Jei vaikutis gimė vasarą, jau trečią dieną jį galima išvežti į lauką. Žiemą į lauką taip greitai nepatariama lėkti. Jei vaikutis silpnesnis, mažo svorio, turi neurologinių bėdų, namuose pabūkite, kol jam sukaks mėnuo.
Ypač sunkiai stresą dėl temperatūrų kaitos įveikia neurologiškai silpnesni naujagimiai. Ir pačiam sveikiausiam mažyliui išėjimas į lauką yra tikras įvykis, trikdo nauji garsai, ūžesiai, kvapai. Todėl daugelis gydytojų rekomenduoja žiemą ir su sveikais kūdikiais pirmąjį mėnesį pabūti namuose, tik porą kartų per dieną kūdikį šilčiau aprengti ir iki galo atverti langus.
Jei visi atsakymai „taip“, galite eiti į lauką praėjus 10-20 dienų po gimimo:
Lauke šalta, bet sausa, nėra vėjo.
Kūdikis išnešiotas, gimęs laiku.
Kūdikis sveria ne mažiau, kaip 4 kg.
Kūdikis visiškai sveikas tiek fiziškai, tiek neurologiškai.
Ar ne per žema temperatūra
Nenustebkite, kad apklausėlėje nėra užuominos apie oro temperatūrą. Termometro parodymai nėra labai svarbūs, daug svarbesnė vadinamoji „jutiminė“ temperatūra. Pavyzdžiui, jei lauke apie 0 laipsnių, vėjuota ir drėgna, kūnas jaučiasi taip, tarsi būtų minus 10 laipsnių. Ir atvirkščiai – saulėtą, sausą, nevėjuotą žiemos dieną visai nesunkiai ištveriamas ir 15 laipsnių šaltis.
Labiau nei į temperatūrą dėmesį reikėtų atkreipti į vėją. Jis daug pavojingesnis už šaltį. Kartais ir esant pliusinei temperatūrai vėjuotą dieną galima nužvarbti ar nušalti. Be to, mama, stumdama vežimėlį, juda ir net suplunka, o mažylis guli ir nejuda – jis tiesiog grumiasi su vėju ir šalčiu.
Geriau likti namuose:
Pirmąjį mėnesį – kai lauke mažiau nei 5 laipsniai šalčio.
Antrąjį ir trečiąjį mėnesį – kai lauke mažiau nei 10 laipsnių šalčio.
3-6 mėnesį – kai lauke mažiau nei 12 laipsnių šalčio.
6 mėnesių ir vyresniems vaikučiams – kai lauke mažiau kaip 15 laipsnių šalčio.
Kiek ilgai būti lauke
Žiemą pirmomis dienomis reikėtų numatyti labai trumpus pasivaikščiojimus, nuo 15 minučių iki valandos trukmės.
Vėliau, kai vaikutis pripras prie lauko, galima vaikštinėti ilgiau. Mažylius gerai veikia ne tik grynas oras, bet ir raminantys, siūbuojantys vežimėlio judesiai. Vyresni kūdikiai smalsiai stebi aplinką, patiria daug įspūdžių (vien ko verta pirmoji pažintis su sniegu!) Gydytojai neramiai konstatuoja dar vieną žieminių pasivaikščiojimų pavojų – kūdikiai, išvežti į lauką, kartu apkeliauja ir prekybos centrus. Natūralu, kad mamos nori pasižmonėti, galų gale – suderinti du darbus: apsipirkimą ir vaiko išvedimą į lauką. Tačiau prekybos centrus galima pavadinti virusų rojumi, be to, šiltai aprengtas kūdikis iš minusinės temperatūros staiga patenka į šiltą patalpą, jo organizmas patiria temperatūrų šoką.
Kur vaikštinėti
Kita pastaba – pasivaikščiojimo maršrutas. Jei vežimėlį stumsite judriomis miesto gatvėmis, vaikučiui ne padėsite, o pakenksite. Įrodyta, kad dideliuose miestuose kūdikio diena, praleista judrioje gatvėje, prilygsta keliolikos cigarečių surūkymui. Tad pasivaikščiojimams ieškokite nuošalesnių vietelių.
Iš bėdos galima vaikutį žiemą migdyti vežimėlyje balkone (jei namas – ne miesto centre, toli nuo gatvės). Tačiau miegas balkone niekada neprilygs malonumui, kurį kūdikis patiria vežamas vežimėlyje, matydamas mamos veidą, jausdamas siūbavimą, stebėdamas aplinką.
Ar vesti į lauką negaluojantį vaiką
Jei vaikutis serga nesunkiai, jaučiasi guvus, galima eiti į lauką. Sloga ir net nežymi temperatūra neturėtų būti kliūtis eiti į lauką. Buvimas lauke, ir kvėpavimas grynu oru daug geriau veikia vaiko gleivines nei sausas patalpų oras. Lauke pabuvę vaikai geriau išsikosėja, geriau valgo ir miega, o tai padeda sveikti.
„Mamos žurnalas“
