Imunitetą teigiamai veikia visavertė mityba, reguliarus pakankamas fizinis aktyvumas ir 7–9 valandos miego per parą. O didelis emocinis ir psichologinis krūvis, ypač kai nekreipiame dėmesio į tai, ką valgome, kiek miegame ir judame, visiškai nualina organizmą – išvengti ligos jis nebeturi galimybių. Taigi imunitetu dera rūpintis kasdien.
Žemiau rasite naudingų patarimų, kokie produktai ir medžiagos stiprina imunitetą, tačiau jis niekada nebus stiprus, jei vaikas augs neišsimiegojęs, pervargęs, patirs įtampą ir neigiamas emocijas.
Imunitetas ir imunostimuliatoriai
Kartais gydytojai skiria vaistų, stiprinančių imuninę sistemą. Tai daugiau žolių preparatai, pavyzdžiui, lengvai imuninę sistemą stimuliuojantis vaistas – ežiuolė.
Yra keletas imuninę sistemą stiprinančių preparatų, kurie gaminami iš bakterijų dalių. Šie preparatai švelniai sustiprina imuninę sistemą, organizmui tarsi pateikiamos bakterijų nuopjovos, ir organizmas pradeda kovoti, gaminti savo „kareivėlius“ – antikūnus, sustiprėja imunitetas, vaiko organizmas gali tinkamai atsiliepti į virusą ar bakteriją.
Patys tėvai savo nuožiūra neturėtų pirkti imunostimuliatorių, nes anaiptol ne visada jų reikia. 6–8 kartus per metus sirgti lengvomis peršalimo ligomis yra normalu (3–4 kartai rudenį ir 3–4 – pavasarį). Tai atrodytų daug, bet jei vaikas serga lengva sloga, lengvu peršalimu, gerklės uždegimu, – tai normalu. Jei vaikas serga pūlingu ausų uždegimu, bronchitu, plaučių uždegimu su komplikacijomis, jam buvo skirta antibiotikų, – tuomet vertėtų stiprinti imuninę sistemą.
Imunitetas ir vitaminas C
Vitaminas C yra viena biologiškai aktyvių medžiagų, žmogaus organizmui būtinų kasdien. Organizmas jos nesintetina. Kasdieninis poreikis – 60–100 mg. Kur kas daugiau vitamino reikia ištikus stresui, kilus infekcijos pavojui ir valgant daug baltymų turintį maistą. Vitamino C įsiurbimas į organizmą mažėja vartojant vitaminą kartu su saldumynais. Daugiausia vitamino C (100 g produkto) yra aktinidijose ir erškėtrožėse (1400–1600 mg), juoduosiuose serbentuose, brokoliuose (83 mg), gervuogėse, raudonuosiuose serbentuose (80 mg), braškėse (66 mg). Visų šių gėrybių galima prisišaldyti šaldiklyje jų sezono metu. Jeigu kas nors sakė, kad citrina yra nepamainomas vitamino C šaltinis, – jus apgavo, nes citrinų 100 g vitamino C tėra 41–53 g. Jokių citrusinių vaisių žievelės negalima rinkti, džiovinti ir vartoti maistui!
Imunitetas iš česnakai
Česnako eteriniame aliejuje yra medžiagų fitoncidų, kurie pasižymi antimikrobinėmis, antigrybelinėmis, antiparazitinėmis savybėmis, turi antitoksinių ir regeneracinių savybių. Fitoncidai sunaikina streptokokus, stafilokokus, šiltinės bakterijas, choleros vibrioną, tuberkuliozės mikrobus. Kelias minutes kramtomas česnakas sunaikina visas burnoje esančias bakterijas. Įkvepiami sutrinto svogūnėlio lakūs fitoncidai gydo gripą ir anginą, tinka gripo profilaktikai. Pagrindinis mamų klausimas – kaip vaikui sumaitinti česnako? Virusų sezono metu vaikui duokite pakvėpuoti tik ką sutrintos ar smulkiai supjaustytos česnako skiltelės – vaikas įkvėps eterinio aliejaus su fitoncidais. Kai kurios mamos trintą česnaką maišo su medumi ir tepa ant duonos. Šis būdas nėra veiksmingas, nes medus fitoncidus suriša ir jie tampa beveik bereikšmiais. Kauno medicinos universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius L. Kupčinskas įspėja, kad česnakai gali turėti neigiamos įtakos kepenų veiklai. Nuo vienos skiltelės neatsitiks nieko, tačiau dažnai ir daug jų vartojant veikliosios šio augalo medžiagos gali apnuodyti kepenis.
Nereikėtų pamiršti, kad česnakai sukelia specifinį burnos ir kūno kvapą, o dideli kiekiai gali turėti įtakos virškinamojo trakto negalavimams, pykinimui ir vidurių pūtimui.
Imunitetas ir imbierai
Imbieras – prieskoninis augalas ateivis iš vakarų Indijos ir kitų Azijos šalių. Mums jis genetiškai svetimas. Imbieras pasižymi unikaliu skoniu, kuris ne visiems patinka. Liaudies medicinoje jis taikomas „nuo visų ligų“. Burnos ertmės ir gerklės dezinfekcijai reikia nulupti žievelę, atpjauti nedidelę riekelę, įsidėti į burną ir pačiulpti, kol deginimo jausmas pradės silpti. Kai pajuntama, kad eterinių aliejų poveikis silpsta, riekelę galima pakramtyti. Jeigu vaikui nepatinka imbiero skonis, neverta jo kankinti – svarbu išvengti streso, nereikia per jėgą sveikatinti. Šviežias imbieras sukelia prakaitavimą, todėl nuo seno naudojamas kaip organizmą valantis preparatas. Jis padeda persišaldžius, mažina pykinimą.
Moksliniai tyrimai patvirtino antiuždegiminį imbiero poveikį.
Imbiero negalima vartoti smarkiai karščiuojant. Jis gali pabloginti savijautą. Atsargiai su imbieru turėtų elgtis besilaukiančios moterys. Kūdikį žindančios motinos turi atsižvelgti į galimą vaiko alergiją šiam produktui ir jo nevartoti. Imbieras netinka turintiems skrandžio problemų.
Imunutetas ir ciberžolė
Prieskoninis ir vaistinis augalas ciberžolė pas mus atkeliavo iš Pietvakarių Indijos. Ciberžolė yra žinoma kaip stiprus antioksidantas, turintis antiuždegiminių ir antimikrobinių savybių. Ciberžolėje esančios fitocheminės medžiagos kurkumino poveikis sveikatai dabar intensyviai tiriamas. Labiausiai vertinama kurkumino savybė yra gebėjimas slopinti uždegimą. Nepavyko aptikti mokslinių straipsnių, kuriuose būtų įrodyta, kad ciberžolė labai gerina imunitetą.
Ciberžolės saikingai (nes keičia maisto skonį) galima įberti į kiaušinių, kalafiorų, brokolių, ankštinių daržovių patiekalus, salotų padažus, sriubas, arbatas.
Imunitetas ir gerosios bakterijos
Nenustebkite, jei virusų sezono metu ar nusilpus imunitetui gydytojas pasiūlys gerųjų bakterijų kursą. Gerosios bakterijos stiprina žarnyno, o kartu ir viso organizmo atsparumą. Žarnyno mikrofloros pusiausvyra gali būti pažeista vartojant antibiotikus, pakeitus mitybos įpročius ar sergant virškinamojo trakto ligomis.
Virusų sezono metu patariama valgyti daugiau raugintų produktų, turinčių gerųjų bakterijų: jogurto, kefyro, pasukų, raugintų daržovių.
Raugintose daržovėse gausu ir vitamino C.
Reikiamais kiekiais patekusios į organizmą gerosios bakterijos stabdo žarnyne žmogui pavojingų bakterijų (streptokokų, atskirų žarnyno lazdelės padermių, salmonelių, stafilokokų, pseudomonų, protėjų ir dizenterijos sukėlėjų šigelų) veiklą, išskiria jas naikinančias medžiagas – acidofoliną ir acidoliną. Be to, gerosios bakterijos stipriai prilimpa prie žarnų sienelių ir taip atima gyvybinę erdvę bei maisto medžiagas iš jau minėtų ligas sukeliančių patogeninių žmogui pavojingų bakterijų.
Imunitetas ir žuvų taukai
Žuvų taukai, kurių sudėtyje yra omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų A ir D, puikiai padeda imuninei sistemai prižiūrėti mūsų organizmą.
Patariama visus metus vartoti žuvų taukus ir taip padėti imuninei sistemai nepriekaištingai funkcionuoti. Riebalų rūgštys omega-3 labai svarbios mokymosi procesui. Norvegijoje atlikto tyrimo išvados teigia, kad vaikai, kurių motinos nėštumo metu gėrė žuvų taukus, pasižymėjo didesniu intelekto koeficientu nei vaikai, kurių motinos vartojo kukurūzų aliejų.
Žuvų taukai augančiam organizmui reikalingi ir todėl, kad stiprina dantis, saugo juos nuo ėduonies, gerina apetitą, skatina augimą.
Prieš perkant žuvų taukus, verta pasidomėti, kokia jų sudėtis, kiek juose yra riebalų rūgščių omega-3. Dažnai apsirinkama manant, kad 1 g žuvų taukų atitinka 1 g omega-3 riebalų rūgščių. Kuo daugiau riebalų rūgščių omega-3 yra žuvų taukuose, tuo jų nauda organizmui didesnė.
Nesigundykite žema kaina ir nepirkite žuvų taukų, kurių gamintojai nenurodo omega-3 riebalų rūgščių kiekio ir šaltinio.
Imunitetas ir geležis
Norėdami pagerinti vaiko imunitetą, duokime jam geležies – pirmiausia su maistu, o jei nepakanka, – su papildais.
Geležis yra svarbi mineralinė medžiaga, dalyvaujanti įvairiose žmogaus organizmo ląstelėse vykstančiose biocheminėse reakcijose. Būdama raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų – baltymo hemoglobino sudėtyje, geležis dalyvauja pernešant deguonį. Trūkstant geležies, sumažėja eritrocitų, sutrinka deguonies pernešimas į audinius, pradeda strigti normalūs medžiagų apykaitos organizme procesai. Dėl to sutrinka įvairių organų, taigi ir imuninės sistemos veikla. Štai kodėl, jei trūksta geležies, vaikas dažniau ir ilgiau serga įvairiomis užkrečiamosiomis, peršalimo ligomis.
Pagrindiniai su maistu gaunamos geležies šaltiniai yra mėsa, žuvis, kiaušinio trynys, ankštiniai augalai, grikiai, avižos, riešutai bei tamsiai žalios daržovės. Taigi kasdien vaiko mityba turi būti kuo įvairesnė.
Jei vaikas pradėjo dažniau sirguliuoti, pirmiausia rekomenduojama jam atlikti kraujo tyrimą ir įsitikinti, ar jam pakanka geležies. Jeigu gydytojas nustatė geležies stokos mažakraujystę, būtina vartoti jo skirtus geležies preparatus.
Kas kiša koją imunitetui
Galbūt nė nepagalvojote, bet imunitetą gali silpninti iš pirmo žvilgsnio visai nekalti dalykai.
Papildomas šaukštelis cukraus. Daugiau kaip 2 arbatiniai šaukšteliai cukraus gali sumažinti leukocitų galimybę gaminti antikūnus net 40 proc. Šis efektas pasireiškia per 30 min. nuo suvartoto produkto ir tęsiasi 24–48 valandas. Daug cukraus yra saldžiose sultyse, vaisvandeniuose, kepiniuose (sausainiuose, meduoliuose, biskvituose, pyragaičiuose ir kituose saldžiuose konditerijos gaminiuose).
Maisto priedai. Imunitetą silpnina nuolatinis maitinimasis perdirbtu maistu, produktais, kuriuose yra įvairių, kad ir leistinų maisto priedų, – saldiklių, konservantų, dažiklių, skonio stipriklių, stabilizatorių. Manoma, kad imunitetą gali mažinti genetiškai modifikuotas maistas, todėl jo reikėtų vengti.
Miego stoka. Vaikas per parą turi miegoti bent 8 valandas, o mažas vaikas – 9–12 val. Jeigu per savaitę susikaupia kelių valandų miego deficitas, vaikas susirgs daug greičiau.
Didelis užimtumas. Daug būrelių, pramogų, savaitgaliai teatriukuose, kinuose, baseinuose, mokyklėlėse, draugų gimtadieniuose – tai vaikystės džiaugsmas ir laimė, tik reikia labai stebėti vaiką ir pamatyti, kada jam visko per daug.
Kartais labai daug pliusų susideda į vieną didelį minusą – pervargimą ir ligą.
Tėvų rūkymas ir kiti oro teršalai. Net tėčiui rūkant balkone, o vaikui esant kambaryje, į jo organizmą patenka nuodingų medžiagų, kurias tėtis iškvepia. Imunitetą veikia dezodorantai, oro gaivikliai, plovikliai ir net mamytės kvepalai. Ne veltui daugelyje šalių kuriamos bekvapės zonos, skirtos leisti laiką šeimoms su vaikais (ten neįleidžiami prisikvėpinę žmonės).
Elektromagnetinis laukas. Su vaiku nereikėtų būti ten, kur yra aukštos įtampos laidų, o namuose – prie veikiančių elektros prietaisų, pavyzdžiui, mikrobangų krosnelės. Vaiko kambaryje išvis neturėtų būti buitinių elektros prietaisų.
Trumpinkite laiką, kurį vaikas praleidžia prie elektronikos prietaisų, pvz., kompiuterio, mobiliojo telefono, televizoriaus.
Konsultavo vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
