Laikas, kai vaikas susidomi piešimu, mamoms būna palaimingas. Juk atsiranda dar vienas užsiėmimas, kuris niekada nenusibosta, nereikalauja didelių investicijų ir sugeba išlaikyti vaiko dėmesį ilgą laiką. Net ir pats judriausiais vaikutis, įsitraukęs į piešimą, gali keliolika minučių ar net pusvalandį būti palinkęs prie popieriaus lapo, paniręs į savo fantazijų pasaulį.
Nuo kokio amžiaus vaikas turėtų pradėti piešti? Kaip suprasti, kad vaikas jau subrendęs piešimui?
Piešimas atrandamas antraisiais metais
Antraisiais gyvenimo metais mažylis gali pradėti piešti tarsi netyčia, tyrinėdamas savo pasaulį, aplinką. Kaip žmonija savo „vaikystėje“ atrado anglį, pagaliuką, rėžtuką ir jų paliekamus pėdsakus, išmoko juos valdyti, galiausiai – kurti, taip ir vaikas augdamas panašiai atranda piešimo procesą.
Galima šį procesą paspartinti. Vaikui nuo metų iki dvejų duokite pavartyti iliustruotų knygelių, pažaisti su jomis. Vaikutis supranta, kas nupiešta, imituoja veikėjų balsus, pamėgdžioja jų judesius. Galima tiesiog surengti saugų eksperimentą: vaikučiui padėti baltą popieriaus lapą ir vieną kreidutę. Jeigu niekas daugiau neblaškys jo dėmesio, jis tikrai susidomės ir ištyrinėjęs visas galimybes (pabeldęs, palaižęs, paglamžęs) paliks bandymų pėdsakus. Bet tai dar tik bandymai – atradimai. Tačiau ne kūryba.
Kūryba – nuo trejų
Vaikai gali pradėti kurti savo piešinius maždaug apie trečiuosius gyvenimo metus, kai jau gali papasakoti, ką piešia. Nupieštą debesėlį su uodegyte jie gali pavadinti pelyte, šuniuku, katyte ir papasakoti, kur jie eina, ką jie daro.
Pirmosios piešimo priemonės
Kartais mamos nežino, kokios piešimo priemonės mažam vaikui geriausios – paprastas pieštukas, flomasteriai, rankomis tepami dažai?
Mažyliui geriausia tos priemonės, kurios palieka kuo ryškesnį pėdsaką ir nereikalauja didelės pirštų jėgos. Reikia atminti, kad visai saugių priemonių nėra. Ne bėda, kad vaikas išsiteps ar ką nors išteps, svarbu, kad nevalgytų, nekištų į nosį, ausis. Pagaliukas ir smėlis, anglis ir popierius – patys saugiausi. Jeigu išvykoje paduosite vaikui anglies iš laužo, popierinę vienkartinę lėkštę, jis tikrai ką nors nupieš.
Namuose galima piešti kreidutėmis, flomasteriais, rankomis tepamaisiais dažais, akvarele ir kt. Namie turime daugiau laisvo laiko, galima naudoti visas priemones, bet ne visas iš karto. Paradoksalu: minimalizmas padeda įsijausti, susikaupti, ir maksimaliai atsiskleisti.
Kiek trunka piešimo pamokėlė
Nedaug vaikų ankstyvame amžiuje gali piešti ilgai. „Nykštukų mokyklėlėje“ trisdešimties minučių pamokėlėje vaikai piešia maždaug 15 minučių.
Likusį laiką stebime, žaidžiame, kalbamės, vaidiname, džiaugiamės piešiniais.
Piešimo laikas priklauso ir nuo to, ar vaikui patinka kurti. Jeigu piešimas yra tik žaidimas, tai greitai ta veikla atsibosta. Kuo vaiką veikla labiau domina, tuo ilgiau jis išlaiko dėmesį, kaip, beje, ir suaugusieji. Pavyzdžiui, jei manęs nedomina futbolas, aš jo neištveriu nė 2 minučių.
Ar reikia piešti kartu su vaiku
Daugelyje vaiko veiklų būtini partneriai, bet jeigu jie nebūtini, galima naudotis ta proga. Piešimas – viena iš tų progų, kai žmogus atsiskleidžia pats, labai individualiai. Prigimtinę galią kurti galima ir būtina pažadinti, tačiau per daug kištis nereikia. Nuo to kenčia individualumas, savarankiškumas, originalumas.
Reikia vaiką sudominti kūrybine veikla, jei jis pats tuo nesidomi. Mylintys tėveliai savaime domisi vaiko kūryba, prašo papasakoti. Jei vaikutis negali ar nenori šnekėti, galima paspėlioti su žodeliais: „Gal čia…“ „Man atrodo…“ Retai, bet pasitaiko tėvų, kurie klausia: „Kas čia per terlionė?“
Ar naudingos spalvinimo knygelės
Spalvinimo knygelių nereikėtų „nurašyti“. Savo praktikoje pastebėjau, kad vaikams patinka atlikti šį nesudėtingą darbą. Knygutės spalvinimas neugdo kūrybiškumo, fantazijos, vaizduotės. Tačiau padeda susikaupti, ramina, ugdo kantrybę, nuoseklumą, tvarkingumą. Tik gaila, kad spalvinimo knygelių iliustracijos retai būna meniškos. Tada geriau patys tėveliai tegu nupiešia, o vaikai nuspalvina.
Piešdamas vaikas lavėja
Piešdamas vaikas lavina ne tik ranką ir savo vaizduotę. Piešiant lavėja ir jo atmintis. Pavyzdžiui, aš pati dar dabar gerai atsimenu, ką, kodėl ir kada nupiešiau, būdama ketverių metų. Bet neatsimenu, ką gavau dovanų ketvirtojo gimtadienio proga. Piešimas padeda mokytis kalbų, gamtos pažinimo, istorijos ir kt. Tai įrodyta daugeliu tyrimų, kurie nagrinėjo smegenų neuronų jungtis.
Judrų vaiką nuramina
Piešimas naudingas visiems vaikams – ir judriems, ir pasyviems. Jei mažyliui diagnozuotas hiperaktyvumas, piešimas gali būti kaip meno terapija.
Hiperaktyvumas – jau diagnozė. Jei vaikas tiesiog judrus, piešimas padės sutramdyti besiliejančią jo energiją. Piešdamas vaikas pajunta susidomėjimą, malonumą, didesnį negu aplinkiniams dirgikliams. Galima tiesiog „užkrėsti“ tokį vaiką kūrybos bacila, ir jo aktyvumas bus panaudotas kūrybiškumui. Didieji menininkai nebuvo ramūs.
Pirmieji piešiniai – „karakuliai“
Kai vaikutis pradeda valdyti priemonę, jis pradeda piešti vadinamuosius „karakulius“, dažniausiai vieną ir tą patį motyvą, apskritų formų ar linijų raizginį ir stebi, kaip tuščioje erdvėje jam prisidėjus atsiranda kažkas, ko nebuvo. Tai beveik dieviška, ir jokiu būdu ne keverzonė. Pirmieji piešiniai padeda lavėti regėjimui, lytėjimui, vaizduotei, fantazijai, jausmams, susikaupimui.
Apie tai pasakoja LVJC „Nykštukų mokyklėlės“ dailės užsiėmimų vadovė Vita Balinskienė.
„Mamos žurnalas“
