Nuo 2018 metų JAV vaikų, norinčių skaityti grafinius romanus ir komiksus, skaičius išaugo nuo 22 iki 37 procentų – tai greičiausiai populiarėjantis literatūros žanras tarp 6–17 metų skaitytojų. Tuo tarpu daugelio tėvų reakcija į vaiką su komiksu rankose išlieka tokia pati: „Kada pradėsi skaityti tikras knygas?“
Šis atotrūkis tarp to, ką rodo duomenys, ir to, kuo tiki suaugusieji, turi paaiškinimą. Jį geriausiai iliustruoja vienas žmogus: šių metų sausį „The New York Times“ išsamiai pristatė Davą Pilkey – komiksų ir grafinių romanų autorių, kurio knygos jau kelis dešimtmečius keičia vaikų skaitymo įpročius. Straipsnis priminė tiesą, kurią tradicinė švietimo sistema ilgai ignoravo: komiksai ir grafiniai romanai nėra „lengvesnis kelias“ ar literatūrinis brokas. Tai įrankis, ugdantis XXI amžiaus intelektą.
„Gėda“ iš klasės galo – autoriaus supergalia
Norint suprasti komiksų magiją, verta pažvelgti į patį D. Pilkey. Vaikystėje jam buvo diagnozuotas ADHD (aktyvumo ir dėmesio sutrikimas) bei disleksija. Mokytojai jį nuolat išprašydavo iš klasės, o koridoriuje sėdintis berniukas, užuot liūdėjęs, piešė savo pirmuosius komiksus. Ir šiandien jo knygos leidžiamos milijoniniais tiražais.
D.Pilkey savo patirtį pavertė universaliu metodu. Užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad grafinis formatas yra išsigelbėjimas vaikams, susiduriantiems su skaitymo sunkumais. Tradiciniai ilgi teksto blokai tokį vaiką gąsdina ir kelia vizualinį nuovargį. O štai komiksai tekstą suskaido į lengvai suprantamus segmentus (rėmelius), kuriuose žodžiai ir vaizdai veikia išvien.
Ką sako mokslas? Komiksų nauda vaiko smegenims
Šiuolaikinis pasaulis reikalauja gebėjimo vienu metu apdoroti vaizdinę ir tekstinę informaciją. Komiksuose piešiniai ne iliustruoja tekstą, o jį papildo arba net jam prieštarauja. Vaikas turi atlikti sudėtingą kognityvinę užduotį – dešifruoti emocijas, potekstę ir ironiją, sujungdamas vaizdą su žodžiu.
Priešingai nei manoma, komiksuose dažnai parenkami sudėtingi žodžiai, kalbos žaismingumas ir metaforos. Jei vaikas nežino žodžio reikšmės, iliustracija jam suteikia tiesioginį vizualinį kontekstą. Tai padeda natūraliai, be streso plėsti žodyną.
Trumpi dialogų „debesėliai“ leidžia vaikui greičiau pajusti savo pažangą. Perskaityta visa knyga (net jei tai grafinis romanas ar komiksas) suteikia milžinišką pasitikėjimo savimi užtaisą. Tas, kuris šiandien su pasididžiavimu perskaitė „Šunėną“, rytoj kur kas drąsiau atsivers storą romaną.
Už „nerimtojo humoro“ ir linksmybių D. Pilkey slepia gilią filosofiją. Jo kūriniuose analizuojamos tokios temos kaip empatija, tolerancija, šeimos problemos, galimybė daryti klaidas ir keltis po nesėkmių. Šias knygas skaitydami ne tik gerins skaitymo įgūdžius, bet ir įgis daugiau pasitikėjimo savimi, nebijos klysti, lavins vaizduotę.
Nuo prievartos prie malonumo
Didžiausia komiksų dovana – jie grąžina skaitymo džiaugsmą. Vaikas, kuriam knyga asocijuojasi su vargu ar prievole, per grafinius romanus iš naujo atranda, kad skaitymas gali būti azartas. O azartas – tai motyvacija, kuri neišnyksta su paskutiniu „Šunėno“ tomu.
Tyrimai rodo, kad vaikai, pradėję nuo komiksų ir grafinių romanų, dažniau tampa ilgalaikiais skaitytojais. Šis formatas nėra galutinė stotelė: jis gali ne tik parodyti kelius į kitas knygas, kitus žanrus ar autorius, bet ir ištikimai lydėti per visa skaitymo kelionę.
Todėl klausimas nėra „komiksai ar tikros knygos?“. Kiekvienas formatas turi savo vietą ir savo momentą. Grafiniu romanu lengviau pralaužti ledus – ypač vaikui, kuris skaitymo dar nesusiejo su malonumu. Klasikinis romanas, autobiografija ar šiuolaikinė vaikų literatūra – tai natūralus kitas žingsnis, ne konkurentas.
Todėl kitą kartą, kai pamatysite savo vaiką su „Šunėnu“ rankose, neprašykite jo padėti į šalį. Prisėskite šalia, pasijuokite kartu. Vaikas, kuris šiandien su malonumu varto spalvotus puslapius, rytoj norės atsiversti romaną – ne dėl to, kad komikso nebeužteks, o todėl, kad skaitymo azartas jau bus įsižiebęs.
Pagal „The New York Times“, „Journal of Graphic Novels and Comics“, „Kids & Family Reading Report“, „Scholastic Kids & Family Reading Report“ šaltinius parengė Milda Gaulienė
Susiję straipsniai
