Alkoholio gali būti net bananuose. Kaip sužinoti, kurie produktai turi „laipsnių“

Vitos Jurevičienės nuotr.

Vitos Jurevičienės nuotr.

Alkoholio vaidmuo pastaruoju laikotarpiu ryškiai pasikeitė – jis įgavo ypač neigiamą atspalvį. Bet kaip dažnai prisimenate, kad tam tikrą alkoholio kiekį gamina Jūsų pačių organizmas?

Nė nesusimąstome, kad alkoholis slypi maiste ar kituose kasdien naudojamuose produktuose.

Alkoholis, kitaip vadinamas etanoliu, yra svarbus daugelyje gamybos procesų. Be etanolio savo aplinkoje neturėtume tokių pamėgtų bei reikalingų dalykų kaip kosmetikos ir dezinfekcijos priemonės ar net vaistai.

Etanolis yra natūralus cheminis junginys, kurio biologinis aktyvumas ir atsiradimo būdai žinomi nuo seno. Anot LSMU farmakognozijos katedros profesorės, biomedicinos mokslų daktarės Nijolės Savickienės, nustatyta, kad žmogaus ar gyvūno organizme visada yra alkoholio, kuris išsiskiria medžiagų apykaitos metu. Natūraliai susidarančio alkoholio kiekis kraujyje yra iki 0,03 promilės. Žinoma, tai yra minimalus kiekis, kuris nesukelia girtumo. Panašus ar net didesnis kiekis randamas daržovėse ir vaisiuose.

Alkoholis – gamtos produktas

Milijonus metų natūralūs gamtos procesai gamino alkoholio turinčius maisto produktus. Sklando legenda, kad alkoholį žmogus atrado visiškai atsitiktinai, kai paragavo medaus iš seniai palikto ąsočio, kuriame natūralios fermentacijos būdu išsiskyrė etanolis. Šį atsitiktinumą žmogus vėliau pavertė midumi iš medaus, vynu iš saldžių vaisių, alumi iš grūdų. Technologija buvo paprasta – reikėjo tik leisti minėtiems produktams fermentuotis.

Alkoholis natūraliai susidaro net pamėgtuose maisto produktuose, kuriuos vartojame kasdien. Galbūt daugelis mūsų žino, kad kefyre ir raugintuose kopūstuose yra alkoholio. Tačiau dažnai pamirštame, kad prinokę bananai, obuolių sultys, ruginė duona ar net jogurtas taip pat gali turėti alkoholio.

Visiškai paprastas produktas bananas – moksliškai ištirta, kad šiame vaisiuje gali būti 0,6 proc. tūrio alkoholio. Pasirodo, nokstant bananams, kaip, beje, ir bet kuriems kitiems vaisiams, cukraus mielės, naudodamos vaisių cukrų, gamina alkoholį.

Gaminant ruginę ar baltą duoną, naudojamos mielės. Kol tešla kyla, vyksta rūgimo procesas, kurio metu išsiskiria alkoholis. Žinoma, kepant duoną didžioji dalis etanolio išgaruoja, bet nedidelis 0,3 proc. tūrio alkoholio kiekis lieka.

Būtent dėl mielių ir pieno rūgšties bakterijų fermentacijos 2 proc. tūrio alkoholio atsiranda rūgstant kefyrui. Rūgstant kopūstams, pieno rūgšties bakterijos vykdo fermentaciją, tokiu būdu perdirba angliavandenius – šio proceso metu išsiskiria etanolis, kurio kiekis gali siekti iki 0,2 proc. tūrio.

Šviežiame jogurte alkoholio kiekis gali būti iki 0,12 proc.

Visuose minėtuose produktuose esantis etanolio kiekis yra ypač mažas ir tikrai nesukelia jokių organizmo pokyčių ar girtumo. Galima ir toliau juos drąsiai valgyti kaip valgome iki šiol.

Alkoholio svarba medicinoje

jogurtas

Alkoholio yra net jogurte

Mūsų laikais būtų sunku rasti pramonę, kur etanolis nebūtų naudojamas. N. Savickienės teigimu, etanolis yra svarbi sudedamoji medžiaga, reikalinga daugelyje sričių: chemijos pramonėje, medicinoje, kosmetikos priemonėse, tokiose kaip tonikai, makiažo valikliai, kremai. Dėl stiprių antiseptinių savybių jis yra įtrauktas į beveik visas priemones, skirtas probleminei ir riebiai odai.

„Medicinoje, visų pirma, etanolis naudojamas kaip galingas dezinfekcijos įrankis, kuris naikina beveik visas mikroorganizmų grupes. Etanolis naudojamas ne tik operacinėje – jis yra būtinas augalinių tinktūrų ir ekstraktų gamybai“, – teigia profesorė.

Daugelis mūsų senolių gamintų vaistažolių ar uogų užpilų, nuo seno naudojamų žmonių negalavimams gydyti, yra etanolio pagrindu. Pasak farmacijos specialistų, augalus galima užpilti (ekstrahuoti) ir vandeniu, tačiau vanduo yra silpnas veikliųjų medžiagų tirpiklis, todėl vandeninės ištraukos pasižymi prastesnėmis gydomosiomis savybėmis, be to, vandeniniai augaliniai užpilai labai greitai genda, pelija, rūgsta.

„Vaistinių augalų ekstrahavimas etanoliu yra saugus ir laiko patikrintas būdas. Tinktūrų ir ekstraktų gamybos procese, vaistingąsias žoleles laikant spirito tirpale, jos daug efektyviau atiduoda savo naudingąsias gydomąsias savybes, dėl ko žmogus gali daug greičiau pajusti teigiamą poveikį. Seniausias augalinės terapijos būdas – vaistažolių tinktūros bei ekstraktai – laikomi veiksmingu vaistu“, – sako biomedicinos mokslų daktarė.

N. Savickienė pabrėžia, kad svarbiausia yra sąmoningumas – etanolis yra svarbus daugelio produktų, ypač farmacijos, gamybai. Juose naudojami etanolio kiekiai yra maži ir saugūs žmogaus organizmui.

Susiję straipsniai


 

 

Žymos:

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


penki − 3 =

Kitos temos: