Nuolat skubėti, judėti, dirbti ir visur spėti – toks buvo įprastas 26-erių šokių mokytojos Aivos gyvenimo ritmas. Tačiau antrojo nėštumo metu išgirsta žinia apie priešlaikinio gimdymo grėsmę privertė moterį sustoti. Šiandien, laukdamasi taip išsvajotos dukrytės, ji mokosi gyventi lėčiau, įsiklausyti į savo kūną ir džiaugtis kiekviena sėkmingai prabėgusia nėštumo savaite.
Išsipildžiusi svajonė apie dukrytę
Aiva su vyru augina sūnelį Beną, o šeimos svajonėse visuomet buvo du vaikai. Praėjus keleriems metams po pirmagimio gimimo, pora pradėjo galvoti apie šeimos pagausėjimą. Šį kartą moteris ypač troško mergaitės ir nuo pat nėštumo pradžios jautė, kad galbūt būtent jos ir laukiasi.
Kad svajonė išsipildė, šeima sužinojo per artimiausių draugų surengtą kūdikio lyties atskleidimo šventę. Jaukiame pušyne, kur visi susirinko į nedidelę iškylą, Aivos, jos vyro ir sūnelio laukė staigmena. Visi trys vienu metu atidarė jiems paruoštas dėžutes, kuriose slėpėsi rožiniai drabužėliai bei žaisliukai.
Tačiau nors šeima džiaugėsi laukiamu pagausėjimu, pats nėštumas nuo pat pradžių nebuvo toks lengvas, kokio Aiva tikėjosi.
Netikėta žinia, pakeitusi kasdienybę
Praėjus maždaug mėnesiui po pastojimo, Aiva pradėjo jausti silpnumą, ją pylė šaltas ir karštas prakaitas, vėliau prisidėjo stiprus pykinimas, dėl kurio teko vartoti vaistus. Vis dažniau kamavo nuovargis, mieguistumas, o įprastoms veikloms ėmė trūkti energijos. O juk šokių mokytojos darbe fizinis aktyvumas yra neatsiejama kasdienybės dalis. Pasibaigus pirmajam trimestrui, atsirado nugaros ir kirkšnių skausmai, darėsi sunkiau vaikščioti.
Vieną rytą savijauta tapo tokia prasta, kad moteriai buvo sunku net apsiversti lovoje, o norint atsikelti prireikė vyro pagalbos. Supratusi, kad skausmas neįprastai stiprus, ji nusprendė paskambinti gydytojai.
Gydytoja Aivą priėmė dar tą pačią dieną. Atlikus apžiūrą paaiškėjo nerimą kelianti žinia – gimdos kaklelis buvo labai sutrumpėjęs, todėl iškilo priešlaikinio gimdymo grėsmė. Tuo metu moteris laukėsi vos 23 savaites.
„Pirmosios emocijos buvo ne pačios geriausios. Esu jautresnis žmogus, todėl buvo sunku. Reikėjo suvokti, kad dabar mano gyvenimas sulėtės, turėsiu didžiąją dalį laiko gulėti lovoje. Dėl viso šito labai kaltinau save, buvo ir ašarų. Tačiau nurimusi supratau, kad turiu susiimti ir nepasiduoti“, – sako Aiva.
Vietoj šokių treniruočių – poilsis lovoje
Išgirdus apie nėštumo komplikaciją, gyvenimo ritmą teko iš esmės pakeisti. Dėl sutrumpėjusio gimdos kaklelio ir priešlaikinio gimdymo grėsmės gydytojai rekomendavo kuo daugiau ilsėtis, riboti fizinį aktyvumą ir vartoti skirtus vaistus. Moteriai teko atsisakyti įprasto darbo tempo, o didžiąją dienos dalį dabar ji praleidžia lovoje.
Moteriai, kurios gyvenimas neįsivaizduojamas be šokių ir judesio, toks pokytis tapo nemažu išbandymu.
„Į apribojimus stengiuosi žiūrėti kitu kampu. Fizinė ramybė šiuo metu padeda man pailsėti. Tikiuosi, kad viskas bus gerai, iškentėsiu šį laikotarpį ir, atėjus laikui, sūpuosiu savo mažylę ant rankų. Supratau, kad ne visi nėštumai būna vienodi ar lengvi. Kartais reikia išmokti nustoti bėgti, daugiau pailsėti, skirti dėmesio sau ir savo kūnui“, – sako būsima mama.
Artimųjų palaikymas suteikia stiprybės
Nelengvu laikotarpiu Aivai didžiausiais ramsčiais tapo vyras ir anyta, kuri visuomet padrąsina, paskatina nepasiduoti blogoms mintims. Kasdienybę praskaidrina ir sūnelis Benas, kuris vis labiau įsitraukia į sesutės laukimą. „Jis vis dažniau prisiglaudžia prie pilvuko, paglosto. O parduotuvėje labai pralinksmina, nes žaislai ar skanumynai jau turi būti perkami ir jam, ir sesutei“, – šypsosi mama.
Tokios paprastos šeimos akimirkos padeda bent trumpam atitrūkti nuo nerimą keliančių minčių ir primena, kiek daug gražių dalykų dar laukia ateityje.
Kiekviena nėštumo savaitė – mažytė pergalė
Moteris neslepia, kad prieš kiekvieną apsilankymą pas gydytoją jaučia nerimą. „Visada tikiesi geriausio, kad jokių nukrypimų nėra. Susikaupiu ir pas gydytoją einu su gera nuotaika, geromis emocijomis, tikėdamasi geriausio“, – pasakoja ji.
Paskutinė apžiūra Aivai suteikė ir padrąsinančių naujienų – gimdos kaklelis buvo keliais milimetrais ilgesnis. Nors priešlaikinio gimdymo rizika vis dar išlieka, ši žinia tapo palengvėjimu.
Anksčiau dienas skaičiavusi pagal darbus, treniruotes ir šeimos planus, dabar Aiva visai kitaip vertina laiką. Kiekviena sėkmingai prabėgusi nėštumo savaitė jai reiškia dar vieną mažą pergalę, o gera žinia gydytojo kabinete – progą lengviau atsikvėpti.
Leiskite sau išsiverkti, bet nepamirškite ir šviesių minčių
Susidūrusi su priešlaikinio gimdymo grėsme, Aiva suprato, kaip svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine savijauta. Nors iš pradžių buvo sunku susitaikyti su pasikeitusiomis aplinkybėmis, moteris šiandien stengiasi nebeieškoti atsakymų, kodėl taip nutiko, o daugiau dėmesio skirti tam, kas padeda išgyventi šį laikotarpį.
„Manau, kad visada reikia priimti visas savo emocijas, leisti sau išsiverkti. Bet svarbiausia susiimti ir nebegalvoti, kodėl ir kaip tai nutiko. Įkvėpti ir iškvėpti, paleisti blogas mintis ir leisti plaukti gerosioms. Galvoti apie šviesius dalykus, apie tai, kas geriausia. Pasikalbėti ir apsikabinti artimąjį, mylimąjį ar paprasčiausiai draugę. Kiekvienas žmogus turi sau artimą žmogų, kuris jam linki tik geriausio“, – nuoširdžiai kalba Aiva.
Tekstas ir nuotraukos Dalios Jacėnienės
Fotografės Dalios Jacėnienės projektas „Stebuklas po audros“ skirtas padovanoti besilaukiančiai mamai ypatingą patirtį. Dalia sako: „Norėjau sukurti erdvę, kurioje moteris galėtų trumpam sustoti, pasijusti graži, rami ir ypatinga. Fotosesija su profesionaliu makiažu ir parinkta apranga tampa tarsi maža švente šiuo jautriu laukimo etapu.“
FB https://www.facebook.com/share/1CCwuQGunC/
Susiję straipsniai
