Kūdikio oda pirmaisiais mėnesiais pateikia staigmenų. Tikimės, kad ji bus lygi iš švelni, tačiau taip būna tik reklamose. Nerimauti? Tikrai ne, daugelis iš būklių ar net ligų praeina savaime be jokio pėdsako.
Konsultuoja Nastasija Savickaja, Lazerinės ir estetinės dermatologijos centro „Pošiūno klinka“ gydytoja dermatovenerologė
Naujagimio oda: niuansai, kuriuos reikia žinoti
Šiame straipsnyje kalbėsime tik apie sveikų, laiku gimusių kūdikių odą. Neišnešiotiems kūdikiams galioja kiti standartai.
Kūdikio oda yra ypatinga – ji skiriasi nuo suaugusiųjų odos. Tai susiję su dar neišsivysčiusiomis odos funkcijomis bei struktūromis, inervacija, prakaito ir riebalų liaukų nebrandumu. Gimus kūdikiui, odai, kaip ir visiems organams, reikia adaptuotis – juk iki gimimo ji visą laiką buvo vandenyje. O kai kurioms funkcijoms reikia išsivystyti nuo nulio, pavyzdžiui, termoreguliacijai, nes augant įsčiose vaikučiui nereikėjo rūpintis termoreguliacija (visą laiką buvo tokioje pačioje – mamos kūno – temperatūroje). Per mėnesį naujagimis išmoks reguliuoti temperatūrą, o kol dar negali, reikia jam padėti neatvėsti ir neperkaisti.
Dar kurį laiką išrengus naujagimio oda gali atrodyti tarsi marmurinė – tai rodo, kad vis dar vyksta jos adaptacija, o nepakankamai išsivysčiusios kraujagyslės taip reaguoja į temperatūrų pokyčius. Ši būklė paprastai išnyksta sušilus, reakcija gali kartotis būnant vėsumoje iki 1,5 mėnesio.
Vaikutis gimsta padengtas apsauginiu vernikso, kuris panašus į riebų kremą, sluoksniu. Šis sluoksnis apsaugo odą nuo adaptacinio šoko gimimo metu. Nepatariama skubėti naujagimio maudyti, nes oda turi priprasti prie naujų sąlygų. Verniksas turi antibakterinių savybių, padeda termoreguliacijai. Žinoma, reikia apiplauti naujagimį, ypač tas vietas, kuriose kaupiasi bakterijos, – kirkšnis, užpakaliuką, pažastų ir kaklo sritis.
Tik gimusio naujagimio oda pirmą kartą susitinka su aplinkos alergenais, mikroorganizmais, todėl labai svarbu, ką tik gimus, jį paguldyti ant mamos krūtinės, pilvo, kad vaikučio oda apsisėtų mamos odos mikrobiota. Gerosios mamos odos bakterijos kolonizuoja naujagimio odą ir gerina barjerinę funkciją – neprileidžia blogųjų mikroorganizmų. Alergenų skvarba per odą naujagimiams yra didesnė nei vyresniems vaikams, todėl rekomenduojamos švelnios, jautriai vaikučių odai pritaikytos higienos ir priežiūros priemonės. Tos priemonės turi būti bemuilės, hipoalerginės.
Nastasija Savickaja, Lazerinės ir estetinės dermatologijos centro „Pošiūno klinka“ gydytoja dermatovenerologė
Odos būklės, kurios pasireiškia beveik kiekvienam kūdikiui
1 problema. Vystyklų dermatitas. Dar gali būti vadinamas vystyklų/sauskelnių bėrimu, vystyklų/sauskelnių dermatitu, iššutimu. Odos uždegimas – standartinė apsauginė organizmo reakcija į bet kokius dirgiklius. Šie odos pažeidimai atsiranda vystyklų zonoje dėl susidariusio šiltnamio bei maceracijos efekto (drėgmės ir šilumos) bei odos kontakto su išmatomis ir šlapimu. Todėl ypač svarbu sauskelnes rinktis pagal vaikučio svorį ir amžių, dažnai keisti, ypač pirmąjį mėnesį, – kas 2 valandas, taikyti oro vonias pagal galimybę. Ne mažiau svarbi dalis už nuprausimą yra odos nusausinimas. Bakterijos, grybeliai, kurie dauginasi vystyklų zonoje, mėgsta drėgną ir šiltą terpę, todėl reikia stengtis palaikyti odą kuo sausesnę. Rekomenduojama apiplauti vandeniu, vaikeliui pasišlapinus, bemuiles prausimo priemones – pasituštinus, o drėgnas servetėles naudoti tik nesant galimybės apiprausti.
Vystyklų zonos, jeigu oda nepažeista, pakanka kūdikio kūnelį po maudynių ištepti kūdikiams tinkamu emolientu. Jeigu odelė vystyklų zonoje pažeista – matyti paraudimas, papulės, pleiskanojimas, žaizdelės, – reikia 2–3 kartus per dieną naudoti priemonę su cinko oksidu ir/ar manganu, variu, cica formulės, tai nuramina ir suvaldo uždegimą. Gydytojai geros nuomonės ir apie pataisų sporų miltelius, kurie sugeria drėgmę odos raukšlėse.
Atminkite, kad odos klosčių kūdikis turi ne tik kirkšnyse, – jų yra pažastyse, ant kaklo, tad šias vietas galima barstyti pataisų sporų milteliais ir taip mažinti drėgnumą. Naudojant iššutimą gydančias priemones, kurios kartu yra ir sausinančios, reikėtų laikytis balanso, neleisti kūdikio odai išsausėti – pakaitomis su cinko oksido turinčia priemone reikėtų odą patepti ir drėkinančia priemone.
Jeigu per kelias dienas uždegimo nepavyksta suvaldyti cinko turinčia priemone ir oro voniomis, siūloma pasitarti su gydytoju, nes tai gali būti infekcija, sukelta stafilokoko, streptokoko ar Candida grybelio. Gydytojas tuomet skirs papildomą gydymą. Candida grybelis yra virškinamojo trakto gyventojas, tad jeigu matome jo sukeltus bėrimus vystyklų zonoje, reikėtų apžiūrėti ir kūdikio burnytę – ar kūdikiui nėra pienligės – balto apnašo burnoje. Lengvą Candida infekcijos formą galima pagydyti ir be antigrybelinio tepalo, naudojant tik sausinimą ir priemonę su cinku, papildomai plaunant burną su sodos tirpale išmirkytais pavilgais po valgio 3–5 k/d.
2 problema. Prakaitinė. Šio pobūdžio bėrimas atsiranda dėl neišsivysčiusių kūdikio prakaito liaukų. Tėvai žino, kad vaikučio termoreguliacija dar tik formuojasi, todėl persistengia jį šiltai rengdami ar apklodami. Paprastasis prakaitinės bėrimas – mažytės skysčio pripildytos papulės – praeina savaime, jo niekaip gydyti nereikia, tik nuplauti ir patepti drėkinamuoju kremu. Būna ir agresyvesnė prakaitinės forma, kai prisideda odos grybelio Malassezia poveikis. Prakaitinė – tai signalas tėvams, kad kūdikį rengiant daromos klaidos. Reikia vaikutį rengti pagal temperatūrą, kad nebūtų per karšta, netrintų, nespaustų. Prakaitinei gydyti tinka ir cinko oksido turinčios priemonės.
Jeigu būklė nepraeina, odelė kaista, prakaitinės plotai didėja, reikalinga gydytojo konsultacija.
3 problema. Seborėjinis dermatitas. Kitaip – riebalų liaukų uždegimas. Jis pasireiškia pleiskanų luobele ar smulkiomis rausvomis papulėmis, pleiskanojimu seborėjinėse zonose: skalpo srityje, ant veido, krūtinės, tarpvietės srityje (ši zona būdinga tik vaikų seborėjiniam dermatitui). Uždegimo priežastys dvi – arbariebalų liaukos vystosi ir adaptuojasi, arba reaguoja į dirgiklius. Suaugusiam žmogui seborėjinio dermatito dirgikliai yra hormonai, stresas ir maistas. Kūdikiui aktualu tik hormonai, tiksliau – motinos piene esantis estrogenas, kuris stimuliuoja riebalų liaukas.
Dėl seborėjinio dermatito atsiradusią pleiskanų luobelę patariama šalinti, tam tinka paprastos priemonės – aliejus, kuriuo reikia ištepti luobelę ir keliolika minučių palaikyti prieš nuplaunant, kad pleiskanos išmirktų, ir vaikiškas šampūnas, kurio yra ir specialiai nuo seborėjinio dermatito.
Šio dermatito būklę gali apsunkinti suaktyvėjęs odos grybelis Malassezi, todėl šampūnų nuo seborėjinio dermatito sudėtyje paprastai būna ir antigrybelinio poveikio sudėtinių dalių, arba gydytojas gali skirti antigrybelinių preparatų.
Ši būklė praeinanti, priežasties ir nuoseklesnio gydymo reikia ieškoti tada, kai seborėjinis dermatitas nepraeina po 2 metų, nemažėja ir vis atsikartoja. Tada gali prireikti endokrinologo konsultacijos.
4 problema. Peroralinis (kontaktinis, iritacinis) bėrimas. Kūdikį pradėjus papildomai maitinti ar dygstant dantims, gali pasireikšti alerginio dermatito požymiai. Norisi pasakyti, kad ne visada tai yra atopinis dermatitas, kuris yra sisteminė organizmo liga. Tai gali būti kontaktinis dermatitas, kuris pasireikš tik toje vietoje, kur vyksta kontaktas su dirgikliu. Kai vaikutis viską kiša į burną, yra didelis seilėtekis, oda apie burną pasidaro maceruota, pažeista, uždegiminė, tačiau tai nėra atopinis dermatitas. Odos reakcija gali būti ne tik aplink burną, bet ir ant skruostų, pereiti į smakrą, kaklo klostes. Kontaktinis dermatitas gali būti ant kūdikio pirštų, jeigu juos dažnai kiša į burną ar čiulpia. Pažeidimų pobūdis: paraudimai, papulės, erozijos, pleiskanojimai.
Specifinio gydymo nėra, reikia odą kuo labiau sausinti, o tada nuraminti drėkinamu ar gydomuoju kremu. Tinka ir cinko oksido turintys tepalai, kuriuos naudojate nuo iššutimo.
Kada pas gydytoją?
Jeigu sudirgusios kūdikio odos – ar tai būtų iššutimas, ar iritacinis bėrimas, ar prakaitinė – nepavyksta nuraminti per 3–5 dienas, naudojant namines priemones – sausinimą, cinko turintį kremą, – tuomet reikia pasitarti su gydytoju. Juo labiau jeigu vaiką būklė vargina. Jei matote, kad odos būklė po 3 dienų pradeda gerėti, tikėtina, kad problemą įveikėte.
Yra jautrių mamų, kurios neištvers 3–5 dienų naminio gydymo, jų nerimas persiduos kūdikiui, o to tikrai nereikia. Tad jeigu neramu, tarkitės su gydytoju iškart, vos pamatę bėrimą.
