Vaikai ir vaistai – dažnai ne pati lengviausia kombinacija. Kartais net pats reikalingiausias papildas ar vaistas tampa iššūkiu: vaikas negeria, išspjauna, skundžiasi skoniu. Kaip elgtis tokiose situacijose?
„Vaikams skirtų vaistų ir maisto papildų gamyboje ypač didelis dėmesys skiriamas skoninėms savybėms, taip pat vaisto ar maisto papildo formai – skystai, kramtomai, tirpinamai – ir net išvaizdai. Tačiau ne visų veikliųjų medžiagų kartų skonį įmanoma visiškai užmaskuoti. Svarbu, kad tobulinant skonį nebūtų paaukotas veiksmingumas“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.
Gudrybės, kurios gali padėti
Pasak vaistininkės, kartais vaikai turi labai konkrečių reikalavimų – kartą ji konsultavo vieną mamą, kurios ikimokyklinukas kategoriškai atsisakė gerti skystus vaistus.
„Temperatūrą teko mušti žvakutėmis, o antibiotiką – pirkti tablečių forma, skirtą suaugusiesiems, ir trupinti reikiamą kiekį“, – pasakoja ji.
Kai kurių vaistų kartumo nepavyksta visiškai paslėpti. Tokiais atvejais gali padėti švirkštas – skystis išstumiamas burnoje prie žando, kad vaikas nespėtų pajusti nemalonaus skonio liežuviu. Svarbiausia – tai daryti lėtai, kad vaikas neužspringtų.
„Taip pat kai kurių kapsulių (pvz., virškinimo fermentų, probiotikų) turinį galima sumaišyti su maistu. Prieš tai būtina perskaityti vaisto informacinį lapelį – ne visus preparatus galima ardyti ar maišyti. Geriausia vaistus užgerti vandeniu, bet jei planuojate maišyti su sultimis ar koše – pasitikrinkite, ar nėra sąveikos su konkrečiu produktu“, – rekomenduoja K. Šnirpūnienė.
Kas su kuo nedera?
Greipfrutų sultys gali mažinti kai kurių vaistų veiksmingumą, pieno produktai netinka vartojant fluorochinolonų grupės antibiotikus, o geležies preparatų nereikėtų maišyti su pieno produktais, košėmis ar arbata. Taip pat arbatoje, kakavoje ar limonaduose esantys taninai bei saldikliai gali trukdyti organizmui tinkamai įsisavinti vitaminus.
„Tačiau natūralios obuolių ar apelsinų sultys, turinčios vitamino C, kaip tik padeda geriau pasisavinti geležį“, – priduria vaistininkė.
Maisto papildai: lengviau, bet ne visada paprasta
Anot K. Šnirpūnienės, su papildais kiek lengviau – jų formų ir skonių įvairovė platesnė. Vis dėlto ir čia pasitaiko sudėtingesnių atvejų. Pavyzdžiui, imbieras, propolis, greipfrutų sėklų ekstraktas turi kartų skonį, geležies turintys papildai – metalinį poskonį, kalcio preparatai – kreidos poskonį, o magnio papildai pasižymi silpnai tirpstančiais milteliais.
„Jei vaikui nepatinka, pvz., kramtomo kalcio skonis – galima pabandyti skystą kalcį. Jei reikia daugiau geležies – rekomenduoju papildus su bisglicinatu ar sacharatu – jų skonis švelnesnis. Greipfrutų sėklų ekstraktą galima įlašinti į apelsinų sultis. Žuvų taukus dažnas vaikas renkasi guminukų forma“, – dalijasi patarimais vaistininkė.
Amžiaus ribos – labai svarbios
Pasak vaistininkės, papildai guminukų forma tinka tik vaikams nuo 3 metų, nes jaunesniems kyla užspringimo pavojus.
„Labai nedaug papildų galima vartoti vaikams iki vienerių metų, nes trūksta pakankamai tyrimų saugumui pagrįsti. Tokiems mažyliams rekomenduojami tik lašiukai – vitaminas D, C, žuvų taukai, probiotikai ar geležis“, – akcentuoja jis.
Renkantis papildą svarbu atkreipti dėmesį, nuo kokio amžiaus jis rekomenduojamas, net jei forma ar skonis atrodo tinkami.
Vitaminai su maistu – taip, bet ne visada
Vitaminai dažnai geriau pasisavinami su maistu, ypač riebaluose tirpūs – A, D, E, K. Tačiau svarbu jų nemaišyti su karštu maistu, kad nesuirtų veikliosios medžiagos. Verta vengti taninų (arbata), saldiklių ir dažiklių – jie gali slopinti vitaminų poveikį.
„Tėvai dažnai klausia, ar galima duoti vitaminus su koše ar gėrimu – dažnai taip, bet reikia įsitikinti, kad nesumažinsime naudingumo“, – sako K. Šnirpūnienė.
Ji priduria, kad tėvams prireikia nemažai kantrybės ir išradingumo, o jei nepavyksta rasti papildų, kurie tiktų ir patiktų vaikui, verta ieškoti sprendimų maiste: „Papildai gali padėti, tačiau svarbiausias vitaminų šaltinis visada išlieka subalansuota ir kokybiška mityba.
