Išsiskyrimas su vaiku – kaip išeiti, kad būtų mažiau ašarų

Trinktelite durimis, skubiai leidžiatės laiptais, o galvoje vis dar aidi kūdikio rauda. Išėjote tik pusvalandžiui, į parduotuvę, su vaikeliu pasiliko kaimynė. Tikrai jokios tragedijos, bet vidinis balsas liepia apsisukti ir grįžti. Išsiskyrimas su kūdikiu – širdį draskantis patyrimas, kuriam reikia iš anksto ruoštis.

Gimimas – jau išsiskyrimas

Žmogaus gyvenimas pilnas išsiskyrimų. Jie grūdina ir formuoja asmenybę, tačiau gali ir sužeisti. Išsiskyrimu prasideda žmogaus kelias šiame pasaulyje.

Kūdikis palieka šiltus pirmuosius namus – mamos įsčias – ir iškeliauja į pasaulį. Paskui mažo žmogaus laukia tūkstančiai išsiskyrimų: su kvepiančia pienu krūtimi, šilta vonele, mamos glėbiu.

Skaudžiausias išsiskyrimas, kai mama išeina į kitą kambarį, o paskui – ir iš namų, o vietoje jos atsiranda svetima moteris – auklė ar močiutė. Išsiskyrimai skaudins dar ilgai, net iki 10-12 metų, kai, pasak psichologų, pamažu išnyks mamą ir vaiką jungianti nematoma bambagyslė. Kaip vaikas ištvers tuos išsiskyrimus, priklauso nuo tėvų išmonės ir pasirengimo.

Išsiskyrimai nėra blogis. Jie tobulina žmonių santykius. Juk taip gera po to vėl susitikti. Kojos pačios lekia namo, kad tik greičiau pamatytumėte vaikutį.

Kelios bendros taisyklės

Kad vaikas jaustųsi saugus, jam reikia žinoti, kad jį mylite besąlygiška meile ir niekur nedingsite visiems laikams. Yra tūkstančiai būdų apie tai kūdikiui pranešti. Nebijokite sugadinti vaiko ar išlepinti jo demonstruodami jausmus. Išeidami iš namų aiškiai leiskite vaikui suprasti, kad grįšite. Atsiminkite, kad kūdikiai laiką suvokia kitaip, nei mes. Pavyzdžiui, 7-8 valandos, kurias kūdikis praleidžia be tėvų, jam atrodo tiek, kiek mums – savaitė.

Kuo daugiau judėjimo

Kūdikis lengviau išleis tėvus, jei nuo gimimo lygiavertiškai dalyvaus gyvenimo karuselėje, kurioje keisis žmonių veidai, situacijos, susitikimai ir išsiskyrimai, šurmulys ir vienatvė. Jei auginsite kūdikį kaip perlą kriauklėje, jei jis nematys ateinančių ir išeinančių žmonių, negirdės atsidarančių ir užsidarančių durų trinksėjimo, kai Jūs pirmą kartą išeisite, vaiką ištiks šokas. Kitas vertingas patarimas – išmokyti vaiką pasimėgauti vienatve. Tėvai įsivaizduoja, kad mažylis jaučia komfortą tik nuolat šnekinamas, apsuptas žmonių ir tampomas. Tačiau mamos pilve jis gyveno vienas ir labai gerai jautėsi. Pabūti vienam yra toks pats poreikis, kaip pavalgyti ir pamiegoti. Kai kūdikis mokės bent pusvalandį pabūti vienas ir pažaisti su virš lovytės kabančiu žaisliuku ar savo pirščiukais, laikinas Jūsų išėjimas jo nesutrikdys.

Susirūpinkite

Kūdikis nemoka kalbėti, bet gali parodyti Jums, kad išsiskyrimai jį slegia. Apie tai suprasite, jei vaikutis:

blogai miega,

mažiau valgo,

miega labai daug (taip ,,boikotuoja” svetimą žmogų ar svetimą vietą),

nerodo susidomėjimo jį supančiu pasauliu: nežaidžia, nekontaktuoja su aplinkiniais,

dažnai serga,

yra kaprizingas, sunkiai nuraminamas.

Labiausiai prislėgta… mama

Vaikui bus daug lengviau išgyventi išsiskyrimą su Jumis, jei pati tam būsite pasirengusi. Kiekviena mama, pirmą kartą paliekanti kūdikį (kad ir valandai) jaučia panašius požymius: gumulą gerklėje, padažnėjusį pulsą ir aštrų kaltės jausmą. Mamos prisipažįsta, kad labiausiai jas baugina mintis, jos „kūdikis, nematydamas mamos, nutols“. Dauguma mamų, jau užvėrusios namų duris, dar kartą sugrįžta, lyg kažką pamiršusios. Iš tikrųjų tai iš pasąmonės išplaukiantis noras patvirtinti egoistinį jausmą: „Mano vaikui negali būti gerai be manęs“. Daugybė motinų, išėjusių dirbti ir palikusių kūdikius auklei, neišmoksta mintimis atsiriboti nuo namų. Jos išgyvena vidinę dramą, skambinėja namo kas 15 minučių, įsivaizduoja, kad kūdikis „krenta per langą, apsiplikina verdančia sriuba, kiša piršus į kištukinį lizdą ir t.t.“.

Išsiskyrimo menas

Nuo gimimo iki 3 mėnesių

Vaikas. Jau pirmaisiais mėnesiais įsisukdamas į maitinimo, migdymo, būdravimo ir pasivaikščiojimų lauke ritmą, kūdikis suvokia, kad gyvenimas susideda iš išsiskyrimų ir susitikimų, kad gyvenimas nėra monotoniškas. Pamažu kaupiasi gyvenimiška patirtis. Jei patraukė nuo krūties, nereiškia, kad mama išsižadėjo. Jei mama išėjo į kitą kambarį, nereiškia, kad tave paliko. Mažylis gyvena mamos šešėlyje, žino jos kvapą, balsą, prisilietimus. Vis dėlto jam dar sunku suformuoti vientisą mamos paveikslą. Kai po ilgo nebuvimo vėl pasirodote, kūdikiui reikia daug pastangų, kad ,,surinktų” tuo išbarstytus prisiminimus ir juos sulipintų į vieną.

Mama. Daug ir nuoširdžiai kūdikiui kalbėkite, kodėl dabar išeinate, kada grįšite. Žinoma, kūdikis nesupras nė žodžio, bet pajus intonacijas, kurios kels jam saugumo jausmą. Net jei reikia palikti miegantį pusvalandžiui, tyliai pašnibždėkite, kad išeinate, bet tuoj grįšite.

Išeidama palikite kūdikiui kokį nors prisiminimą apie save, geriausia – drabužį, kuris saugo Jūsų kvapą.

Kai kurios mamos, išvažiuodamos ilgesniam laikui, palieka garsajuostę su savo balso įrašu.

Kiek laiko galima palikti vieną.

Pageidautina, kad pirmaisiais mėnesiais išsiskyrimai nebūtų ilgesni nei 2-3 valandos.

Nuo 3 iki 8 mėnesių

Vaikas. Kūdikis jau atskiria pažįstamus nuo svetimų. Būdamas 6 mėnesių jau gali atpažinti žmogų, kurį matė prieš 2 savaites. Kūdikis dievina pokalbius su mama, kai jie tik dviese. Ir tiesiog sąla iš laimės, kai jo siunčiami signalai – šypsena, judesiai – sulaukia atgarsio.

Prasideda naujas ryšys tarp mamos ir vaiko – abipusis emocinis prisirišimas. Jei būdamas 3 mėnesių kūdikis lengvai paleidžia mamą, tai sulaukęs 6 mėnesių gali iškelti tikrą isteriją. Kita vertus, tai kaip tik tas periodas, kai kiti žmonės gali nesunkiai užkariauti kūdikio pasitikėjimą.

Mama. Jei suplanavote išvykti ilgesniam laikui – dienai ar dviem, būtinai prieš tai pasitreniruokite – palikite kūdikį su būsima aukle nors valandai. Prieš išeidama bent 10 minučių pakalbėkite su aukle apie vaiką, pasakokite, kaip jis jautėsi vakar, ką valgė ir kaip miegojo. Kalbėkite vaikui girdint. Tokie pokalbiai nuramina kūdikį, jis jaučia, kad kalbama apie jį, suvokia, kad yra paliekamas trumpam ir ne kaip nereikalingas daiktas, o asmuo, kuris visiems rūpi.

Daugiau dėmesio skirkite bendravimui po išsiskyrimų. Vakarais (jei dieną kūdikis praleido be Jūsų), daugiau pabendraukite, pažaiskite su kūdikiu, kad atgaivintumėte išblėsusį ryšį. Dauguma mamų, grįžusios namo, tiesiog uždusina vaiką bučiniais ir glamonėmis. Jos kalba graudulio ir gailesčio kupinu balsu, vadina kūdikį vargšeliu. To daryti nereikėtų. Pataupykite šias emocijas, nes kūdikis supras, kad buvimas su aukle ar močiute – tai blogis. Iš anksto susitaikykite, kad vaikas pripras prie jį prižiūrinčio žmogaus, jį pamils ir prisiriš. Gali būti, kad kurį laiką vakarais Jus ignoruos, bus abejingas. Juk taip pat elgiamės ir mes, suaugusieji, kai mus palieka.

Kiek laiko galima palikti vieną. Suderinus režimą ir nekeičiant kūdikio įpročių, galima palikti su kitu žmogumi pusei dienos, o retkarčiais – ir visai dienai. Tačiau žmogus, kuriam paliekamas vaikas, turi būti jam labai gerai pažįstamas.

Nuo 8 iki 12 mėnesių

Vaikas. 8 mėnesiai – didžiausio nesaugumo laikas, kai kūdikiai ypač bijo svetimų. Kai kurie mažyliai, iki tol buvę komunikabilūs, dabar pakalbinti svetimo žmogaus, pradeda verkti ir kniaubiasi mamai į petį.

Dauguma stebi nepažįstamą svečią nenuleisdami pilnų nepasitikėjimo akių. Kūdikis jau suvokia save kaip atskirą nuo mamos asmenybę, turi savo numylėtinių ir ,,priešų”. Jis, kaip šuniukas, intuityviai pasirenka žmones, kuriems šypsosi ir tuos, kuriuos pamatęs pravirksta. Tokio amžiaus kūdikiai jau moka judėti. Ta judėjimo laisvė (net jei tai – tik ropojimas), suteikia kūdikiui pasitikėjimo, savarankiškumo. Akivaizdu, kad tokio amžiaus kūdikį palikti auklei sunkiausia.

Mama. Nors tokio amžiaus kūdikiai labai smalsūs, jie negali ištverti staigių permainų. Pastebite, kaip jie mėgsta vartyti tą pačią knygutę, valgyti tą pačią košę. Todėl susiruošę samdyti auklę, pratinkite kūdikį prie jos pamažu. Pasikvieskite auklę į svečius, kartu nueikite apsipirkti.

Puiki treniruotė prieš išsiskyrimą – žaidimas slėpynėmis. Vaikas jau suvokia, kad paslėptas daiktas nedingsta visiems laikams, o toliau egzistuoja. Taip pat ir su mama: ji trumpam išėjo, bet nedingo iš šio pasaulio.

Kiek laiko galima palikti vieną. 8-9 mėnesių kūdikiui (kai kuriems šis etapas užsitęsia ilgiau) nereikėtų naujų slogių potyrių. Žinoma, daug kas priklauso nuo vaiko, gal jūsiškis yra be galo bendraujantis ir trokšta svetimų draugijos. Vis dėlto šiuo metu verta pabūti šalia vaiko, o auklės ieškoti kiek vėliau.

Nuo 1 iki 3 metų

Vaikas. Vaikutis jau moka pasakyti keletą žodžių ir vis geriau suvokia išsiskyrimo priežastis. Jis puikiai gali įsivaizduoti objektus, kurių tuo metu nemato. Be to, vaikas jau gali numatyti įvykius. Jei imate rankinę, vaikas suvokia, kad kažkur išeisite. Vaikutis jau tramdo savo baimę prieš svetimus žmones, ypač jei mato, kad ir tėvai džiaugiasi svečiu.

Mama. Dauguma vaikų niršta ir verkia, kai mama išeina. Toks elgesys tipiškas 1-3 metų vaikams. Normalu, kad vaikas pavydi, jaučia apmaudą ir pyktį. Geriausias būdas išvengti isterijų – išeiti ramiai, be graudulingų atsisveikinimų ir šlapių bučinių. Mamos grauduliai sukelia grandininę jausmų reakciją.

Išeidama palikite vaikui nuotraukų albumų. 1,5 metų vaikutis jau puikiai atpažįsta nuotraukose artimuosius, rodo juos pirštuku. Jei palikote vaiką su aukle visai dienai, toks albumas bus puiki terapija užėjus liūdesiui.

Stenkitės sužinoti, kiek laiko vaikas be Jūsų jaučiasi gerai. Vieni pradeda zirzti po valandos, o kiti puikiausiai išbūna visą dieną. Jei matote, kad vaikas tiesiog kankinasi be Jūsų, galbūt verta pabūti su juo ilgiau.

Kiek laiko galima palikti vieną. 1-3 metų vaiką galima palikti su močiute kelioms dienoms, bet su sąlyga, kad vaikutis močiutę (ar kitą žmogų, su kuriuo pasilieka) myli ir su ja jaučiasi saugiai.

Nuo 3 iki 5 metų

Vaikas. Tokio amžiaus vaikas gyvena 100 km per valandą greičiu, yra veržlus, judrus ir smalsus. Jo emocijos kunkuliuoja nuo siaubingo nusivylimo iki euforijos. Vis labiau traukia bendraamžiai. Vis dėlto ne visi tokio amžiaus vaikai pasirengę būti be mamos dienų dienomis.

Mama. Į vaiko baimes žiūrėkite supratingai. Įprasta situacija: baigėsi atostogos, reikia eiti į darželį, o vaikas nepaleidžia rankos ir verkia. Ramiai paaiškinkite, kad ir Jums baisu eiti į darbą pirmą dieną po atostogų, pasakykite tikslų laiką, kada vaiką pasiimsite. Leiskite į darželį neštis mėgstamus žaislus, savo puoduką ar lėkštutę. Vakarais skatinkite vaiką papasakoti dienos įspūdžius. Tai jam patvirtins, kad net ir mažo vaiko diena yra reikšminga, kad buvimas darželyje – irgi svarbus darbas.

Kiek laiko galima palikti vieną. Tik Jūs galite tai nuspręsti, nes geriausiai pažįstate savo vaiką. Tai priklauso nuo šimto niuansų (vaiko temperamento, komunikabilumo, žmogaus, su kuriuo paliekate).

Dauguma 3-5 metų vaikų be tėvų gali praleisti savaitę.