• Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata
Mamos Žurnalas
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė
No Result
View All Result
Mamos Žurnalas
No Result
View All Result

Šarūnas Datenis: „Lėlių teatras peržengia klasikinio žanro ribas“

Lavinimas, Teatras Z kartos vaikams
0
teatras

„Pinokis“

teatras
Šarūnas Datenis – „Lėlės“ teatro aktorius ir režisierius

Šarūnas Datenis – „Lėlės“ teatro aktorius ir režisierius, muzikos atlikėjas, sukūręs ne vieną originalų spektaklį vaikams. Su Šarūnu kalbamės apie teatrą, kur ne visada linksminama ir ne viskas spektakliuose baigiasi gerai.

Šarūnai, kaip režisierius debiutavote būtent su laimingos pabaigos, nuotaikingu spektakliu „Gaidelis pinigautojas“?

Esu baigęs lėlininko specialybę ir iš pradžių „Lėlės“ teatre dirbau kaip aktorius. Kai kurie spektakliai, kuriuose vaidinau, man atrodė per daug infantilūs, garsiai išreikšdavau savo nuomonę. „Tai daryk pats, jei viską taip gerai išmanai“, – sakė man. Nors ir bijodamas, parašiau projektą ir ėmiau režisuoti spektaklį pagal liaudies pasaką „Gaidelis pinigautojas“.

Dar studijų metais buvau daręs nemažai eksperimentų su garsu. Kilo mintis tą pasaką netradiciškai įgarsinti, įrašinėjant sluoksnį ant sluoksnio. Spektaklio siužetas paprastas – iškeliauja gaidelis į svietą turtų ieškoti. Bet tame pasakos kontekste įpinta ir krepšinio varžybų, ir šiuolaikinės muzikos motyvų. Tai nebuvo klasikinis lėlių spektaklis, jei kalbėtume apie žanro grynumą. Apskritai lėlių teatras šiais laikais jau senokai peržengė to klasikinio supratimo ribas, daug režisierių lėles naudoja dramos spektakliuose, bet tai nevadinama lėlių teatru. Kaip ir šokio motyvai spektaklyje nepaverčia jo šokio teatru.

„Gaidelis pinigautojas“ buvo apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi kaip ryškiausias debiutas.  Tas pirmas profesionalų įvertinimas man nosies neužrietė – turėjo praeiti nemažai laiko ir susikaupti nemažai patirties, kad režisuodamas spektaklį galėčiau jaustis ramiau.

Klasikinis lėlių teatras, kuris gyvavo šimtmečiais, dabar gal jau nebėra toks populiarus?

Yra ir tokių, klasikinių, spektaklių – ir Vilniaus „Lėlės“ teatre, ir Klaipėdoje. Aš nesu prieš jokias raiškos priemones. Juk raiškos priemonė reikalinga tam, kad tu papasakotum istoriją. Jei turi žinutę, kurią nori pasakyti žiūrovui, gali tai transliuoti darydamas performansą – pavyzdžiui, užsidarydamas dėžėje savaitei. Tą pačią žinutę gali transliuoti sukurdamas spektaklį ar parašydamas dainą. Arba filmuodamas dokumentiką, kurdamas meninį filmą. Tai įrankiai. Tarkim, atsirado nauja technologija, 3 D projekcija, ir jei tavo spektaklyje ta technologija tinka prie sumanymo – puiku. Tu įrankius naudoji, kad pasakotum istoriją, o ne atvirkščiai.

Mano spektakliai netilptų į vieną žanrą. Artimiausias klasikiniam lėlių teatro žanrui būtų „Pinokis“.

Pinokis – trijų žmonių valdoma lėlė, yra ir kitų didelių personažų. Vis dėlto tą modernumą stengiuosi pritraukti, dėl to pas mus Pinokis yra androidas. Veiksmas vyksta ateityje, 2036 metais. Gryno lėlinio spektaklio – ne, tokio nesu sukūręs.

Kuo jus patį sužavėjo lėlių teatras?

teatras
„Pinokis“

Kai stojau į aktorinį, iš esmės dar nebuvau susidūręs su lėlių teatru. Pasirinkau tai kaip papildomą profesiją, bet kai studijuodamas pamačiau vieną vengrų spektaklį, kai suvokiau, kokios yra galimybės ir kokius stebuklus tu gali daryti su lėlėmis, tada įsimylėjau šį žanrą.

Lėlių teatrai keičiasi pagal tas pačias tendencijas, kaip ir visas mūsų gyvenimas, – pradedama įjungti medijas, projekcijas. Gal nuo sovietinių laikų likęs supratimas, kad lėlė skirta tik vaikams, bet ne suaugusiesiems. Anksčiau taip pat manyta ir apie animaciją, reikėjo laiko įrodyti, kad tas žanras skirtas visiems.  „Lėlės“ teatre turime tokį spektaklį suaugusiesiems – Gintarės Radvilavičiūtės „Smėlio žmogų“, kuriame vaidinu. Tai lėlių, kaukių ir judesio fantasmagorija, kuri tikrai keičia supratimą apie lėlių teatrą. O kiek to žanro atmainų yra: ir šešėlių teatras, ir marionetės, ir pirštininės ar stalo lėlės… Tai neišsemiami klodai.

Ar lėlės modernėja? Galbūt aktoriaus valdomas lėles keičia robotai?

Žinau, kad vienas lėlininkas daro robotizuotas lėles. Bet robotizavimas gali būti kaip tam tikra raiškos priemonė, pavyzdžiui, kai reikia, kad tam tikru spektaklio metu pro sceną pravažiuotų ar praeitų koks nors robotas, dronas, mašina. Jis juda tiksliai numatyta trajektorija, atlieka tikslią funkciją. Bet iš esmės teatras tuo ir skiriasi, kad tai yra gyvas procesas. Net ta negyva lėlė, kurią valdo aktorius, staiga atgyja ir tu ją pradedi sekti kaip gyvą. Tas stebuklas, kuris nutinka kūrybos metu, manau, negalėtų būti atliekamas robotų.

teatras
„Čia buvo, čia nėra“

Sukūrėte spektaklį „Mergaitė su degtukais“ pagal labai liūdną pasaką… Kuo jus patraukė ši istorija?

Dabar, kai dėl karantino teatrai uždaryti, šį spektaklį galima pažiūrėti internetu – neseniai įkėliau į jutubą.

Žinoma, tai ne tas pat, kas matyti gyvai, bet vis šiokia tokia alternatyva. Šį spektaklį rodydavome Menų spaustuvėje. Jis sukurtas visai kitokiu principu negu debiutinis „Gaidelis pinigautojas“. Spektaklio scenografija – mažas miestelis, jame veikia mažos lėlės, naudojama ir filmuota medžiaga. Mes spektaklio metu scenoje vaikštome kaip lėlininkai ir tuo pat metu gyvai filmuojame, kas vyksta, ir transliuojame ant sienos.. Susidaro tarsi dvigubas planas. Tuo metu Lietuvoje panašių spektaklių nebuvo.

Norėjosi sukurti visiškai kitokį spektaklį – tiek tema, gyliu, tiek nuotaika.  Dabar gamta ir visas pasaulis rodo, kad žmonės gyvena burbule. Vaikams norime sukurti idealų, minkštų sienų ir be jokių bakterijų pasaulį, bet tai iliuzija. Miršta žmonės, vyksta katastrofos, keičiasi gyvenimas. Kodėl neatėjus į teatrą, nepažiūrėjus spektaklio ir nepakalbėjus apie tai tada, kai dar ašaros nesikaupia dėl artimo žmogaus mirties? Juk daug lengviau kalbėti apie netektis analizuojant fiktyvaus herojaus gyvenimą.

Toks spektaklis – puiki proga pasikalbėti apie esminius dalykus: žmonių egoizmą, atjautą, mirtį.

teatras
„Evoliucija“

Kartą tėvai priėjo pasakyti, kad jų vaikui spektaklis nepatiko, nes liūdnas. Sakau: „O kaip jūs įsivaizduojate, kad atėjęs į pasaulį jūsų vaikas be liūdesio nugyvens?“ Po to ir prasideda  savižudybės, nusivylimai. Mes tik įsivaizduojame, kad menas vaikams turi būti tik su laiminga pabaiga, bet gyvenime taip nėra. Disnėjaus produkcijoje viskas ir visada baigiasi gerai. Bet juk tikrosios, senosios pasakos dažniausiai nesibaigdavo gerai. Ten būdavo daug baisių dalykų, kad vaikas nuo mažens suvoktų, kas yra pavojai. Kad miške tave gali užpulti vilkas ar meška. O mes, gyvendami šitoje civilizacijoje, susikūrėme iliuziją, kad telefonai ir kompiuteriai daro mus saugius. Bet va – atėjo vienas virusiukas, ir ta iliuzija byra.

Žmonija negyvens visą laiką tik tobulomis sąlygomis – ir taip mes gyvenom per ilgai be jokių karų, marų.

Kas vienija visus jūsų spektaklius?

Pastaruoju metu –  temos apie pasaulio trapumą, vartojimo mažinimą. Dar iki šios viruso sukeltos krizės mačiau, kad tai negalės tęstis amžinai. Man buvo svarbu suvokti, ar galiu apie tai kalbėtis su vaikais? Ar galiu išlaikyti jų dėmesį 45 minutes ar valandą? Ar jiems bus įdomu? Įsitikinau, kad principas kalbėti kaip su suaugusiaisiais veikia kuo puikiausiai.

teatras
„Kaime nėra wifi“

Vienu metu pats labai domėjausi kosmosu, norėjau pastatyti spektaklį su mokslo elementais, nuo ko viskas prasidėjo ir kur mes dabar esame. Atsirado spektaklis „Evoliucija“. Paskui buvo etapas, kai labai žavėjo magija.

Iš to žavėjimosi atsirado spektaklis „Čia buvo, čia nėra“ su gyva muzika ir magijos triukais.  Per draugus susipažinau su Ryčiu Skripka, kuris 14 metų užsiiminėja kortų, monetų ir dingstančių kamuoliukų magija. Jis man viską parodė gyvai – žiūrėdamas nieko nesupratau. Tada pasiūliau jam kartu kurti spektaklį, atsirado istorija apie pokario gatvės vaikus, kurie užsiiminėja magijos triukais ir taip užsidirba pinigų. Paskui dėl tų pinigų ant plauko pakimba draugystė: kas nugalės? Tai vizualus muzikinis spektaklis be žodžių. Keletą kartų ekrane užsidega  tekstas, trumpai nupasakojantis situaciją, kad vaikai suprastų, kas vyksta.

Vaikai mėgsta magiją. Būdavo toks epizodas, kai reikėdavo atspėti, po kuriuo puoduku paslėptas duonos gabaliukas, česnakas ar citrina. Vėliau tuos slepiamus daiktus padovanodavome žiūrovams, vaikai juos priimdavo kaip stebuklą. Nuo 8–9 metų atsiranda kritinis mąstymas, žiūrovai sako: ai, aš viską suprantu, kaip čia padaryta. O kai paprašome pakartoti, nieko neišeina…

Magijos spektaklį rodydavome Mažojoje salėje, kur telpa tik 60 žiūrovų, nes ir magijos objektai smulkūs. Ten, kur atliekami sudėtingi magų triukai, naudojama speciali technika. Man pačiam labai patinka žiūrėti, kaip scenoje magas pakyla ir skrenda (veikiamas elektromagnetų) ar kaip perpjaunama dėžė su joje gulinčiu magu, bet žinau, kad tą stebuklo iliuziją sukuria technika, kainuojanti šimtus tūkstančių. Spektaklyje mes naudojome tik rankų miklumu ir dėmesio nukreipimu pagrįstus klasikinius triukus.

Esate pastatęs operą paaugliams? 

teatras
„Gaidelis“

Studijų laikų pažįstamas Jonas Sakalauskas mane vis pakviesdavo į vieną ar kitą projektą. Pavyzdžiui, kartą darėme perkusijų koncertą su traukinio bėgiais. Kai organizavo trumpų miuziklų festivalį, pakvietė mane režisuoti miuziklą pagal Ado Gecevičiaus muziką. O paskui režisavau paties Jono Sakalausko sukurtą operą paaugliams mokyklos tematika, ją ir atliko jaunimas, ne profesionalūs aktoriai.

Šį projektinį spektaklį „Lėlės“ teatre atlikome keletą kartų.  Operą statyti nelengva, nes jei atlikėjai gerai dainuoja, tai nebūtinai gerai ir vadina. Ir atvirkščiai. Tas projektas man buvo tam tikras iššūkis.

Muzikiniai spektakliai vaikams – dabar labai populiarus žanras, spektakliuose daug muzikinių intarpų. Savo spektakliuose stengiuosi panaudoti ir elektroninę muziką, nes vaikai klauso tikrai ne tą pačią primityviausią, trijų akordų muziką. Vaikams reikia ugdyti gerą muzikinį skonį.

Aš stengiuosi rasti aukso vidurį, bendrauti su vaikais ne per sudėtingai, bet ir ne per lengvai, nenoriu nusileisti iki to, kad vesčiau už rankytės ir parodyčiau, kur reikia ploti.

Sakote, jog tėvai vaikus turėtų paruošti ėjimui į teatrą…

Jei vaiką vedi ten, kur jis anksčiau nėra buvęs, būtinai turi paruošti. Būna, ateina tėvai su dar trejų neturinčiu vaikeliu į gana sudėtingą spektaklį ir tikisi, kad vaikas viską supras. Juk nevedame vaiko į arklių gardą ir nesitikime, kad jis pats  išmoks joti. Arba pirmą kartą davę į rankas kortas nemanome, kad jis pats perpras žaidimo taisykles. O į teatrą kažkodėl  atrodo normalu atvesti nieko nesuvokiantį vaiką: va, susimokėjome už bilietus, dabar linksminkit mus. Tai mūsų mažasis genijus, būsimasis Bethovenas. O vaikas po 10 minučių pradeda verkti, tada reikia kelti visus žiūrovus, eiti lauk iš salės. Sugadintas spektaklis ne tik genijaus šeimai, bet ir visiems kitiems 200 žiūrovų, kurie tuo metu sėdi salėje. Spektaklis turi savo tėkmę, tempą, kurio nevalia pertraukti.

Kiek jūsų spektakliuose svarbus tekstas?

teatras
„Pinokis“

Kai kurie spektakliai, pavyzdžiui, „Mergaitė su degtukais“, yra be teksto. O ten, kur herojai kalba, ta kalba turi būti labai apgalvota. Turi būti įdomu ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, juk beveik trečdalis žiūrovų yra tėveliai. Reikia šiek tiek humoro, kad nebūtų nuobodu. Jei tėvai nuobodžiaus, vaikai tai jaus. Kartais matai, kaip tėveliai įsijungia mobiliuosius telefonus ir įsivaizduoja, kad niekas to nepastebi. Pastebi visi.

Šiuolaikinių vaikų kalba galbūt kiek kitokia, jie vartoja mažiau žodžių emocijoms reikšti, virtualiai bendraujant daug kas žymima nebe žodžiais, o emocijų ženklais. Bet scenoje man svarbu, kad kalba būtų švari, taisyklinga, ne primityvi. Pavyzdžiui, „Pinokyje“ yra paauglių vartojamų frazių – vaikai jas atpažįsta, juokiasi – bet jas naudojame greičiau dėl to, kad vaikai save pamatytų iš šalies. Nesinorėtų, kad ateityje jausmams išreikšti pakaktų laikų ir širdelių.

Ginta Liaugminienė

„Mamos žurnalas“

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas parėmė projektą „Teatras Z kartos vaikams“ ir 2020 metams skyrė 3000 eurų.

Šis straipsnis įkeltas 2020 balandžio 14 dieną.

mamoszurnalas.lt_630x400

“Susiję

  • Olga Lapina
    Režisierė Olga Lapina: „Kurdamas vaikams, viską tikrini ne dukart, o septyniskart“
  • stalo teatras
    Su vaikais jau galite eiti į spektaklius – laukia Stalo teatro „Eglė Žalčių karalienė“
  • Animacinių filmų kūrėjas Antanas Skučas: „Jei ne kažkada pamatytas „Baubas“, nebūčiau tapęs, kuo esu“
  • Agnė Adomėnė: „Lietuviška animacija nėra provinciali ir įdomi tik mums patiems“
  • Gintarė Latvėnaitė-Glušajeva – apie spektaklius kūdikiams ir tai, ko gali išmokti į teatrą atėjusios mamos
  • Jūratė Leikaitė: „Į animaciją žiūriu kaip į aukščiausio lygio meną“
  • Antanas Gluskinas
    Režisierius Antanas Gluskinas: „Svarbiausia, kad tema būtų aktuali ir vaikams, ir man pačiam“
  • Kristina Savickytė
    Kristina Savickytė: „Skaitai vaikui knygą – ir jau prasideda teatras“
  • Gediminas Šiaulys: „Kartais vaikams reikia ir popkorninio laiko“
  • mažasis teatras
    Į virtualų susitikimą kviečia Vilniaus mažojo teatro aktoriai – lauks pačių mažiausių
  • Mylimų aktorių duetas nukelia į Holivudą ir renka pilnas sales
  • Sivužas
    Pirmieji į teatrą grįžta vaikai, sužinokite repertuarus
  • Agnija Šeiko: „Vaikystėje pamatytas Moriso Bežaro spektaklis lėmė mano gyvenimo pasirinkimus“
  • Teatras „No Shoes“ – norime, kad atėję į teatrą su kūdikiais, tėvai nejaustų įtampos
  • Meinardas_
    Meinardas Valkevičius – animacinių filmų kūrėjas su Peliuko Mikio tatuiruote
  • raganiukė
    Kad neužkluptų siaubas Nuobodulys: startuoja nauji virtualūs Raganiukės teatro projektai vaikams
  • Močiutės blynai, iškepti Prahoje arba – kas vienija visas pasaulio močiutes
  • Vesdamiesi vaiką į spektaklį, išsiaiškinkite, kokio amžiaus žiūrovams jis skirtas. Svarbi net 1 metų paklaida
  • Kristinos Buožytės virtualios realybės filmas „Angelų takais“ – norintiems paskraidyti kartu su Čiurlioniu
  • Aktorius ir režisierius Vytautas Kupšys: „Vaikams turi vaidinti „pilna koja“ ir su tikra ašara“
, 'mamoszurnalas_lt_300x250_desktop_article_4-42').addService(googletag.pubads()); googletag.display('mamoszurnalas_lt_300x250_desktop_article_4-42'); stpd.initializeAdUnit('mamoszurnalas_lt_300x250_desktop_article_4-42'); }); }));

 

Gairės: Teatras kūdikiamsTeatras šeimaiTeatras vaikams
Next Post
Gedimino mokykla

Viena diena Gedimino miesto mokykloje

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


− du = 3

REKOMENDUOJAMI VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE

Mamos puslapis

Naminių ledų receptai – nuo egzotiškųjų skonių iki išskirtinių su pipirais ar avokadais. Dalinasi tinklarašis „Mano vaikas valgo viską“
Namų tvaktymosi mokslas. Keli patarimai, nuo kurių prašviesės ir akyse, ir namuose
Kokios dėžės naudojamos prekių pervežimui
Individuali treniruotė – dovana SAU

Kūdikis

Kūdikio oda: būklės, kurių nereikia bijoti
Kaip reaguoti į kūdikio verksmą? Vienas patarimas yra esminis
Kūdikiai klykia, kad išgyventų, tačiau kaip išgyventi tėvams? Raminimui siūlomas 5S metodas
„Normalūs“ ir „nenormalūs“ dantų dygimo požymiai

Laisvalaikis

Vaikas prašo augintinio? Specialistė pataria, kaip pasiruošti
„Atostogų parke“ – visada geras oras
Jei planuojate šeimos fotosesiją – patyrusios fotografės patarimai
Vasaros stovyklos: kokius namų darbus dar turėtų spėti atlikti tėvai

Nėštumas

Antrojo vaikelio laukimas – psichologė pataria kaip pasiruošti pokyčiams
Atmintinė nėštumą planuojančioms ir jau besilaukiančioms – ką svarbu žinoti?
Akušerė apie gimdymą namuose: „Vargu, ar aš pati drįsčiau“
Strijos – nemaloni nėščiųjų, paauglių ir sportininkų problema

Receptai

Naminių ledų receptai – nuo egzotiškųjų skonių iki išskirtinių su pipirais ar avokadais. Dalinasi tinklarašis „Mano vaikas valgo viską“
Velykų burtai virtuvėje. Receptais dalijasi tinklaraščio „Paprasta gaminti“ autorė Karina
Ar humusas naudingas žmogaus organizmui?
VERGNANO – itališkos kavos kultūros ženklas, vertinamas pasaulyje jau 150 metų

Tėčiams

8–12 proc. vyrų yra nevaisingi. Jeigu tai jūsų vyras, perduokite jam – yra gerų žinių
Kūdikio gimimo proga: 11 dovanų idėjų mamai nuo vyro
Tyrimas atskleidė: 1 iš 10 vyrų patiria pogimdyminės depresijos požymius
Nusivylimai lovoje persikelia į kasdienybę – kai nesiseka ten, nesiseka ir kitur

Vaiko psichologija

Vaikas nemoka spręsti konfliktų su draugais? Išmokykite jį sistemos SPRĘSK
Padėkite, namuose „sunkus“ paauglys
Tėvams atrodo, kad ir vaikams reikia tempo, kad išmoktų gyventi šitame pasaulyje. Tačiau vaikams trūksta tiesiog pauzės nieko neveikti
Jūsų maištaujančiam paaugliui atrati save gali padėti savanorystė

Ekologija

Kaip aš iš paskutiniųjų stengiausi būti „eko“ mama ir kas iš to gimė
Kartą ir visiems laikams – plauti ar neplauti rūšiuojamas atliekas?
Kaip sutvarkyti namus, kad juose būtų kuo sveikiau gyventi vaikui
Tvarios Kalėdos: patarimai, kaip neapšnerkšti planetos per didžiąsias metų šventes

Kelionės

Ką su vaikais pamatyti Londone per savaitgalį: mokami ir nemokami objektai
Lekiam į Katovicus? Lina iš instagramo paskyros „Nėra Blogo Oro“ sudarė jums idealų maršrutą
Kelionė į Londoną Hario Poterio pėdsakais sužavės kiekvieną vaiką
Populiarėja kino turizmas: į Angliją dėl Hario Poterio, į Prancūziją dėl Emilijos, į Graikiją dėl „Mama Mia“

Jaunas kaimas

Dėl ko gyvename kaime? Todėl, kad mieste nėra ką veikti
Kodėl vaikams augti kaime iki mokyklos yra nepalyginamai geriau
Sakalas Zacharijus ir jo ožkelės, kurios pozavo net „Playbojui“
Rojus Legų kaime: vilniečių šeima įsuko baidarių verslą ir nepasigenda sostinės

Dovanų kuponas

Dovanų kuponas

Vaikystės sodas

vitaminai mamoms
Iki pergalės
Mįsliaus dirbtuvės
kepuraitės vaikams
privatus darželis
batukai vaikams
vežimėliai
dantukų gydymas
batukai
kosmetika moterims
Deinavos baldai vaikų kambariui
Livin - ekologiški ir natūralūs produktai
saulės gojus
Mamos žurnalo prenumerata
kūdikių maistelis
revu klinika
vitaminai nėščiosioms
sebamed baby
papuošalai
filharmonija
Zuza.lt - Vaikų prekės
žuvų taukai
dantų klinika
auksomeistrai.lt-300X300
neutral
knygos tėvams

ŽYMOS

Aktyvių mamų zona Antibiotikai Atopinis dermatitas Etnokultūra Garsi mama Gerosios bakterijos Gimdymo baimė Globa Imunitetas Kalbos raida Kalėdos Karantinas Knygos mamoms Knygos tėvams Knygos vaikams Ką veikti su vaiku Kūdikio raida Lieknėjimas Mamų bendruomenės Mažakraujystė Motinystė ir karjera Motinystė svetur Naujos knygos Neišnešiotukas Nevaisingumas Papildomas maitinimas Pirmokas Pogimdyminė depresija Skaitymas Skyrybos Svoris po gimdymo Teatras vaikams Vaikiškos knygos Vaiko raida Vaikystė senovėje Vaikų ir tėvų santykiai viduriavimas Vieniša mama Vilma Grigienė Vitaminas C Vitaminas D Vėlyva motinystė Įvaikinimas Šemeta Žaislai
  • Apie mus
  • Reklama
  • Prenumerata

Sekite mus:

  • Kontaktai
  • Sveiki pirmieji metai
  • Privatumo politika
  • Prenumerata
  • Nėštukė
  • liekna.com

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos

No Result
View All Result
  • Nėštumas ir gimdymas
    • Nėštumas
    • Gimdymas ir po jo
    • R. Šemetos mokyklėlė
    • Mano gimdymo istorija
    • Nėštumo kalendorius
    • Renkame vardą
    • Retas vardas
  • Žindymas
    • Žindymo ABC
    • Žindymo problemos
    • Žindymo konsultanto K.Vitkausko puslapis
    • Žindymo istorijos
    • Klausimai – atsakymai
  • Kūdikis
    • Naujagimis
    • Kūdikio raida
    • Papildomas maitinimas
    • Kūdikio priežiūra
    • Kūdikių ligos
    • Redakcijos kūdikiai
  • Vaiko sveikata
    • Ekologija
    • Pediatras atsako
    • Miego problemos
    • Vaikų ligos
    • Alergiškas vaikas
    • Sveiki dantukai
    • Logopedo konsultacija
    • Liaudies medicina
    • Imuniteto stiprinimas
    • Vaikų mityba
  • Lavinimas
    • Darželinukas
    • Mokinys
    • Būreliai
  • Psichologija
  • Laisvalaikis
    • Ką veikti su vaiku
    • Krikštynos
    • Gimtadieniai
    • Šeimos šventės
    • Kelionės
    • Horoskopai
    • Kalba vaikai
  • Mamos puslapis
    • Ginekologė atsako
    • Psichologija
    • Mamos sveikata
    • Šeimų istorijos
    • Lieknėjimas
    • Receptai
    • Tėčiams
    • Buitis
    • Motinystė svetur
    • Karjera
  • Redakcija
    • Tinklaraštis
    • Naujienos
    • Redakcijos projektai
  • Projektai
    • Žalia šeima
    • Savanorystės pamokos šeimoje
    • Knygų žiurkės prieš kompiuterių peles
    • Animacija Z kartos vaikams
    • Teatras Z kartos vaikams
    • Jaunas kaimas
    • Mūsų namai – tavo namai
    • Keturi milijonai
    • Vaikai, pažinę karą
    • Vaikams atsiveria senovė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • E.parduotuvė

© Mamos žurnalas 2023 Visos teisės saugomos