Gyvenime daug kas įmanoma, reikia tik žinoti, ko nori, ir labai pasistengti.
Šiandien skaitykite apie moterį, sergančią astma.
Klastinga liga jai nesutrukdė tapti mama.
Atvirkščiai – motinystė ligą nustūmė.
Astma apie save priminė ant gimdymo stalo…
Pasakoja Jurgita:
Gimiau ir augau sveika. Tėvai ir gydytojai džiaugėsi sveiku tvirtu kūdikiu. Dar nesulaukusi metukų susirgau bronchitu. Paprasta vaikiška liga. Mane gydė antibiotikais ir visokiausiomis liaudiškomis priemonėmis. Pagijau. Netrukus pradėjau lankyti lopšelį. Nuo maisto ar dar kažko (gydytojai nebuvo išsiaiškinę) mane kartais paberdavo.
Xxx
Sulaukusi 3 metukų vidury vasaros susirgau bronchitu. Liga komplikavosi plaučių uždegimu. Teko gultis į ligoninę, ten mane gydė 3 savaites.
Palydėdama namo gydytoja pasakė: ,,Išleidžiame beveik sveiką”. Ką tai reiškia, visi sužinojome kitą vakarą, kai mane ištiko sunkus dusulio priepuolis. Atskubėjusios ,,Greitosios” gydytojos mamos teiravosi, ar aš seniai sergu astma. Artimuosius ištiko šokas.
Xxx
Priepuoliai kartojosi kas naktį, o kartais kelis kartus per naktį. Gydytojai siuntinėjo vienas pas kitą, diagnozės skyrėsi. Vieni tvirtino, kad tai – astminis bronchitas, kiti – kad tik užsitęsęs paprastas bronchitas. Vaistus taip pat skyrė skirtingus. Gauti siuntimą pas specialistus į Vilnių tais laikais buvo beveik neįmanoma. Praradusi viltį sulaukti pagalbos, mano mama parašė laišką tuometinės Sovietų Sąjungos televizijos laidos „Zdorovje“ vedančiajai. Mama teiravosi, kokios konsultacijos ir medikamentai mums priklausytų.
Xxx
Reakcija buvo žaibiška… Jau po dviejų dienų mane konsultavo žymiausi Lietuvos alergologai ir pulmonologas. Buvo tvirtai diagnozuota alerginės-nervinės kilmės bronchinė astma. Gydytojai pasakė, kad priepuoliai retės man bręstant, o po gimdymo išnyks visai.
Xxx
Didesnę vaikystės dalį praleidau sanatorijose, o ligai paūmėjus – ligoninėse. Mama studijavo įvairiausią medicininę literatūrą ir apie astmą žinojo labai daug. Kažkokiame lenkų žurnale ji perskaitė gydytojo rekomendacijas guldyti astma sergančius vaikus ant sintetinių pagalvių. Gydytoja rašė:
„Jei neturite sintetinių pagalvių, tuomet paprastas pūkines įvilkite į polietileną“. Mama išbandė šią mažą gudrybę. Aš pirmą kartą namie ramiai išmiegojau visą naktį. Beje, kai man buvo 15 metų, mama ryžosi baigti medicinos mokslus. Manau, tai padaryti paskatino mano liga.
Xxx
Nors liga labai kankino, ji nesutrukdė man sėkmingai baigti vidurinės, po to – medicinos mokyklos.
Pradėjau dirbti ligoninėje. Medicinos sesers specialybę pasirinkau dėl savo ligos. Juk tiek laiko praleisdavau ligoninėse, ir visur mane supo nuostabios, geros medicinos sesutės. Liga apie save vis primindavo, bet priepuoliai buvo retesni, nebe tokie sunkūs, kaip vaikystėje. Vis dėlto, balionėlis su vaistais visada būdavo po ranka. Naktį jį laikydavau po pagalve.
Xxx
Sutikau žmogų, su kuriuo nutarėme sukurti šeimą. Rolandas – mano rūpintojėlis. Esu išsiblaškiusi, todėl jis visada primena, kad pasiimčiau balionėlį, nosinių. Žinodamas mano išsiblaškymą, jis balionėlį ir nosines visada nešiojasi ir savo rankinėje. Žinojau, kad nesu eilinė moteris, kuri gali pastoti kada panorėjusi, gimdyti. Suvokiau, kad gimdymas ir mano liga – labai rimti dalykai, todėl nėštumui ruošiausi atsakingai. Prieš pastodama pirmiausia pavaikščiojau į druskų gydyklas, apsilankiau pas daugelį specialistų. Išsiaiškinau, kokių vaistų dėl viso pikto per nėštumą turėčiau nešiotis kišenėje. Tik tada, kai viską pedantiškai sužinojau, ryžausi pastoti.
Xxx
Nėštumas buvo toks puikus, kaip iš vadovėlio. Nei pykino, nei dusino. Viską valgiau, daug judėjau, ištisas dienas praleisdavau gryname ore. Artėjo laikas gimdyti, o aš mąsčiau – kur? Pasitarusi su artimaisiais, nusprendžiau važiuoti į Vilnių. Tikėjau, kad taip bus saugiau. Vilniuje, Antakalnio moterų klinikoje, mane ypač kruopščiai ištyrė, prižiūrėjo. Jaučiausi rami ir saugi.
Xxx
Gimdžiau pati, tik su epidūrine nejautra. Šalia buvo mama.
Per visą gimdymą rankoje spaudžiau balionėlį. Jo prireikė.
Kai reikėjo stangintis, vėl pasirodė mano ,,gyvenimo palydovė” – astma. Reikia įkvėpti – įkvepiu daug, o iškvėpti ir stumti negaliu, pritrūksta oro. Tos minutės buvo nepaprastai sunkios ir man, ir gydytojams. Ačiū patyrusiems medikams. Vienas teisingas judesys, ir užgimė mano dukrytė Greta Ona.
Xxx
Dukrelė gimė sveika, neblogai jaučiuosi ir aš. Dabar Gretai Onai – metukai. Teisybę sakė gydytojai, kad po gimdymo astma kuriam laikui pasitrauks. Žinoma, liga neišnyko, liko alerginė sloga, kartais ištinka ir astmos priepuoliukų. Tačiau palyginus su ankstesnėmis kančiomis, galiu sakyti, kad ligą pažabojau.
Dukrą stengiuosi apsaugoti nuo alergenų. Ji miega ant sintetinio čiužinuko, visai be pagalvės, nupirkome natūralios vilnos apklotėlį. Nemaitiname egzotiniais vaisiais, neduodame pirktinių sulčių. Gal pavyks alergijos išvengti.
Gimdykite… žiemą
Apie motinystę ir astmą kalbamės su gydytoja alergologe profesore Rūta Dubakiene
Ką apie motinas, sergančias astma, sako gydytojai alergologai?
Kad ir kaip pasirodys paradoksalu, mes skatiname moterų, sergančių astma, motinystę. Žinoma, daug kas priklauso nuo astmos formos. Yra tam tikrų dėkingų šios ligos formų (pavyzdžiui, nesunki alerginė astma), kurios nėštumui visiškai nepakenkia. O kai kurios sunkesnė astmos formos (pavyzdžiui, bronchinė astma) neštumo metu, o ypač pabaigoje, sušvelnėja. Moters sveikata kur kas pagerėja, nes nėščios moters organizme gaminasi tam tikrų hormonų.
Ar prieš pastodama astma serganti moteris turi atlikti kokius nors specialius tyrimus, konsultuotis su alergologais?
Kiekviena moteris jaučia, kokia jos būklė, žino, kokios stadijos liga.
Pasitarti su gydytoju visada verta, bet jei moteris jaučiasi puikiai, nebūtina. Kita vertus, jei astma yra paveldėta, reikėtų suplanuoti laiką, kai gims vaikelis. Gimdymą reikėtų planuoti tuo laiku, kai aplinkoje mažiausia alergenų.
Alergiškoms moterims nepatariama gimdyti pavasarį ir vasarą, kai žydi augalai, nes vaikutis iškart pateks į alergizuojančią aplinką. Rugsėjis, spalis, lapkritis irgi nėra tinkamiausi mėnesiai, nes tuo metu klesti buitiniai alergenai, dulkių erkės. Taigi geriausia alergiškai moteriai gimdyti žiemą.
Kada tyko didžiausi pavojai?
Kaip minėjau, pats nėštumas moteriai didelių problemų neturėtų kelti, bet gali kilti sunkumų po gimdymo. Juk gimdymas – didžiulis stresas, išklibinantis imuninę sistemą. Tačiau Lietuvoje astmos srityje daug padirbėta, kvalifikuoti specialistai žino, kokį parinkti gydymą. Astma sergančių žmonių daugėja ir daugės, tad išmokti sugyventi su liga turės tūkstančiai moterų.
Trumpai apie nėštumą ir astmą:
Apie 1 proc. nėščiųjų serga astma. Tik vienos iš 500 šių moterų liga nėštumo metu būna sunki.
30 proc. moterų astma nėštumo metu palengvėja, 50 proc. moterų lieka be pokyčių ir tik 20 proc. moterų pablogėja.
Iš anksto atspėti bronchinės astmos eigą nėštumo metu sunku, tačiau pastebėta, kad ligos eiga dažniausiai pablogėja 24-36 savaitę. Mažiausiai nerimo keliantys astmos simptomai būna prieš pat gimdymą.
Po gimdymo praėjus 3 mėnesiams daugumai moterų astmos sunkumas tampa toks pat, kaip ir prieš nėštumą.
Astma sergančių moterų kūdikiai (jei liga gerai kontroliuojama) nesiskiria nuo kitų pagal svorį ar apsigimimų skaičių.
Dauguma vaistų, vartojamų bronchinei astmai ir alerginei slogai gydyti, vaisiui nekenkia.
„Mamos žurnalas“
