Kai ieškome vaikui paties geriausio darželio ar mokyklos, dažniausiai dėmesį kreipiame į rezultatus: kokie ugdymo įstaigos reitingai ar vaikų pažymiai. Tai suprantama: formalusis ugdymas yra aiškiai struktūruotas, jo kokybę lengva palyginti. Tačiau, brandžios švietimo sistemos požiūriu, tai tik viena iš dedamųjų.
Ne mažiau už formalųjį ugdymą svarbu ir neformalusis ugdymas. Už jį pažymiai nerašomi, bet būtent tai formuoja vaiko asmenines savybes. Neformalusis ugdymas – menai, sceninė raiška, projektinė veikla, bendruomeniniai formatai – nėra vertinamas pažymiais, bet būtent taip susidaro ilgalaikė vaiko kompetencijų bazė.
Apie neformalųjį ugdymą kalbamės su Vilniaus privačios gimnazijos plėtros vadove Emilija Finagėjevaite.
Ką pasakytumėte tėveliams, kuriems labiausiai rūpi tik vaiko pažymiai?
Tėvams, kuriems svarbiausi pažymiai, visada akcentuoju: aukščiausi akademiniai rezultatai ir sėkmė pasiekiami tada, kai vaiko ugdymas grindžiamas holistiniu požiūriu. Daugybė atliktų mokslinių tyrimų įrodė, kad meninis ugdymas stiprina gebėjimus ir kitose srityse. Tai galėtume pasakyti ir remdamiesi savo gimnazijos patirtimi. Kartais puikių rezultatų, pavyzdžiui, matematikoje, galima pasiekti, vaikui pradėjus lankyti fortepijono ar dainavimo pamokas. Kaip tai susiję? Tarkime, vaikui nesiseka viena ar kita pamoka. Jis praranda motyvaciją, norą stengtis, jam sunku. O lankydamas meninės pakraipos ar sportinį būrelį, pamato, kad sekasi, jis šioje srityje geriausias! Patirta sėkmė gali padėti sustiprinti ar net atskleisti ir formaliuosius dalykus, kurie iki tol buvo vaikui sunkiai įkandami.
Esame turėję atvejų, kai vaiko elgesys kėlė problemų: mokytojams būdavo sunku susitarti, kartodavosi pykčio protrūkiai, vaikui būdavo sunku visą pamoką išlaikyti dėmesį. Mokytojai visada kartu ieško sprendimo būdų. Pasirodo, tas pats vaikas, kuris per pamokas nesukaupia dėmesio, neformalių užsiėmimų metu yra vienas uoliausių moksleivių! Grodamas ar piešdamas, jis gali susikaupęs išbūti ne vieną, o kelias pamokas iš eilės! Ne veltui sakoma, kad menas gydo. Kartais jis iš tiesų padeda išspręsti problemas, rasti raktą į vaiko širdį.
Ar yra amžiaus riba, kai vaikas jau pasirengęs neformaliajam ugdymui?
Ankstyvasis ugdymas vyksta žaidimo forma, todėl sąvokos „per anksti“ nėra. Kai vaikas pradeda lankyti ugdymo įstaigą, prasideda ir jo neformalusis ugdymas. Pavyzdžiui, muzikavimas nėra vien garsų klausymas ar ritmo pajautimas – vaikai muzikos užsiėmimų metu lavina smulkiąją ir stambiąją motoriką, mokosi sukaupti dėmesį. Aktyviai susidaro naujos neuronų jungtys smegenyse.
Meninis ugdymas kartais leidžia išbūti emocijas, kurių vaikas galbūt dar sąmoningai nesupranta, ir jas atskleisti. Kitas dalykas – bendra kūrybinė veikla patenkina vaiko poreikį būti tarp bendraminčių, susidraugauti. Kai vaikai kartu šoka, dainuoja, jie tampa ne tik grupės ar klasės draugais, bet draugais ir už mokyklos ribų.
Pastebima, kad mažiems vaikams muzikos užsiėmimai padeda lavinti kalbą. Dainavimas gerina fonetinį suvokimą, lavina garsų artikuliaciją. Kartais logopedams lieka mažiau užduočių, nes dainuojant vaiko kalba pasidaro taisyklingesnė.
Kodėl taip svarbu užsiimti kūrybine ar sportine veikla, pradėjus lankyti mokyklą?
Kai vaikas ateina į pirmą klasę, jis dar gyvena savo žaidimų pasaulyje. Jam sunku suvokti, kodėl dabar jis turi ramiai išsėdėti visą pamoką. Neformalusis ugdymas yra vienas iš būdų išmokyti vaiką ilgesniam laikui sutelkti dėmesį. Kai vaikas pasinėręs į kūrybos procesą, nesvarbu, ką darytų, – pieštų, konstruotų, šoktų, – jis gali dėmesį išlaikyti gana ilgai. Ypač, jei mokytojas moka sudominti ta veikla, uždegti. Asmenybės įtaka labai svarbi – pavyzdžiui, mūsų gimnazijoje futbolo treneris surenka pilnas ne tik berniukų, bet ir mergaičių grupes. Visi norintys net netelpa! Neformalusis ugdymas, būreliai yra tas užslėptas dalykas, kuris moko išbūti ir pamokoje.
Žinoma, pradėjus lankyti mokyklą, pirmoje dienos pusėje vyksta formalusis ugdymas, o tik po jo prasideda būreliai. Mes esame visos dienos mokykla, kurioje būrelių pasirinkimas didžiulis, tėvams nereikia vaikų vežioti po visą miestą.
Kai baigiasi pamokos, vaikai turi laiko pailsėti, o tada jau eina į skirtingas veiklas. Čia jau patys vaikai ir jų tėveliai pasirenka, kiek ir kokių būrelių nori lankyti.
Kiek būrelių vaikui reikėtų?
Klausimas, kiek būrelių vaikui reikėtų, neturi vieno teisingo atsakymo. Tai labai individualu, priklauso nuo vaiko amžiaus, temperamento, energijos, gebėjimo planuoti laiką ir svarbiausia – nuo jo vidinės motyvacijos.
Pradinėse klasėse dažniau renkasi tėvai, o ne pats vaikas. Kartais vaikas užrašomas į labai daug veiklų, tačiau svarbu įvertinti realų jo krūvį: mokyklos diena jau savaime reikalauja dėmesio, pastangų ir emocinės energijos.
Mūsų gimnazijoje mokymosi pakete yra du nemokami būreliai – vaikai gali rinktis iš įvairių krypčių: choro, keramikos, šachmatų, anglų kalbos, matematikos klubo, badmintono, renginių organizavimo, dailės studijos, folkloro, antreprenerystės ir kitų. Siūlome ir individualias muzikos pamokas – fortepijono, gitaros, dainavimo, smuiko, baleto, yra praktinių ir šiuolaikiškų būrelių, pavyzdžiui, finansinio raštingumo ar kulinarijos.
Kaip išrinkti tinkamiausią būrelį, jei vaiko talentai nėra aiškiai atsiskleidę?
Teko girdėti, kad Singapūro švietimo sistemoje taikoma taisyklė per metus pakeisti keletą būrelių. Taip siekiama, kad vaikas turėtų galimybę išbandyti kuo daugiau ir kuo įvairesnių veiklų, kad pats suprastų, kas jam įdomu.
Kartais atrodo, kad vaikui niekas neįdomu, jis nežino, kas jį domina. Tada tėvelių užduotis leisti pabandyti vieną ar kitą veiklą, bet ir susitarti, kad vaikas nemes jos po pirmo užsiėmimo. Sutartas terminas gali būti pusė metų ar metai. Tai labai svarbu, ugdant vaiko mokėjimą įsipareigoti, – ši savybė vėliau pravers gyvenime.
Vaikas privalo suvokti atsakomybę, kad kiekvienas sprendimas ir noras turi savo pasekmes. Aš žaviuosi tėvais, kai jie sako, jog vaiko motyvacija palankius būrelį dingo, bet šeima vis tiek laikosi susitarimo lankyti, tarkim, pusmetį. Jei vaikas renkasi veiklą, jis prisiima atsakomybę ją tęsti bent sutartą laikotarpį. Tai formuoja discipliną, gebėjimą įveikti nuovargį, supratimą, kad rezultatai ateina per pastovumą.
Kokių nepastebimų dalykų vaikas išmoksta būreliuose? Kodėl ši veikla tokia svarbi?
Būreliuose vaikas išmoksta daug daugiau nei vien techninių įgūdžių. Dažnai tai – nematomos, bet ilgalaikę vertę kuriančios kompetencijos.
Mūsų gimnazija bent kelis kartus per metus rengia koncertus tėveliams įvairiose Vilniaus erdvėse. Vaikui tokie koncertai – ne tik proga padainuoti ar pašokti. Jis eina į sceną, įveikia auditorijos baimę, per meninę veiklą patiria sėkmę, plojimus. Vaikui tai yra maža gyvenimo pergalė. Labai svarbu tokią patirtį įgyti nuo mažų dienų. Juk mes, suaugusieji, lankome viešo kalbėjimo seminarus, mokomės įveikti savo jaudulį jau būdami suaugę. O vaikai viso to bus išmokę nuo mažens.
Stengiamės, kad išeidamas į gyvenimą vaikas jaustųsi saugus. Kiekvienas mažas laimėjimas, kiekvienos baimės nugalėjimas – jau daug. Tikrai ne visi vaikai taps profesionaliais menininkais, baleto šokėjais ar sportininkais. Tačiau visos šios veiklos formuoja jų asmenybes. Kūrybiškas žmogus nebūtinai turi būti menininkas. Kūrybiškas žmogus moka gyvenime iškilusias problemas priimti ne kaip bėdą, o kaip dar vieną iššūkį, kurį galima įveikti.
Ginta Liaugminienė
Susiję straipsniai
