Penkiametis berniukas į Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių atvyko po nelaimingo kritimo ant dešinės rankos. Jam skaudėjo ranką ir jis negalėjo jos laisvai judinti, tačiau rentgeno nuotraukoje lūžio požymių nesimatė. Vis dėlto gydytojai įtarė, kad trauma gali būti rimtesnė. Ultragarsinis tyrimas prie paciento lovos (POCUS) padėjo greitai rasti atsakymą – berniukui nustatytas stipinkaulio lūžis. Vaikui buvo uždėtas įtvaras, o jo šeima greitai sulaukė aiškaus atsakymo ir gydymo plano.
POCUS – tai ultragarsinis tyrimas, kurį gydytojas atlieka tiesiog prie paciento lovos. Jis padeda greitai atsakyti į konkretų klausimą apie paciento būklę ir nuspręsti, kokių veiksmų reikia imtis toliau. Šis metodas ypač vertingas skubiosios pagalbos situacijose, kai svarbu ne tik tikslumas, bet ir laikas.
„Tėvams svarbiausia žinoti, kad jų vaikas pagalbą gauna laiku. POCUS leidžia gydytojui greičiau susiorientuoti situacijoje ir priimti sprendimus čia pat, šalia paciento. Kartais tai reiškia greičiau nustatytą diagnozę, kartais – saugiau atliktą procedūrą ar mažiau papildomų tyrimų. Visais atvejais siekiame to paties – kad vaikas kuo greičiau gautų reikalingą pagalbą ir patirtų kuo mažiau streso“, – sako prof. Lina Jankauskaitė, Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyriaus gydytoja ir Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro vadovė.
Siekdami stiprinti šiuos įgūdžius, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytojai dalyvavo praktiniuose mokymuose, kuriuos vedė vaikų skubiosios medicinos ekspertas iš Izraelio, Schneider vaikų medicinos centro Vaikų skubiosios pagalbos skyriaus vadovas prof. dr. Ron Berant. Mokymai buvo orientuoti į realias klinikines situacijas, su kuriomis gydytojai susiduria kasdienėje praktikoje.
„Mokymų metu turėjome galimybę praktiškai taikyti POCUS metodiką įvairiose klinikinėse situacijose. Tokia patirtis padeda labiau pasitikėti savo sprendimais ir greičiau pritaikyti įgytas žinias kasdieniame darbe“, – sako Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja rezidentė Urtė Oniūnaitė.
Mokymų metu gydytojai dirbo mažose grupėse, mokėsi vertinti traumas, kvėpavimo sutrikimus, pilvo organų būklę bei ultragarsu atlikti procedūras. Pasak specialistų, svarbiausia ne tik išmokti naudotis technologija, bet ir suprasti, kada bei kaip ją taikyti gydant pacientus.
POCUS nauda ypač atsiskleidžia sudėtingose situacijose. Kauno klinikose buvo gydoma 14-metė mergaitė, serganti lėtiniu kvėpavimo nepakankamumu. Pablogėjus jos būklei ir pakilus temperatūrai, reikėjo įvertinti plaučių būklę. Dėl mergaitės sveikatos ypatumų rentgeno tyrimo rezultatus buvo sunku vertinti. Prie lovos atliktas ultragarsinis tyrimas leido nustatyti, kad plaučiuose nėra susikaupusio skysčio, tačiau yra plaučio dalies subliuškimas. Tai padėjo gydytojams stebėti pacientės būklę vietoje, išvengiant papildomų rentgeno tyrimų ir nereikalingo pacientės vežiojimo.
Neretai POCUS padeda ne tik nustatyti ligą, bet ir saugiau atlikti procedūras. Trimetei mergaitei, kuri dėl karščiavimo ir skysčių netekimo buvo vangios būklės, reikėjo paimti kraujo tyrimus ir lašinti skysčius į veną. Kadangi venas buvo sunku matyti, gydytojai pasitelkė ultragarsą ir tinkamą veną rado iš pirmo karto. Tai leido išvengti pakartotinių dūrių, sumažinti mažosios pacientės stresą ir nedelsiant pradėti gydymą.
„Technologijos medicinoje nuolat tobulėja, tačiau svarbiausia išlieka tai, kaip jos padeda konkrečiam pacientui. Tokie mokymai leidžia stiprinti gydytojų kompetencijas ir užtikrinti, kad pažangūs metodai būtų naudojami atsakingai, saugiai ir ten, kur jie gali suteikti didžiausią naudą vaikui bei jo šeimai“, – sako prof. L. Jankauskaitė.
Nors POCUS nepakeičia kitų reikalingų tyrimų, jis leidžia greičiau įvertinti paciento būklę ir priimti sprendimus situacijose, kai svarbi kiekviena minutė. Vis dėlto didžiausią vertę kuria ne pati technologija, o ją taikantys specialistai. Todėl Kauno klinikose nuolat investuojama į gydytojų kompetencijų stiprinimą ir pažangių diagnostikos metodų taikymą kasdienėje praktikoje.
Kauno klinikų informacija
