Kaip teisingai dozuoti sirupą nuo temperatūros: neperdozuoti, bet ir nenumažinti dozės, jeigu vaikas tai išpurškia, tai išspjauna?
Parenkant vaisto dozę, būtina paisyti vaisto instrukcijos ir gydytojo patarimo. Vaisto instrukcijoje nurodyta dozė apskaičiuota normaliam vaiko kūno svoriui pagal jo amžių. Gydytojas gali patarti dozę koreguoti, nes didelio svorio vaikams reikia didesnių dozių, o tiems, kurių svoris mažesnis nei amžiaus norma, – mažesnių.
Prieš vaistų girdymą būtina perskaityti vaisto instrukciją ir paisyti jos nurodymų, pvz., jei rekomenduojama vaistus užgerti vandeniu, tai ir reikia daryti, nes kai kurie vaistai gali silpniau veikti, jei trūks vandens. Be to, daugiau geriant, greičiau vyksta medžiagų apykaita, vaistai greičiau pasisavinami ir greičiau pašalinamos toksinės medžiagos.
Jeigu yra galimybė rinktis, pirkite tuos vaistus, kurie turi dozatorių (kaušelį, šaukštelį su nurodytais mililitrais). Ypač patogu, kai tiksliam vaisto dozavimui pridėtas geriamasis švirkštas. Tada vaistus galima įšvirkšti tiesiai į burnytę, jų nelieka ant šaukštelio. Įrodyta, kad kol vaistas nukeliauja iki burnos, įvairiai jį pilstant ir dozuojant, tam tikra dalis veikliųjų medžiagų pasilieka prikibusios prie šaukštelio.
Vaistus reikia girdyti tik sėdinčiam, pusiau sėdinčiam ar vertikalioje padėtyje esančiam vaikui.
Skystus vaistus prieš kiekvieną jų davimą buteliuke reikia suplakti, kad pasiskirstytų veikliosios medžiagos. Nesuplakus vaistų, jų poveikis gali būti silpnesnis.
Tarpusavyje nemaišykite kelių gydytojo skirtų vaistų ir nebandykite jų sugirdyti „vienu ypu“. Vaistus sumaišius, jie gali sureaguoti tarpusavyje ir tapti neveiklūs arba gali atsirasti medžiaga, provokuojanti vėmimą.
Užsienio literatūros duomenimis, trečdalis vaikų atsisako gerti vaistus – tėvai tuomet imasi įkalbinėjimų, gudrybių, papirkinėjimo. Girdydami vaistus, nenaudokite jokios prievartos, negąsdinkite, kad „neišgersi vaistų, nepasveiksi“ ir pan. Girdant vaistus prievarta, vaikas gali juos tiesiog išspjauti.
Nesistenkite sugirdyti vaistų staigiai.
Nemaišykite geriamų vaistų su bet kokiais pieno produktais, citrusinių vaisių sultimis ir vaiko mėgstamu kasdieniu maistu. Kai kurių vaistų su jokiu maistu maišyti apskritai negalima.
„Ant tuščio skrandžio“ vartojami vaistai veikia greičiau, jų koncentracija kraujyje yra didesnė, negu vartojant juos po valgio. Tačiau atsargiai – į tuščią skrandį patekę vaistai gali supykinti.
Jei vaikas vieną dozę išspjovė ar išvėmė, kitą kartą dozės nedidinkite. Per didelės vaistų dozės gali sukelti šalutinių poveikių – ypač kūdikiams ir vaikams iki dvejų metų. Dėl mažo kūnelio ir nebrandžios medžiagų apykaitos sistemos sudedamosios vaistų dalys juos gali labiau pažeisti.
Jei vaikas išvėmė vaistą, duokite atsigerti kelis gurkšnius kambario temperatūros vandens ir leiskite nusiraminti. Po 10–15 min. taikiai susitarkite, kad ligoniukas vėl išgers vaistų.
Kada duoti kitą dozę po išspjovimo ar išvėmimo, priklauso nuo to, kada išvėmė. Jei tai atsitiko tuojau po vaisto sugirdymo, galima bandyti sugirdyti kitą vienkartinę dozę. Jeigu išvėmė po vaisto sugirdymo praėjus 10 ir daugiau minučių, – pakartotinai vaisto nebegalima duoti, nes jau buvo prasidėjęs vaisto įsiurbimas, bandymas sugirdyti kitą dozę yra tiesus kelias į vaisto perdozavimą.
Jeigu vaistas tuojau po sugirdymo išvemtas, esant būtinybei (o tai būna ne taip dažnai), galima pamėginti įstatyti žvakutę. Tačiau ir tai ne išeitis.
Kai vaikas nuolatos išvemia vaistus, gydytojas gali kai kurių vaistų vaikui skirti žvakutėmis. Deja, metinukai ir juolab vyresni vaikai labai priešinasi žvakutės įkišimui į tiesiąją žarną ir ją įvedus netrukus su išmatomis ją pašalina.
Atsakė vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras
