Subalansuoto meniu užtikrinimui svarbu valgyti kuo skirtingesnį maistą, todėl ruošiant įvairius patiekalus reikėtų nepamiršti ne tik vaisių, daržovių, mėsos, žuvies, pieno, bet ir grūdinės kilmės produktų. Kruopas lietuviai mėgsta nuo seno, o pastaruoju metu iš jų gaminami įvairiausi patiekalai.
„Grūdinių kultūrų produktai yra itin reikalingi sveikatai. Pagal sveikatingumo rekomendacijas grūdinės kilmės maistą reikėtų vartoti bent kelis kartus per dieną. Pastebime, kad šios kategorijos prekėmis domisi ir pirkėjai. Įvairiausias kruopas žmonės ruošia ne tik kaip garnyrą, bet jas deda į sriubas, troškinius, kruopomis netgi praturtina salotas. Būtent dėl šios priežasties didelį grūdinės kultūros produktų asortimentą užtikriname ir parduotuvėse: mūsų prekybos tinkle galima rasti ir nuo seno lietuvių pamėgtų grikių ar miežių, ir vis labiau tarp pirkėjų populiarėjančios bolivinės balandos ar bulguro kruopų“, – teigia „Iki“ maisto ekspertė Vilma Juodkazienė.
Kiekvieną grūdą sudaro trys dalys: sėlenos, daigioji dalis ir vidinis branduolys. Kiekvienoje jų esama skirtingų maistinių medžiagų, būtent todėl mitybos specialistai rekomenduoja rinktis viso grūdo dalių produktus, kuriuose gausu geležies, magnio, fosforo, B grupės vitaminų, skaidulų. Be to, viso grūdo produktai užtikrina sotumo jausmą, lėtesnį energijos įsisavinimą ir sklandesnę žarnyno veiklą.
Viso grūdo produktus į kasdienę mitybą įtraukti yra labai paprasta. Dieną būtų galima pradėti nuo dubenėlio viso grūdo košės. Kruopomis galima gardinti ir sriubas arba gaminti šviežių arba keptų daržovių salotas jas derinant su mėgstama mėsa, žuvimi arba fetos sūriu. Įvairiausios kruopos puikiai tinka ir blynų gamyboje. Iš jų taip pat galima paruošti ir vegetariškus įdarus, kurie puikiai tiks įdarant paprikas, cukinijas ar kitas mėgstamas daržoves.
Miežiai. Prisiminus močiutės troškinius, atmintyje turėtų iškilti gana dažna sudedamoji jų dalis – miežiai. Jie ne tik tinka įvairiems troškiniams, bet ir yra labai naudingi. Juose gausu skaidulų, antioksidantų, mineralų, tokių kaip selenas ir varis, kalcio, geležies bei organizmui svarbių baltymų, todėl miežius dažnai rekomenduojama valgyti sportininkams. Tiesa, žmonėms, kurie yra jautrūs glitimui, šių kruopų vertėtų vengti.
Grikiai. Gera žinia – šios kruopos, kitaip nei miežiai, puikiai tinka ir glitimo netoleruojantiems žmonėms. Be to, grikiai itin maistingi ir lengvai virškinami, juose gausu antioksidantų: liuteino, rutino, zeaksantino, kvercetino ir mangano, taip pat atspariojo krakmolo. Grikius galite valgyti kaip košę, pagardintą riešutais ar šviežiais vaisiais, galite kepti grikių apkepus ar naudoti kaip garnyrą prie mėsos patiekalų. O štai grikių miltai puikiai tiks ir blynams, ir pyragams.
Bolivinės balandos. Supermaistu vadinamos bolivinės balandos neabejotinai vertos vienų sveikiausių ir naudingiausių sėklų titulo. Jose gausu vitaminų, mineralų, antioksidantų, skaidulų, esama magnio, geležies, cinko ir B grupės vitaminų. Tiesa, prieš gamindami bolivines balandas būtinai jas perplaukite, kad pašalintumėte saponino sluoksnį – sėklas dengiančią karčią medžiagą. Bolivinės balandos vartojamos gaminant blynus, košę su pienu, tinka ir į daržovių sriubas bei mėsos kukulius.
Bulguras. Iš tiesų tai nėra atskira grūdinė kultūra – bulguras gaunamas išvalius, apvirus, išdžiovinus ir susmulkinus kviečių kruopas. Tai nereiškia, kad bulguro kruopos mažiau maistingos, tačiau būtent dėl to jos greitai paruošiamos. Bulguru gardinkite sriubas ar dėkite į salotas – ypač gardu su sultenėmis, kiaušiniais ir moliūgų sėklų aliejumi.
Rudieji ryžiai. Jei mėgstate ryžius, tikrai nepralošite baltuosius pakeitę rudaisiais. Pastarieji yra kur kas sveikesni, nes gaminami iš neskaldytų grūdų, taigi jie ir maistingesni, ir kur kas lėčiau kelia cukraus kiekį kraujyje.
Avižos. Tarp labiausiai vertinamų kruopų garbingą vietą užima avižos. Šios kruopos yra skaidulų, fosforo, vario, magnio ir cinko šaltinis. Vis tik virti avižas reikia atsargiai, nes pervirtos jos suteikia daug mažiau naudos. Apskritai geriausia jas valgyti nevirtas arba apvirtas tik truputį.
Burnočiai. Šios pseudokruopos itin populiarios Azijoje. Jose gausu baltymų, kalcio, magnio, kalio, folio rūgščių, foliatų ir daug kitų maistinių medžiagų, taigi dėl naudingų savo savybių jos sparčiai plinta ir kituose kraštuose. Taip pat burnočiai daugumą maistingųjų medžiagų yra sukaupę pačiame grūde, o ne išoriniame luobe, taigi net apdorotos šios kruopos yra pakankamai naudingos.
Soros. Sorose nėra gliuteno, tačiau 60 g šių grūdų randama net 6 g baltymų. Taip pat jose gausu B grupės vitaminų, geležies, magnio, fosforo, silicio bei skaidulų. Skonis primena riešutus, tad dėl aromato prieš apdorojant siūloma soras šiek tiek pakepinti. Jos itin dera tiek su saldžiais, tiek su sūriais patiekalais ir ypač tinka košėms.
