Ant sostinės Žaliojo tilto buvo atidengtos skulptūros tobuliems vaikams. Susirinkusiųjų nuostabai po konstrukcijas slėpusiu audeklu skulptūrų nebuvo. Tokia netikėta akcija prasidėjo tradicinė Vaikų globos savaitė, kurios šiemetinė tema – tobulų vaikų nebūna. Pasak specialistų, netinkamas vaikų elgesys rodo ne tai, kad jie blogi, netobuli, o tai, kad neatliepti emociniai poreikiai, jiems trūksta artimo ryšio su suaugusiuoju.
Vaiko teisių gynėjų teigimu, šia socialine iniciatyva ir jos netikėtu sprendimu buvo siekiama priminti žmonėms, kad nė vienas iš mūsų nėra tobulas, o tėvų ar globėjų lūkesčiai dažnai būna perdėti.
938 tėvų globos netekę vaikai auga ne šeimos aplinkoje
Pasak Ritos Grigalienės, Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės, visuomenės požiūris į vaikų globą pastebimai keičiasi.
„Prieš daugelį metų pradėti pokyčiai globos sistemoje atvėrė galimybes vis daugiau vaikų augti šeimos aplinkoje ir sumažinti globos institucijoje augančių vaikų skaičių. Prieš dvejus metus buvo uždaryti paskutiniai didieji vaikų namai. Visuomenė tampa vis labiau empatiška, žmonės nori padėti šalia esantiems ir tai yra matoma. Norisi žmonėms priminti, kad tik su jų pagalba ir atsidavimu turime tiek globėjų ir budinčių globotojų, ir norėtųsi, kad jų nemažėtų ir ateityje“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.
Šiuo metu ne šeimos aplinkoje (šeiminiuose namuose) auga 938 tėvų globos netekę vaikai. 2025 m. pabaigoje šeiminiuose namuose gyveno 995, o 2024 m. pabaigoje – 1118 vaikų.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, dabar globėjų šeimose, pas budinčius ar nuolatinius globotojus bei šeimynose gyvena 4633 vaikai.
„Džiugu, jog vis daugiau žmonių vaikų globėjais tampa tvirtai apsisprendę, įsivertinę ir pasiruošę, žinodami apie galimus iššūkius ir kaip gali padėti vaikui juos įveikti. Svarbiausia globėjo misija – kurti ryšį, kuriame vaikas gali pasijusti saugiu, įgyti pasitikėjimo. Tai nėra paprasta, bet atsiperka su kaupu matant, kaip be tėvų globos likęs vaikas nurimsta, kaip po truputį skleidžiasi jo asmenybė, talentai ir svajonės bei auga pasitikėjimas savimi ir esančiais šalia“, – sako I. Skuodienė.
Pasak jos, šia socialine iniciatyva vaiko teisių gynėjai drauge su visos Lietuvos globos centrais siekia atkreipti dėmesį į tėvų globos netekusius vaikus, globėjų poreikį Lietuvoje bei kviečia atverti namų duris ir širdis. Šių metų kampanija yra apie tai, kad tobulų vaikų nebūna, bet yra vaikų, kuriems reikia mūsų. Stipriausiai vaiką augina saugus ryšys ir žinojimas, kad yra vertinamas ir mylimas toks, koks yra.
Pasak Simonos Bieliūnės, Vilniaus miesto vicemerės, didžiausiame Lietuvos mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, iššūkiai panašūs – jaučiamas globėjų ir budinčių globotojų trūkumas vaikams, kurie neteko tėvų globos. Vilniaus mieste pasirašyta daugiausiai sutarčių Lietuvoje su budinčiais globotojais – 38, bet pilnai užtikrinti visų vaikų saugumą krizinėse situacijose reikėtų apie 100.
„Šiuo metu Vilniuje institucijose globojami 195 vaikai, kurie neabejotinai norėtų gyventi šeimos aplinkoje. Miestas atviras tokioms socialinėms iniciatyvoms, kaip „Tobulų vaikų nebūna“, kurios kviečia susimąstyti apie visuomenėje vis dar gajas nuostatas dėl vaikų, likusių be tėvų globos. Neretai jos tampa viena pagrindinių priežasčių, trukdančių ne tik apsispręsti dėl globos, bet ir atpažįstamos žmonių elgesyje ar bendravime kasdienėse situacijose. Tikiu, kad siunčiama žinutė paskatins permąstyti savo pačių poziciją ir dėl pasirinkimo būti labiau empatiškiems, nediskriminuojantiems, ir dėl galimybės tapti globėju“, – sako S. Bieliūnė.
Svarbiausia – atliepti vaikų emocinius poreikius
Pasak Vaiko teisių gynėjų, dažnai tėvai, siekdami tobulumo, vaikams kelia įvairiausius lūkesčius. Tą patvirtina ir naujausia „Norstat“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, kurioje tik 42 proc. teigia, kad tobulų vaikų nebūna. Likusieji – 58 proc. – „tobulą vaiką“ įsivaizduoja tokį, kuris gerai elgiasi (31 proc.), gerai mokosi (24 proc.), visada klauso tėvų (21 proc.), neturi žalingų įpročių (16 proc.).
„Daugelis tėvų dažnai nesusimąsto, kad netinkamu elgesiu vaikas siekia parodyti, kad jam trūksta emocinio ryšio, pokalbio, paramos, o kartais tiesiog švelnaus apsikabinimo ir patvirtinimo, kad viskas yra gerai. Netinkamas elgesys yra tik ledkalnio viršūnė, kurią mes matome. Nematomi ir neatpažinti yra nepatenkinti emociniai vaiko poreikiai: jaučiuosi priimtas, išklausytas, matomas, žinau, kad suaugę mane apsaugos ir nuramins, kai reikia nubrėš ribas, o kai reikia – apkabins. Tai vienodai svarbu tiek biologiniams, tiek globojamiems vaikams“, – sako Rugilė Ladauskienė, vaiko teisių gynėjų Globos centrų tinklo projekto „Vaikai yra vaikai“ vadovė.
Pasak R. Ladauskienės, žvelgiant į naujausios apklausos rezultatus, galima daryti prielaidą, kad tėvai supranta, kaip reikia atliepti emocinius vaiko poreikius, tačiau, galbūt, ne visada tam skiria pakankamai dėmesio.
36 proc. apklausos dalyvių teigia, kad siekdami atliepti vaiko emocinius poreikius, laiką leidžia kartu, 31 proc. apkabina vaiką ir pasako, kad myli; 29 proc. daug kalbasi apie tai, kaip vaikas jaučiasi, kas penktas pasikalba su vaiku, kai šis gauna blogą pažymį ar pastabą mokykloje; po 17 proc. stengiasi užtikrinti, kad vaikai sveikai maitintųsi ir rūpinasi užklasine veikla, 15 proc. riboja išmaniųjų įrenginių naudojimą.
Apie globą svarsto ketvirtadalis apklaustųjų
Svarstančių ar svarsčiusių globoti žmonių skaičius siekia 25 proc. (kas ketvirtas apklausos dalyvis). Tą parodo naujausia, gegužės 27 – birželio 3 d. atlikta „Norstat“ apklausa. Dažniausiai apie globą svarsto ar svarstė asmenys, auginantys 2 arba 3 vaikus, 30–39 m. amžiaus, Kauno miesto ir Alytaus apskrities gyventojai.
„Nepaisant gerėjančios situacijos, Lietuvoje vis dar trūksta žmonių, kurie galėtų ir norėtų globoti vaikus. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, jog viena iš dažniausių priežasčių, kodėl žmonės nesiryžta globai – stereotipas, jog su globojamais vaikais bus daugiau problemų dėl jų netinkamo elgesio. Žmonės baiminasi, kad šio iššūkio neįveiks. Tačiau vaikai yra vaikai – nei biologinių, nei globojamų tobulų vaikų nėra. Saugumo ir ribų suteikimas, ryšys ir emocinių poreikių tenkinimas gydo ir praeities žaizdas. Vaikas, kuris jaučiasi, jog kažkam priklauso, rūpi, yra priimtas ir matomas, žino, kas jo laukia – rimsta, o nurimus emociniam pasauliui, gerėja ir jo elgesys”, – pastebi R. Ladauskienė.
Pasak vaikų globos ekspertės, sunkiausia globėjus surasti paaugliams, didesnėms brolių ar seserų grupėms bei vaikams su negalia.
Vaikams reikia saugumo
Šiuo metu Lietuvoje tėvų globos netekusius vaikus globoja daugiau nei 3 tūkst. globėjų, pas kuriuos auga daugiau nei 4,6 tūkst. vaikų. Viena iš jų Kuršėnuose gyvenanti Odeta Remeikienė, kuri šiuo metu globoja 17-metį paauglį bei iš šeiminių namų atkeliavusią nepilnametę merginą su dviejų mėnesių kūdikiu.
Tris biologinius vaikus užauginusi moteris nesibaimina paauglių globos, o pagrindiniu susikalbėjimo raktu vadina atvirumą, išklausymą ir netinkamų poelgių nesureikšminimą.
„Niekada vaikams nemeluoju, nes vaikai tai pajaučia. Jeigu paauglys pasielgia netinkamai, pavyzdžiui, nenueina į mokyklą, pasisodinu ir sakau, kad jis man rūpi, o kalbėsime ne apie jį, o apie poelgį. Būna, kad net nenori kalbėti, tuomet tenka pabūti ir atskirai. Vaikų pyktis ir poelgiai parodo, kas dedasi jų viduje. Jiems atrodo, kad visas pasaulis prieš juos. Taigi vaikams reikia pajusti saugumą, išgirsti, patvirtinti, kad juos girdime. Pamatysite, viskas pradės keistis į gerąją pusę“, – pasakoja globėja.
M. Endriuškos nuotraukos
Susiję straipsniai
