Ar pastebite, kad pavasarį tarsi išsenka jėgos? Mes dažnai kalbame apie „perdegusius“ darbuotojus, kurie nuo didžiulio gyvenimo tempo ir pareigų naštos pasijunta išsekę. Bet lygiai taip pat „perdegti“ gali ir vaikas. Tik jeigu suaugęs žmogus suvokia savo būseną, žodžiais gali įvardinti savijautą, tai vaikas dažniausiai siunčia neverbalinius ženklus, kad jis pasiekė ribą.
Vienas jautriausių etapų – pradinės klasės. Ypač pirmokėliai. Pakalbėsime apie tai, kaip atpažinti vaiko nuovargį ir kaip atstatyti jo jėgas.
Konsultuoja Vilniaus privačios gimnazijos psichologė Ieva Kirkilė
Kodėl tokia svarbi pirmoji klasė
Kartais vaikas yra tarsi tėvų svajonių projektas. Jie nori jį matyti išsilavinusį, mokančiu kalbų, išmanantį technologijas, grojantį, šokantį, sportuojantį… Ir nuo pat pirmos klasės užrašo į daugybę būrelių, kad tik visapusiškai ugdytųsi.
„Darželyje lankė baletą, karatė, dainavimą, tai dabar jau gali pradėti lankyti ir muzikos mokyklą ar robotiką. Juk vaikas jau vyresnis, septynerių“, – sako tėvai. Bet nepagalvoja apie tai, kad mokyklos lankymo pradžia vaikui ir taip yra didžiulis gyvenimo pasikeitimas. Iš darželio jis patenka į labiau struktūruotą aplinką su naujomis taisyklėmis, kur reikia ramiai sėdėti, klausyti, susikaupti, būti savarankiškam. O dar reikia susirasti naujų draugų ir įsilieti į naują sociumą.
Tėvai galvoja, kad vaikas labiausiai pavargsta nuo mokymosi proceso. Bet visą dieną būdamas mokykloje, kur yra kad ir minimalus triukšmas, vaikų šurmulys, vaikas pavargsta vien nuo aplinkos. Čia, kitaip nei darželyje, jau nepamiegosi pietų miego. Galbūt vaikui išbandymas ilgiau pabūti ir be artimųjų.
Kaip pailsėti būnant mokykloje?
Vienas iš geriausių būdų pailsėti, atitrūkti nuo akademinės veiklos – išeiti į lauką. Mūsų gimnazijoje po pamokų vaikai skatinami išeiti į lauką, jei tik oras nėra labai prastas. Tai laikas, kai vaikai pabūna kieme, pakvėpuoja grynu oru, atsitraukia nuo įtempto darbo. Labai svarbu, kad po pamokų vaikas turėtų galimybę nuo vienos įtemptos veiklos iškart nepulti prie kitos. Jei po pamokų iškart prasideda būreliai, verta pagalvoti, ar tai vaikui geriausia. Pradinuko dienotvarkėje turėtų tilpti ne tik pamokos ir būreliai, bet ir laisvas laikas žaidimams.
Kokius būrelius rinktis pirmokėliui?
Būrelių pasirinkimas paprastai priklauso nuo šeimos vertybių. Kartais atsižvelgiama į vaiko savybes, kas jam patinka, sekasi. Jei šeimos prioritetas –aktyvus gyvenimo būdas, paprastai užrašoma į sportinius būrelius. Kartais pirmenybė teikiama meninėms veikloms.
Rinkdami būrelius, atkreipkite dėmesį į tai, kiek vaikas linkęs pavargti nuo dirgiklių, nuo pasikeitusių aplinkybių? Jautriam vaikui galbūt pirmąjį pusmetį geriau leisti adaptuotis prie mokyklos sistemos, ir tik nuo antrojo pusmečio pasirinkti vieną ar du būrelius. Nieko blogo, jei pirmą pusmetį nelankys jokio būrelio. Jam dar prieš akis 12 metų! Bet jeigu vaikas smalsus, turi daug vidinių išteklių, tai pirmoje klasėje rekomenduojama vienas ar du būreliai.
Būreliai savaitgaliais?
Dažnai šeimos ir savaitgaliais veikia kažką aktyvaus – kartu eina į baseiną, išvažiuoja pasivažinėti dviračiais, lanko kultūrinius renginius ir pan. Tai nėra tas pats, kas būreliai. Tai aktyvus laikas, kai šeima gali pabūti kartu, patirti smagių įspūdžių ir megzti ryšį su kitais šeimos nariais.
Bet kartais tėvai skundžiasi, kad jų vaikas „visai ne į juos“ – jie norėtų visur važiuoti, eiti į svečius, o vaikas linkęs tūnoti namuose. Toks elgesys visai nerodo, kad vaikas yra tinginys! Tiesiog tai labai aiškiai siunčiamas signalas, kad jis pavargęs ir reikia laiko tiesiog nieko neveikti.
Bent vieną dieną per savaitę siūlyčiau turėti ramybės, pabuvimo su savimi dieną. Tegul vaikas daro tai, ko jam norisi, – ilgiau paguli, nuobodžiauja, svajoja.
Kuo skiriasi vaikų ir suaugusiųjų perdegimas
Pagrindinis skirtumas yra tai, kad suaugęs žmogus gali įvardinti, kad jis pasiekė savo galimybių ribą. Pajaučia, kad nebeturi jėgų, motyvacijos, kamuoja nuolatinis nuovargis. O pradinukas, ypač pirmokėlis, nesuvokia, kad jo jėgos išseko. Žinoma, pasitaiko vaikų, kurie sugeba žodžiais pasakyti apie savo savijautą, bet dauguma vaikų ,,perdegimą“ parodo kūno ženklais. Jie tampa irzlūs, jautresni, ima vengti veiklų, kurios nepatinka. Dažnai pradeda skųstis psichosomatiniais negalavimais: skaudančia galva, pilvu, nemiga. Beje, miego sutrikimų pradėjus lankyti mokyklą pasitaiko tikrai dažnai, vaikai sapnuoja košmarus, pabunda naktį. Jei miegas taip suprastėja, kad vaikas prabudinėja nuo 5 iki 10 kartų per naktį, tai jau ženklas, kad jam krūvis yra per didelis, tad reikia imtis priemonių.
Kartais susilpnėja imunitetas, vaikas dažniau serga peršalimo ligomis, net jei nuo mažų dienų retai sirgdavo. Apskritai, pakeitus ugdymo įstaigą, pastebimas didesnis sergamumas, kol vaikai ,,apsidalina“ virusais ir bakterijomis.
Dar vienas „perdegimo‘‘ požymis – vaikui sunkiau susikaupti, išlaikyti dėmesį. Tokiu atveju būtinai reikia pakalbėti su mokytoju, pabandyti rasti problemą. Kartais mokykloje vaikas labai stengiasi, o namie tampa piktas, atžagarus, nevaldantis emocijų. Tai nereiškia, kad vaikas pasidarė blogas. Namuose jis jaučiasi saugus, žino, kad bus priimtas ir mylimas toks, koks yra, todėl atsipalaiduoja. Reikėtų parodyti vaikui, kad suprantame jo būseną, ir leisti išsikrauti priimtinu būdu, žinoma, neperžengiant kito žmogaus ribų ar negadinant namų turto.
Keletas patarimų, kaip įveikti nuovargį
- Vienas svarbiausių veiksnių vaiko savijautai yra miegas. Kad vaikas kokybiškai pailsėtų, pradinėse klasėse rekomenduojama miegoti nuo 9 iki 11 valandų per naktį. Ar miego trūksta, parodo paprasti ženklai – vaikas sunkiai keliasi ryte, užmiega automobilyje ar per pamokas, tampa irzlus vakare. Gali būti, kad būtent dėl miego trūkumo vaiko smegenys nespėja atsigauti ir pailsėti.
- Ekranų laikas turėtų būti griežtai ribojamas – darbo dienomis iki 1 valandos per dieną, savaitgaliais – 1,5–2 valandos. Mes negalime vaikų visiškai izoliuoti nuo ekranų, dirbtinio intelekto, filmukų ir žaidimų, bet svarbu, kad stebėtume, koks tai turinys, ar jis nėra žalojantis ar bukinantis. Valandą iki miego vaikas neturėtų naudotis ekranais, ekranas neturi būti poilsio pakaitalas, kai naršoma bet kas.
- Pabūti lauke valandą ar dvi būtų idealu, bet ne kiekvieną dieną mes tiek laiko galime skirti pasivaikščiojimams. Realybė kartais būna kur kas kuklesnė… Skatinkite vaiko mėgstamas veiklas gryname ore – tegul dažniau išvažiuoja pasivažinėti dviračiu, riedučiais, palaipioja kieme ar tiesiog stebi žoles ir paukščius. Tai terapija, atsipalaidavimo forma, kuri padeda geriau užmigti ir geriau susikaupti mokykloje.
- Kartais tėveliais pamiršta, koki svarbi yra mityba! Vaiko nuovargį gali stiprinti per didelis cukraus kiekis maiste. Nors atrodo, kad gavęs šokolado ar saldžių gėrimų vaikas atgyja, pažvalėja, toks energijos pliūpsnis trunka labai trumpai. Nuovargį didina nereguliarus maitinimasis, baltymų, vandens stoka. Galbūt mokykloje vaikas gauna subalansuotą mitybą, bet svarbu ir tai, kad jo pusryčiai namuose būtų sotūs, vakarienė maistinga, o savaitgalių maistas – ne iš greitojo maisto restoranų.
- Pradinukas yra dar vaikas, ir jo gyvenime labai svarbus laisvasis žaidimas. Kai dėliojame vaiko dienotvarkę, būtina atsižvelgti, ar liko kasdienybėje laiko tiesiog pažaisti. Kartais tėveliai sako: „Oi, vaikas neturės ką veikti, lips ant galvos“. Šių dienų vaikams trūksta panuobodžiavimo, o juk iš to ateina kūryba, laikas svajoti, tai laikas, kai vaikas gali pabūti tiesiog vaiku.
