Gimimas – jautrus periodas, kuris formuoja tolesnio žmogaus gyvenimo modelį. Pavyzdžiui, žmogus, gimęs prieš laiką, tam tikrose situacijose elgsis skirtingai nei tas, kuris gimė vėliau nei numatyta. Turi sunkumų gyvenime ir gimę po cezario pjūvio operacijos: jie dažniausiai nesugeba užbaigti to, ką pradėję.
Medicina grįžta prie natūralumo
Prenatalinės psichologijos revoliucija suteikė mums naujų žinių apie gimstančių vaikų poreikius. Mes dabar jau suprantame, kas ir kaip vyksta gimdymo metu. Lieka tik panaudoti šias žinias praktikoje. Pasirodo, čia yra pats sunkiausias ir sudėtingiausias uždavinys.
Paprasčiau būtų įsigyti brangios aparatūros ir įvairių įrenginių negu pakeisti žmonių, ypač medikų, sąmonėje tai, ko juos mokė medicinos studijos dešimtmečiais.
Studentai aukštosiose mokyklose būdavo nuteikiami, jog gimdymas – tai didesne dalimi medicininė problema, o apie gimdymo psichologiją buvo nedėstoma. Visų mūsų laimei, auga šalininkų, orientuotų į nėštumo, o ypač – į gimdymo natūralumą.
Kūdikis – asmenybė nuo pat gimimo
Jau suvokiama, kad su nėščia moterimi ir gimdyve reikėtų elgtis kaip su sveika asmenybe, o ne kaip su „paciente“. Ir į kūdikį reikėtų žvelgti kaip į asmenybę. Visų tautų kultūrų tradicijose į gimusį vaiką buvo žiūrima kaip į pilnavertį visuomenės narį. Senovės šaltiniai liudija, jog su mažyliu elgdavosi pagarbiai, kaip su „išsivysčiusiu, sąmoningu žmogumi“.
Šiuolaikinėmis sąlygomis vaikas dar labai dažnai gimsta šaltame, priešiškame jam pasaulyje, kur jį iškart dar dažnai išskiria su motina. Pirmos jo gyvenimo dienos tampa vienišos tarp žmonių, kurie elgiasi su juo, kaip su nedvasinga būtybe, turinčia tik fiziologinius poreikius. Visa tai sutrikdo vaiko psichoemocinį ryšį su savo tėvais ir kitais artimaisiais, sukelia svarbiausių motinystės instinktų silpnėjimą, formuoja rimtas vaiko, kaip asmenybės, vystymosi pasekmes.
Vaiko gimimas ligoninėje, ištrauktas iš šeimos rato, izoliuotas nuo natūralios socialinės aplinkos, naudojant pagalbines priemones, pavirto vien tik mechaniniu procesu. Pavyzdžiui, epidūrinis gimdymo nuskausminimas. Tai, deja, nėra bereikšmis gimdymo papildymas. Nuskausminimas, blokuojantis nervinių šaknelių funkcionavimo jautrumą, pašalina ir visus moters pojūčius. Ji nesugeba sąmoningai valdyti gimdos susitraukimų ir padėti savo vaikui. Vaistų patekimas pro placentinį barjerą dar iki galo neišstudijuotas.
Esami duomenys kalba ne moters ir vaiko naudai. Šiuo metu jau pastebėtas nuskausminamųjų medikamentų gana rimtas poveikis vaiko termoreguliacijos sistemai, daugumai jo natūralių refleksų, nesubrendusioms kepenims bei inkstų funkcijoms. Nauji stebėjimai rodo, kad gimdymo nuskausminimas formuoja vaiko polinkį į narkomaniją ir alkoholizmą.
Grubus įsiterpimas į gimdymo procesą yra ir dažnai nereikalinga gimdymo veiklos stimuliacija. Būna atvejų, kai ji tikrai reikalinga, bet retai.
Prievartos būdu pagreitintas besipriešinančio mažylio išstūmimas pro dar natūraliai nepasiruošusius gimdymo takus atneša vaikui didžiulės žalos.
Gimdymas vaiko akimis
Kad geriau suprastume, kas vyksta gimdymo metu, pažiūrėkime į gimdymą gimstančio vaiko akimis.
Devinto mėnesio pabaigoje kūdikis labai gerai suvokia save jį supančiame pasaulyje. Informaciją jis gauna iš motinos, per ją – iš išorinio pasaulio.
Ši informacija duoda pradžią jo emociniam gyvenimui, padeda vaikui įsčiose suformuoti pačio savęs jausmą.
Gimdymas – tai pirmas fizinis ir emocinis šokas, kurį patiria vaikas, ir jis jo niekada visiškai neužmiršta.
Gimdymo metu malonūs momentai keičiasi su stipraus skausmo ir baimės momentais. Vaiko kūnas patiria seisminį šoką, panašų į žemės drebėjimą. Kaip jaučiasi vaikas, spaudžiamas motinos gimdos raumenų, galima tik spėti. Radiologiniai tyrimai parodė, jog kiekvieno sąrėmio metu vaiko rankos ir kojos smarkiai dreba ir tai primena reakciją į skausmą. Ypač jam sunki paskutinė gimdymo stadija – moters stangos ir jo išstūmimas.
Tyrimai įrodė, jog normalių sąrėmių metu vaikas išorėn stumiamas vidutiniškai 50 kilogramų jėga. Jeigu leidžiami gimdymą skatinantys medikamentai – jis jau stumiamas 70–80 kilogramų jėga. Kadangi dažniausiai vaikas gimsta galvute, belieka tik įsivaizduoti, kokį spaudimą tenka patirti jo galvutei su dar minkštais kaukolės kaulais. Štai kodėl reikėtų labai atsargiai elgtis su gimdymą skatinančiais vaistais, stengtis kuo geriau atsipalaiduoti, kad mažylio galvutė patirtų kuo mažesnį pasipriešinimą.
Kai vaikas pagaliau pasiekia makšties prieangį, jis greitai atsiduria dažnai šaltokame, ryškiai apšviestame kambaryje, pripildytame skardžių garsų, apsuptas nepažįstamų žmonių, kurie jį čiupinėja, matuoja, sveria. Jo smegenys tuo metu labai gerai įsimena kiekvieną jausmą, kiekvieną jam naują judesį. Net pačios nežymiausios detalės palieka neišdildomą pėdsaką jo atmintyje. Šiais laikais prisiminimų apie gimdymą atgaminimas naudojamas gydymo tikslams.
Pabandykime sąlyginai įsivaizduoti psichologines vaiko gimimo pasekmes.
Skiriami 5 gimdymo patirties psichologiniai bruožai:
Pirma grupė. Tai nekomplikuotas gimdymas natūraliais takais. Tyrimų duomenys rodo, kad tokiu būdu gimę žmonės dažniausiai yra linkę gyvai reaguoti į aplinką, sugeba greitai užmegzti ryšius su kitais žmonėmis, lengvai reikšti savo mintis ir jausmus. Jie optimistai ir pasitikintys. Toks gimdymas vaikui suteikia didelį emocinį pranašumą. Atlikti tyrimai įrodė, kad vaikai, gimę natūraliu būdu, pirmas gyvenimo dienas buvo kur kas aktyvesni, jų reakcija buvo intensyvesnė ir galimybės mokytis buvo didesnės nei gimusių per cezario pjūvį.
Antra grupė. Tai gimdymas per cezario pjūvį. Buvo pastebėta, kad cezario pjūvio metu gimę vaikai turi vieną bendrą ypatumą: didelį įvairių rūšių fizinio kontakto poreikį. Šis poreikis atsiranda dėl to, kad cezario pjūvis atima iš vaiko tuos jutiminius momentus, kuriuos jis išgyvena natūralaus gimdymo metu. Tai ir skausmas, tai ir ypatingas, išskirtinis pasitenkinimas. Šie jutiminiai momentai yra suaugusio žmogaus seksualumo pirmtakai. Žmogus, atėjęs į pasaulį chirurginės operacijos būdu, tikriausiai sunkiai galės kompensuoti šią netektį.
Trečia grupė. Tai gimdymai natūraliais takais, esant sėdmeninei vaisiaus pirmeigai. Nors dauguma tokių vaikų visiškai normalūs, tyrimų duomenys rodo, kad jie gali turėti daugiau mokymosi problemų.
Ketvirta grupė. Jai priklauso vaikai, turėję nežymių trumpalaikių problemų, susijusių su virkštelės apsisukimu. Tokios situacijos dar negresia vaiko gyvybei, tačiau kelioms sekundėms sutrinka vaiko kvėpavimas. Todėl tokie įvykiai gimdymo metu palieka ilgalaikį specifinį psichologinį pėdsaką, turi savo tolesnę vystymosi gyvenime logiką. Pavyzdžiui, vaikai, kuriems gimdymo metu buvo apie kakliuką apsisukusi virkštelė, tiek vaikystėje, tiek vyresniame amžiuje turi polinkį problemoms, susijusioms su gerkle. Pastebėta, kad vaikai, gimę su apsisukusia virkštele, vyresniame amžiuje nemėgsta kaklą varžančių drabužių, vyrai rečiau nešioja kaklaraištį.
Penkta grupė. Jai priklausytų vaikai, gimę prieš laiką. Kelių dienų neišnešiotumas neturi jokių rimtų pasekmių, kelių savaičių – gali turėti gana rimtas pasekmes, o kelių mėnesių – gali turėti tiek fizinių, tiek ir emocinių sutrikimų pasekmių. Tai, kad žmogus visą gyvenimą jaučia, jog negali pavyti laiko, nors ir skuba, gali būti paties lengviausio neišnešiotumo pasekmė. Žmogus į gyvenimą patenka skubėdamas, todėl ir vėliau, po daugelio metų, jis negali išvengti šio jausmo.
Akušeris-ginekologas vadovas Romualdas Šemeta
Nėščiųjų mokyklos vadovas
8*687 64757
„Mamos žurnalas“
