Nėštumas + alkoholis = nesuderinama. Lietuvoje atliktas didelio masto tyrimas apie alkoholio poveikį vaisiui

Žurnale ne kartą rašėme apie alkoholio žalą besilaukiančiai moteriai. Medikai savo atsakymus grįsdavo užsienio tyrėjų rezultatais. Pagaliau galime pasidžiaugti, kad ir Lietuvoje atliktas didelio masto tyrimas apie alkoholio poveikį vaisiui, pavadintas ALKOMET LT.

Istorinis požiūris į nėštumą ir alkoholį

Žvelgiant į istoriją, alkoholis ne visada buvo laikomas gėrimu, kurio reikėtų vengti nėštumo metu. Alkoholis buvo vartojamas, kaip vaistas nuo peršalimo, choleros, bei rekomenduojamas nėščiosioms nuo rytinio pykinimo ar kaip atsipalaidavimo priemonė. Tačiau jau Aristotelis įspėjo, kad „girtos, kvailos ir lengvabūdės moterys gimdo vaikus niūrius ir išglebusius“, o Biblijoje galima rasti patarimų moterims nevartoti alkoholio nėštumo metu. XVIII–XIX amžiaus gydytojai aprašė alkoholį nėštumo metu vartojusių motinų kūdikių sveikatos sutrikimus, kurie buvo įvardinti, kaip vaisiaus alkoholinis sindromas.

Kas žinoma dabar

Dabar jau niekas nesiginčys, kad alkoholis ir nėštumas – nesuderinami. Kuo daugiau alkoholio, tuo didesnė rizika vaisiui. Mokslininkai vieningai sutaria, kad nėra saugaus alkoholio kiekio nėštumo metu. Net ir maži alkoholio kiekiai nėštumo metu gali sutrikdyti besivystančio vaisiaus raidą ir lemti subtilius atminties, dėmesio sutelkimo, kalbos sutrikimus, probleminį elgesį ar net autizmą.

Nėra ir saugaus nėštumo periodo alkoholio vartojimui. Nors alkoholis gali pakenkti kūdikio vystymuisi bet kuriuo metu, pavojingiausiu laikomas vaisiaus organų vystymosi periodas – 3–10 nėštumo savaitės.

Išgėrus alkoholio, jis labai greitai (per 30 min.) rezorbuojamas į motinos kraują, pereina placentą ir patenka į vaisiaus kraujotaką ir audinius bei vaisaus vandenis.

Besivystančio kūdikio kraujyje alkoholio koncentracija labai išauga ir net gali viršyti motinos kraujyje esančią, nes vaisiaus kepenys daug lėčiau metabolizuoja alkoholį, nei suaugusiojo.

Sunkiausias alkoholio poveikis – tai vaisiaus alkoholinis sindromas. VAS būdinga šių požymių triada: 1) augimo atsilikimas; 2) centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiai (neurologiniai simptomai, raidos atsilikimas, intelektinė negalia); 3) būdingi veido ir kaukolės srities pokyčiai: smulkūs veido bruožai, trumpesni akių plyšiai, papildoma odos raukšlė vidiniame akių kampe, nedidelė, trumpa nosis ir žema jos nugarėlė, plona viršutinė lūpa, plokščias filtras (sritis tarp nosies ir lūpos) ir plokščia vidurinė veido dalis.

Surinkti tikslius duomenis, kiek moterų vartoja alkoholį nėštumo metu, vis dar sudėtinga, nes, atliekant apklausas, dalis respondenčių linkusios slėpti ar pagražinti alkoholio vartojimo faktus.

 

ALKOMET LT projektas

2017 metais VU Medicinos fakulteto mokslininkų grupė pradėjo vienerių metų trukmės projektą ALKOMET LT, kurio metu buvo siekiama nustatyti bendrą nėščiųjų alkoholio vartojimo paplitimą Lietuvoje, nesiekiant identifikuoti, kuri moteris vartojo alkoholį. Projekto metu anoniminiuose naujagimių sauso kraujo mėginiuose buvo matuojama fosfatidiletanolio (PEth) koncentracija. PEth susidaro raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) membranose tuo atveju, jei kraujyje yra alkoholio. PEth koncentracijos padidėjimas naujagimio kraujyje rodo nėščiosios alkoholio vartojimo istoriją, kadangi PEth biožymenį galima aptikti tiek praėjus 3–4 savaitėms po nesaikingo vartojimo, nors ir vienkartės didelės alkoholio dozės (virš 6 standartinių alkoholio vienetų), tiek po pastovaus ir ilgalaikio „saugaus“ (iki 2 standartinių alkoholio vienetų) vartojimo. Standartinis alkoholio vienetas – tai 10 gramų gryno alkoholio ir atitinka 100 ml vyno, 200 ml alaus, 25 ml – stipraus gėrimo.

Tyrimas atspindi tik alkoholio vartojimo faktą paskutinėmis nėštumo savaitėmis, neparodydamas tikslaus suvartoto alkoholio kiekio, nes kiekvienos moters organizme alkoholis skaidomas labai nevienodai.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad alkoholį paskutinėmis nėštumo savaitėmis vartojo 3% moterų, o 0,15% vartojo alkoholį dideliais kiekiais, nes naujagimių kraujyje PEth koncentracija pasiekė koncentraciją, būdingą ypač gausiam alkoholio vartojimui. 92 procentai alkoholio nevartojusių ir 72% vartojusių moterų pagimdė išnešiotus kūdikius. Be to, alkoholį vartojusių moterų grupėje gimė daugiau mažą kūno masę turinčių naujagimių (tik 2% moterų, nevartojusių alkoholio, pagimdė naujagimių, kurių kūno masė mažesnė nei 2500 gramų, tuo tarpu vartojusių grupėje tokios pat kūno masės naujagimių procentas buvo 14%).

Ir nors PEth biožymuo atskleidžia tik alkoholio vartojimo faktą paskutinėmis nėštumo savaitėmis, mažai tikėtina, kad alkoholis buvo vartojamas atsitiktinai.

Alkoholio vartojimo paplitimo nėštumo metu tyrimą atliko Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros mokslininkai, vadovaujami prof. (HP) dr. Algirdo Utkaus, įgyvendinami vienerių metų trukmės projektą „Vaisiaus poveikio alkoholiu paplitimo ir alkoholio įtakos naujagimių medžiagų apykaitai tyrimas Lietuvoje“ (ALKOMET LT). Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

„Mamos žurnalas“



Susiję straipsniai



Žymos: , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− 7 = du

Kitos temos: