Paklauskite savęs, ar taip jau yra buvę: dukra prabinzinėja visą vakarą kieme, o kuprinė su neatliktais darbais net nepaliesta? Ar yra jūsų aštuonmetis sūnus prisėdęs prie matematikos uždavinių be jūsų? Ar ne jūsų dešimties metų dukra nuo ryto iki vakaro prasėdi prie stalo apsikabinusi vadovėlius, ir jums nelieka laiko pabūti kartu?
Daugeliui šeimų bent viena iš minėtų situacijų yra pažįstama. Ne veltui sakoma, kad namų darbai yra streso ir konflikto tarp tėvų ir vaikų priežastis.
Nežinodami, ką daryti, tėvai dažnai tik aprėkia vaikus, o namų darbų situacija lieka neišspręsta.
O gal galima išgyventi ir be streso dėl namų darbų. Pasinaudokite keliais patarimais.
Pasistenkite padaryti taip, kad mokslas ir švietimas taptų jūsų šeimos vertybe.
Tėvai kartais nė nesuvokia, kokią didelę įtaką jie gali turėti intelektualiam vaikų vystymuisi ir tobulėjimui. Labai svarbu vaikams išaiškinti, kad mokymasis – jų pagrindinis darbas. Tai jokiu būdu nereiškia, kad mokytis reikia dešimtukais. Svarbiausia – stengtis mokytis kaip galima geriau. Dažnai tėvai negali susilaikyti nekomentavę vienokio ar kitokio mokytojo poelgio ar namų darbų uždavimo.
Nepasitenkinimas ar neigiamas požiūris į mokytojus gali atsiliepti vaiko mokymuisi. Mokytojas turi būti autoritetas. Kilus vaiko nepasitenkinimui mokykla, mokytoju ar namų darbais, geriausia papasakoti kokį atsitikimą iš savo mokyklinio gyvenimo, pridurti, koks svarbus mokslas jo gyvenime ir kaip mokyklinius metus jis prisimins visą gyvenimą.
Supraskite, kad jūs esate tik padėjėjas.
Tėvai kankinasi ir jaučiasi sumišę, kai su jaunesniuoju reikia paruošti visus namų darbus, o vyresniajam ir padėti negali, nes jau seniai pamiršę tuos sudėtingus dalykus. Vienuolikametės Agnės mama pasakojo, kad po kiekvienų atostogų mokiniams buvo užduodama parašyti rašinėlį „Kaip aš praleidau atostogas“.
Agnės galva knibždėte knibždėdavo nuo įvairiausių minčių, tačiau mergaitė niekaip neįstengdavo sugalvoti rašinėlio pradžios ir pritrūkdavo žodžių rašinėlio pabaigai. Agnei rašinėlio pradžią ir pabaigą sugalvodavo mama – Agnė iškart sukurpdavo įspūdingą rašinį ir visi likdavo patenkinti. Tačiau einant laikui Agnės mama pastebėjo, kad be jos žodžių ar patarimo Agnė negali paruošti jokių pamokų, ne tikparašyti rašinėlio. Mamą išsekindavo kasdieniniai pamokų ruošimai. Teko imtis įvairiausiųpriemonių, kad Agnė pradėtų mokytis viena be mamos pagalbos. Taigi paruošti namų darbus už vaikus nėra sunku, tačiau daug sunkiau juos pripratinti mokytis patiems. Reikia padėti, kartais patarti, kartais patikrinti, bet jokiu būdu ne sėdėti susiglaudus ir visus namų darbus ruošti kartu. Jei vaikas nesupranta, pabandykite aiškintis žingsnis po žingsnio, kol surasite esmę. Jei tai nepadeda, patarkite vaikui, kad šis paprašytų mokytojo pagalbos.
Mokykite vaikus savarankiškiau mokytis.
Jei devynmetė dukrelė paklausė, ką reiškia žodis „movie star“, tai užuot išvertę pasiūlykite pavartyti žodyną. Jei pasitaikė sunkesnė užduotis, skatinkite pamokas ruošti kartu su draugais – lai aiškinasi.
Žinoma, pabrėžkite, kad geriausias jų pagalbininkas yra mokytojas, ir kad tikrai nieko bloga neatsitiks, jei vaikas pasisakys mokytojui, jog nesuprato. Tikriausiai visi mokytojai paaiškins dar kartą per pertrauką ar po pamokų.
Padėkite vaikams sukurti tam tikras mokymosi taisykles ir ritualus.
Leiskite vaikui pačiam nustatyti valandas, kada jis kiekvieną dieną ruoš pamokas. Vieni vaikai mieliau padaro namų darbus ir lekia į kiemą, o kiti mėgsta po pamokų atsipūsti ir dirba vakare.
Leiskite pasirinkti pamokų ruošimo vietą. Jei reikia tik perskaityti, vaikas gali skaityti ir virtuvėje kartu su jumis, kol ruošiate vakarienę; jei darbas raštu – būtinai prie stalo (bet tai gali būti ir jūsų darbo kambarys, jei ten vaikas geriau susikaupia). Pageidautina nekalbėti telefonu, nežiūrėti televizoriaus. Net tyliai grojanti muzika gali trukdyti.
Išmokykite vaikus savaitgalio namų darbų ruošos nepasilikti sekmadienio nakčiai. Paplanuokite šeimos veiklą taip, kad sekmadienio vakaras nevirstų košmaru.
Padėkite vaikams planuoti darbus, ypač jei reikia atlikti sudėtingą užduotį, susidedančią iš kelių etapų.
Lai vaikas susiplanuoja, kada ir ką darys. O jūs vis paklauskite ar jau turi visas priemones užduočiai atlikti, ar jau nusprendė nuo ko pradės, kada reikia užbaigti ir pan.
Mokykite vaikus kartoti, kartoti, kartoti. Nuobodus, bet sėkmę garantuojantis metodas.
Viena atsiminkite, namų darbai neturi būti kankynė. Tai ilgas ir sunkus įgūdžių formavimo etapas.
Parengė Jurgita Kacienienė
„Mamos žurnalas“
