausą bei kiekį.
„Dažnai tikimės augaluose rasti to, ko ten nėra. Tenka ir nusivilti. Nei vaisiai, nei daržovės nėra termobranduoliniai reaktoriai, tad mineralinių medžiagų jie neprigamins. Jei dirvožemyje nėra seleno, germanio, aukso, tai jų nebus ir augaluose. Sakoma, kad saulėgrąžose, kukurūzuose ir česnakuose gausu seleno. Tačiau jei Lietuvos dirvožemyje jo nėra, tai daržovėse šios medžiagos neieškokime“, – tikina K. Beržinis.
Vaistininkas pasakoja su šeima užsiauginantis daugumą jų poreikiams reikalingų daržovių ir vaisių.
„Mūsų dirvožemis yra rūgštus, todėl labai sėkmingai naudojame medžio pelenus, taip netiesiogiai investuodami į sveikatą – pašarmindami dirvos paviršių jį praturtiname neorganinėmis medžiagomis. Juk gal medis, prieš pelenu tapdamas, galingomis šaknimis buvo suradęs ir retųjų elementų, kurių kadaise neišnešė slenkantys ledynai. Mane asmeniškai vaisiuose ir daržovėse labiausiai žavi antioksidantai, kuriais pats augalas saugosi nuo neigiamo aplinkos poveikio“, – savo patirtimi dalijasi specialistas.
Vaistininkas taip pat prisipažįsta, kad jo silpnybė – česnakai. Vyras augina vasarinius ir kelias veisles žieminių česnakų. Jau trečią sezoną mėgaujasi gausiažiedžių porų („dramblinių“ česnakų) derliumi. Pasak jo, mokslininkai domisi teigiamu šio česnako poveikiu kai kurioms osteosarkomos formoms, artritui, trombocitų agregacijai.
„Gamta tiesia ranką kiekvienam. Stverkime ją ir džiaukimės. Po truputį dalinuosi sodinukais ir auginimo patirtimi su bičiuliais bei vaistinės klientais. Tikiuosi, kad ši vertinga daržovė greitai bus auginama pas kiekvieną šalies daržininką“, – sako Kęstutis.
Daržovių gydomosios galios
Vaistininkui kasdieniame darbe tenka dažnai pacientams priminti, kad sąnarių skausmą, traumą ar patinimą įmanoma sėkmingai gydyti ir natūraliais metodais, pavyzdžiui, sumaigyto kopūsto lapo ar su visomis lupenomis sutarkuotos bulvės kompresu nakčiai.
„Geras liaudiškas patarimas yra skalauti gerklę su parūgštintomis burokėlio sultimis. Taip dar seniai savo būsimąją žmoną gydžiau. Tai ypatingai aktualu žmonėms, turintiems silpnesnę gerklę, greičiau peršąlantiems, susergantiems angina. Galima spausti burokėlių sultis, tačiau taip pat tinka ir burokėlių sriuba ar virtų burokėlių salotos. Burokėliai padeda pamiršti gerklės skausmą, todėl mano šeimos darže jie užima ilgą vagos dalį, gražiai žaliuoja ir gausų derlių dovanoja“, – pasakoja K. Beržinis.
