Kas yra ilgas žindymas? Tai žindymas ilgiau nei vienerius metus. Jei apie tokį terminą paklaustume eilinės Nigerijos pilietės, ji nesuprastų, kam toks trumpas reikalingas, o norvegė greičiausiai pamanytų, jog kalba eina apie žindymo grįžus į darbą tęsimą.
Tuo tarpu Lietuvoje dar ne retai mamai reikia įrodinėti išimtinio žindymo vos iki 6 mėnesių amžiaus naudą, o ką jau kalbėti apie žindymą metus ar dvejus. Labiausiai gaila, jog tenka ir iš medikų išgirsti nepagrįstų pasisakymų, jog žindymas virš metų jokios naudos neduoda, kad pienas būna nebemaistingas ar dar kažin koks.
Kokie žindymo terminai rekomenduojami pasaulinių sveikatos lyderių? Amerikos pediatrijos akademija rekomenduoja žindyti bent 12 mėnesių ir ilgiau tiek, kiek mama ir vaikas nori. Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO) bei Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) rekomenduoja žindyti bent 2 metus ir ilgiau, jei vaikas ir mama nori. Kokie mitai verčia mamą, paklaustą, kiek laiko planuoja žindyti savo vaikelį, atsakyti „iki metų“, ir kokia tiesa turėtų jai padėti apsigalvoti?
Savarankiškesnis ir ramesnis vaikas – tiesa!
Bijoma, jog ilgai žindomas vaikas bus išlepęs, „mamyčiukas“ ar vėluos jo savarankiškumo vystymasis.
Seniai pastebėta, jog žindomi vaikai labiau pasitiki savimi, o tai jiems padeda drąsiau žengti pasaulio pažinimo keliu. Mažylis vos pradėjęs vaikščioti vis atsisuka įsitikinti, ar kartu lydi jį mama, kuri iškilus pavojui visada bus šalia ir jam padės. Tą saugumo jausmą ir užtikrina žindymas.
Vaikutis po įspūdžių kupinos dienos sugrįžta prie mamos krūties nusiraminti, pasiguosti, pasidalinti patirtais įspūdžiais. O atėjus laikui ir sutiksėjus vidiniam laikrodžiui žindomas vaikas lengviau išgyvena natūralų atsiskyrimą nuo mamos. Tai patvirtina ir vaikų psichologai.
Žindymas sąlygoja emocinį prisirišimą, dėl kurio mamos tęsia žindymą vaikui atšventus pirmąjį gimtadienį. Prisiglaudęs prie krūties, vaikas lengvai nusiramina, jei buvo sudirgęs ar pervargęs.
Žindomas vaikas lengviau paguodžiamas, kai užsigauna, serga ar įsižeidžia. Žindymas padeda vaikui užmigti po aktyvios dienos.
Sotesnis vaikas – tiesa!
Tiesa, jog pusmečio sulaukusiam kūdikiui vien mamos pieno mitybiniams poreikiams patenkinti nebeužtenka, tačiau yra kitų mamos pieno sudėties ir savybių aspektų, kurie užtikrina visavertę vaiko mitybą. Mamos žino, kaip dažnai tenka susidurti su vaiko kaprizingumu dėl maisto. Nepakankamas vaiko mitybos racionas verčia nerimauti tėvelius. Žindančios mamos rečiau susiduria su vaiko išrankumu maistui, kadangi žindomas vaikas pripažįsta tą maistą, kurį vartoja jo mama. Be to, Kathryn G. Dewey, palyginusi pieno sudėtį 7-20 laktacijos mėnesiais, pastebėjo, kad riebalų, kalcio ir magnio kiekis motinos piene vėlyvos laktacijos metu buvo panašus į ankstyvos. Tai rodo, jog net jei ir vaikas maitinamas ne taip sudėrintai, kaip tėveliams norėtųsi, mamos pienas užpildo tas mitybos spragas. Kiti tyrimai papildo įrodymus, jog vėlyvojo pieno sudėtis – artima priešpieniui, tai tarsi paskutinė imunizacija prieš visišką atjunkymą.
Sveikesnis vaikas – tiesa!
Mamos, kurių šeimoje yra polinkis sirgti alergija, žino, jog pats efektyviausias būdas nuo alergijos apsaugoti savo atžalėlę – žindyti ir kuo ilgiau! Žindomų kūdikių ir vaikų tyrimas, atliktas Suomijoje, parodė, jog ilgai žindytiems vaikams rečiau pasireikšdavo alerginės reakcijos (atopija, egzema, maisto ir kvėpavimo takų alergija). Kitas tyrimas įrodė, jog žindymas sumažina riziką vaikui ateityje susirgti astma.
Ilgalaikis žindymas apsaugo nuo alergijos ir netiesiogiai, nes atitolina pavojingą kontaktą su dažniausiai alergijas sukeliančiais karvės ar sojos pieno baltymais, esančiais ir motinos pieno pakaitaluose. Be to, mamos pienas žarnyne sudaro apsauginį barjerą, saugantį, kad į organizmą nepatektų alergenų ir bakterijų.
Net kai vaikas gauna pagrindines dienos kalorijas su kietu maistu ar papildomai duodamu motinos pieno pakaitalu, tik motinos pienas aprūpina vaiko organizmą antikūnais nuo ligų. Imunologiniai veiksniai motinos piene išlieka ir net jų padaugėja būtent antraisiais laktacijos metais. Taip Mama
Gamta pasirūpina vaiko, pradedančio savarankiškai pažinti pasaulį, apsauga nuo infekcijų, kuriomis gali apsikrėsti pradėjęs dalintis žaislais, „ragaudamas“ aplinkos daiktus.
Jau 1996 metais E. E. Gulick atliktas tyrimas parodė, kad vaikai, žindyti ilgiau, sirgo rečiau nei tie, kuriuos maitinti krūtimi mama nustojo iki metų.
Nemažai mamų pasakoja, jog vaikai nesirgo nei ausies uždegimu, nei gripu ar kitomis vaikystei būdingomis infekcijomis iki tol, kol nenustojo žindyti. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad žindomi vaikai rečiau serga ausies uždegimu, jų regėjimas geresnis, sveikesni dantys, jie stipresni fiziškai ir turi mažesnę riziką nutukti.
Mamos piene yra tūkstančiai antivirusinių, antibakterinių, antiparazitinių veisknių, apsaugančių nuo daugybės infekcijų ir ligų, pvz., nuo žarnyno lazdelės sukelto viduriavimo, plaučių uždegimo, streptokokinės anginos, salmoneliozės, gripo, rotaviruso, raudonukės, kiaulytės, tymų, cukraligės, meningito, vaikystės vėžio (leukemijos). Šie apsauginiai antikūnai aptinkami motinos piene, nesvarbu, koks žindomo vaiko amžius.
Jeigu jau taip nutiko, kad žindomas vaikelis vis dėlto susirgo, žindymas užtikrins jo greitesnį pasveikimą, sumažins dehidratacijos riziką, vaikelis mažiau neteks svorio! Ir, be abejo, sergančio vaiko patiriama ramybė bei komfortas prie mamos krūties yra neišmatuojami.
Protingesnis vaikas – tiesa!
Jau žinoma, jog žindyti vaikai pasižymi geresniais protiniais gebėjimais. Moksliniai tyrimai įrodė, jog vaikai, kurie buvo žindyti ilgiau, gavo reikšmingai didesnius protinių gebėjimų įvertinimus, lyginant su vaikais, kurie buvo žindomi trumpiau. Gauti aukštesni žindytų vaikų IQ rezultatai, skaitymo, matematikos testų bei mokytojų įvertinimai, dėl to šių vaikų pažinimo gebėjimai ir mokslo įvertinimai buvo geresni, lyginant su nežindytais ar trumpai žindytais vaikais.
Aukštesnis žindytų vaikų intelektas greičiausiai susijęs riebalų rūgštimis, kurių apstu mamos piene.
Mišinukų gamintojų kompanijos įtraukė į motinos pieno pakaitalų sudėtį ir riebalų rūgštis, tačiau tyrimai nepatvirtino tokio pat mišinukų efekto intelekto koeficientui.
Ypač sparčiai antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda mokytis kalbos. Tyrimai rodo, jog žindymas turi teigiamos įtakos burnos ir jos atskirų dalių vystymuisi, o tai pagerina kalbos raidą. Nustatyta, jog ilgai žindytų vaikų kalbos intelektas didesnis, lyginant su nežindytų vaikų kalbos testų rezultatais.
Iki šiol atlikta nedaug tyrimų, lyginančių socialinę adaptaciją tarp krūtimi maitintų ir maitintų iš buteliuko motinos pieno pakaitalu vaikų. Vienas tyrimas patvirtino, jog žindyti vaikai geriau reagavo ir atitinkamai elgdavosi įvairiose socialinėse situacijose nei vaikai, kurie išvis nebuvo žindyti. Pasak tyrėjų, jie pastebėjo, kad statistiškai reikšminga tendencija – kuo ilgesnis žindymo laikotarpis, tuo mažiau nustatoma elgesio sutrikimų.
Natūralesnis vaikas – tiesa!
Ilgalaikis žindymas – tai natūrali žmogaus prigimtis. Tai patvirtina antropologai, kurie mano, jog žmogus turėtų žindyti ilgiau nei rekomenduojamus vienerius metus. Katherine Detttwyler, analizuodama primatų žindymo ypatumus, padarė išvadą, jog natūrali žmonių žindymo trukmė yra maždaug nuo 2,5 metų iki 7 metų.
Visuomenėse, kuriose nėra spaudimo nutraukti žindymą, jį tęsti ilgiau nei metus yra ne tik priimtina, bet to tiesiog natūraliai tikimasi. Pasak Dr. Katherine Dettwyler, dauguma vaikų, jei jiems būtų patiems leista nuspręsti, kada nutraukti žindymą, tai padarytų 3-4 metais. Todėl svarbu suprasti, kad ilgas žindymas – normalus ir natūralus fiziologinis procesas.
Ilgalaikis žindymas sumažina „žalingų įpročių“ riziką tarp vaikų. Portugalijoje ištyrus 12-36 mėnesių vaikus, nustatyta, jog beveik 70% turėjo nemitybinių įpročių, t.y. dauguma (apie 60 proc.) čiulpė žinduką ir apie 8% čiulpė nykštį.
Tyrėjai nustatė ryšį tarp mitybos metodo ir nemitybinių įpročių ir padarė išvadą, jog kuo ilgesnis išimtinis žindymas bei pats žindymo laikotarpis, tuo mažiau pasitaiko nemitybinių įpročių. Tai patvirtino ir Brazilijoje atliktas tyrimas, kurio išvados teigia, jog kuo ilgesnis žindymas, tuo trumpesnis žinduko čiulpimas. Kuo ilgiau bus vaikas žindomas, tuo mažesnė tikimybė, jog jam prireiks dirbtinių mamos pakaitalų (žindukų, nykščio ir t.t.), tuo natūraliau jis augs.
Sveikesnė ir geresnė mama – tiesa!
Tenka išgirsti ir tokių nuomonių, jog ilgai žindydama mama išsenka, pervargsta, tampa nebepanaši į save ir t.t. Iš tiesų dažniau taip atsitinka ne dėl pieno gamybai sunaudojamos papildomos energijos, o dėl pagalbos namuose trūkumo, nepakankamos mamos mitybos. Juk buteliukų šveitimas užima kur kas daugiau laiko ir sueikvoja daugiau energijos nei pasiūlyti krūties. Žindymas garantuoja poilsio akimirkas, kai mama gali atsipalaiduoti, pailsėti ir pasimėgauti minutėmis su savo mažyliu. Laktacijos hormonai prolaktinas ir oksitocinas, pasižymi ne tik atpalaiduojančiu poveikiu, jie stimuliuoja meilę, motinišką rūpestį ir elgesį. Pastebėta, jog žindančios mamos greičiau reaguoja ir geriau supranta vaiko poreikius.
Pasaulyje atlikta nemažai mokslinių tyrimų, patvirtinančių ilgalaikio žindymo naudą mamos sveikatai.
Ilgai žindančioms mamoms sumažėja rizika susirgti krūties, kiaušidžių, gimdos, endometriumo vėžiu, osteoporoze ar reumatoidiniu artritu. Sumažėja insulino poreikis diabetu sergančioms moterims. Be to, naujausių tyrimų duomenimis, ilgiau žindančios moterys turi mažesnę riziką susirgti metaboliniu sindromu, sąlygojančiu širdies ligas, insulto bei diabeto vystymąsi. Ilgėjant žindymo laikotarpiui, rizika mažėja!
Žindančios mamos džiaugiasi fiziologine laktacine amenorėja (menstruacijų nebuvimu), kartais net iki dvejų metų (!), natūraliu nevaisingumu pirmąjį žindymo pusmetį. Daugumai moterų žindant nesunkiai atsistato svoris.
Apibendrinimas
Kaip ilgai žindyti vaiką, yra kiekvienos šeimos savarankiškas sprendimas. Jei mama nusprendžia žindyti ilgiau nei metus, ji gali būti tikra, jog mokslinė bendruomenė ir didžioji dauguma pasaulio palaiko jos sprendimą. Žindymas iki ankstyvos vaikystės yra normalus, natūralus procesas, padedantis vaikui įgyti intelektinius, socialinius ir emocinius įgūdžius.
Žindydama vyresnį vaiką, nors ir vieną kartą per dieną, mama užtikrina ne tik tiesioginę naudą jam, bet ir svarbų ryšį. Kiekvienas žindymas papildo vaiko mitybinius poreikius, stiprina imunitetą, mažina alergijų riziką ir nesvarbu, kiek jam metų.
Vaikų gydytoja Jūratė Olševskaitė
Viskas apie žindymą: www.pradzia.org
„Mamos žurnalas“
