Mintis apie šuniuką namuose daugeliui vaikų kelia didžiulį džiaugsmą. Naujas keturkojis šeimos narys reiškia žaidimus, pasivaikščiojimus, bendras išvykas ir daugybę smagių akimirkų. Vis dėlto prieš priimant sprendimą įsigyti ar priglausti šunį verta gerai įvertinti, ar visa šeima pasiruošusi ne tik malonioms emocijoms, bet ir kasdienėms pareigoms.
Šuo šeimoje gali tapti puikiu vaikų draugu, tačiau kartu tai yra ilgalaikis įsipareigojimas. Gyvūnui reikės dėmesio, tinkamo maisto, fizinio aktyvumo, dresūros, sveikatos priežiūros ir, svarbiausia, žmogaus kompanijos. Todėl pasiruošimas turėtų prasidėti dar prieš šuniukui peržengiant namų slenkstį.
Sprendimą turėtų priimti visa šeima
Vaikai neretai žada, kad patys vedžios šunį, jį maitins ir prižiūrės. Tačiau praktikoje didelė dalis atsakomybės vis tiek tenka suaugusiesiems. Mažas vaikas negali būti vienintelis atsakingas už gyvūno priežiūrą, todėl tėvai turėtų iš anksto įvertinti, ar galės pasirūpinti šunimi net tuomet, kai vaikui naujasis augintinis nebebus toks didelis dienos įvykis kaip pirmosiomis savaitėmis.
Dar prieš parsivežant šuniuką verta pasiskirstyti pareigomis. Kas jį ves į lauką rytais? Kas pasirūpins maitinimu? Kas prižiūrės augintinį šeimai išvykus atostogų? Tokie klausimai gali atrodyti pernelyg praktiški, kai šeima dar tik svajoja apie būsimą augintinį, tačiau būtent jie padeda išvengti nesutarimų vėliau.
Tinkamas šuo – ne tik gražus šuo
Renkantis augintinį svarbu neapsiriboti vien jo išvaizda. Skirtingų veislių šunys pasižymi skirtingu aktyvumu, temperamentu, dydžiu ir priežiūros poreikiais. Vieniems reikia kelių ilgų pasivaikščiojimų per dieną, kiti lengviau prisitaiko prie ramesnio gyvenimo būdo.
Reikėtų įvertinti šeimos rutiną, gyvenamąją vietą ir turimą laiką. Aktyvi šeima, mėgstanti ilgas išvykas gamtoje, gali rinktis energingesnį šunį, tačiau žmonėms, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia darbe, itin aktyvus augintinis gali tapti rimtu iššūkiu.
Jeigu šeimoje yra mažų vaikų, papildomai verta pasidomėti būsimo augintinio charakteriu bei tuo, kaip jis reaguoja į triukšmą, netikėtus judesius ir artimą kontaktą.
Namus verta paruošti iš anksto
Šuniukai pasaulį pažįsta uosdami, kandžiodami ir tyrinėdami viską aplinkui. Todėl namuose reikėtų pasirūpinti ne tik guoliu, dubenėliais, pavadėliu ir žaislais, bet ir saugia aplinka.
Elektros laidai, smulkūs vaikų žaislai, buitinė chemija, vaistai ar šuniui pavojingi maisto produktai turėtų būti laikomi nepasiekiamoje vietoje. Pravartu iš anksto numatyti ir ramią erdvę, kurioje šuniukas galėtų pailsėti. Ypač svarbu vaikams paaiškinti, kad miegantis ar valgantis gyvūnas nėra žaislas ir jam reikia ramybės.
Pirmosios dienos turėtų būti ramios
Nors vaikams norėsis iš karto kviesti draugus susipažinti su naujuoju augintiniu, pirmosiomis dienomis geriau suteikti šuniukui laiko apsiprasti. Nauja vieta, kvapai ir žmonės gyvūnui ir taip yra didelis pokytis.
Nuo pirmųjų dienų verta pradėti formuoti aiškią rutiną: panašiu metu maitinti, vesti į lauką, skirti laiko žaidimams ir poilsiui. Nuoseklumas padeda šuniui greičiau suprasti naujų namų taisykles ir jaustis saugiau.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad mažas šuniukas dar tik mokosi gyventi naujoje aplinkoje. Nelaimingi atsitikimai namuose, apgraužti daiktai ar pernelyg audringas elgesys pradžioje yra visiškai tikėtini, todėl kantrybė ir nuoseklus mokymas yra kur kas veiksmingesni nei bausmės.
Sveikatos priežiūra prasideda nuo pirmųjų dienų
Parsivežus šuniuką reikėtų išsiaiškinti, kokie skiepai jam jau atlikti, kada buvo atlikta profilaktika nuo parazitų ir kokia turėtų būti tolesnė sveikatos priežiūros schema. Net jei augintinis atrodo visiškai sveikas, pirmosiomis savaitėmis verta suplanuoti profilaktinį vizitą pas veterinarijos gydytoją.
Dar prieš atsirandant sveikatos problemoms pravartu išsirinkti, kuri šunų klinika bus patogiausia reguliariems profilaktiniams vizitams. Vakcinacija, apsauga nuo parazitų, burnos sveikatos priežiūra ir periodinės apžiūros padeda laiku pastebėti galimus sveikatos sutrikimus.
Šeimininkams taip pat svarbu išmokti stebėti augintinį. Sumažėjęs apetitas, neįprastas vangumas, pasikeitęs elgesys, vėmimas, viduriavimas ar kiti neįprasti simptomai gali būti signalai, kad gyvūnui reikia specialistų pagalbos.
Vaikams šuo gali tapti atsakomybės pamoka
Augintinis suteikia puikią galimybę mokyti vaikus empatijos ir atsakomybės. Priklausomai nuo amžiaus, vaikas gali pripilti vandens į dubenėlį, padėti paruošti maistą, šukuoti šunį ar kartu su suaugusiaisiais eiti pasivaikščioti.
Tačiau svarbu, kad šios pareigos būtų realistiškos ir atitiktų vaiko amžių. Šuns priežiūra neturėtų tapti bausme ar nuolatiniu konfliktų šaltiniu. Kur kas naudingiau vaikui paaiškinti, kad gyvūnas turi savo poreikius ir nuo šeimos rūpesčio priklauso jo savijauta.
Kartu tai gera proga mokyti vaiką gerbti gyvūno ribas. Reikėtų paaiškinti, kad šuns negalima tampyti už ausų ar uodegos, trukdyti jam miegant ar valgant, o bendravimas turi būti ramus ir pagarbus.
Ilgalaikis šeimos sprendimas
Šuniukas greitai užauga, tačiau šeimininkų atsakomybė niekur nedingsta. Prieš priimant augintinį verta pagalvoti ne tik apie artimiausius mėnesius, bet ir apie ateinančius metus: keliones, gyvenamosios vietos pokyčius, šeimos pagausėjimą ar galimas didesnes veterinarinės priežiūros išlaidas.
Gerai apgalvotas sprendimas padeda pasiruošti tam, kad šuo šeimoje būtų ne impulsyvus pirkinys, o laukiamas ir visavertis jos narys. Tuomet pirmojo šuniuko atsiradimas namuose gali tapti ne tik džiaugsmingu įvykiu, bet ir gražios, ilgus metus trunkančios draugystės pradžia.
