Jei auginate mažus vaikus, tarp visų kalėdinių linkėjimų pats svarbiausias – sutikite jas saugiai. Šventinis laikotarpis yra metinė emocijų kulminacija ir kartu – pats aktyviausias traumų laikas. O ar patikėsite, kad daugiausia kalėdinių traumų nutinka namuose?
Kodėl šventės – traumų metas
Vaikų apsiplikymai, apsinuodijimai vaistais, kritimai nuo lovų ar kitos namų traumos įvyksta netikėtai, kai tėvai akis nuo mažylių atitraukia, rodos, tik akimirkai. Prieššventiniame šurmulyje labai lengva prarasti budrumą. Reikalų padaugėja kelis kartus, ypač, jeigu šeimoje keli vaikai. Kai vienam reikia padėti iškirpti snaiges darželio rūbinės puošimui, kitas, žiūrėk, jau ateina atkišęs sužeistą pirštą.
Šventiniu metu namuose atsiranda kur kas daugiau dirgiklių. Pirmiausia – daiktų. Tai advento vainikai, dekoracijos, žvakės, eglutė. Tada kvapų, spalvų, veiksmo – viryklė ir orkaitė dirba visu pajėgumu. Dirgikliai vilioja vaikus ir „užliūliuoja“ tėvus.
Vaiko tarnybos direktorė Ilma Skuodienė mums pasakojo apie tipiškas šventines traumas: „Viena mama trumpam dirstelėjo, kaip sekasi ruošti pamokas pradinukui, kita – vos nusisuko paimti rankšluosčio ir abiem atvejais medikų pagalbos prireikė ant lovų paliktiems ir nuo jų nukritusiems kūdikiams. Mažamečių smalsumas liūdnai baigėsi ir tuomet, kai vienu atveju tėvai, o kitu – seneliai ne vietoje paliko užplikytą kavą ir karštą puodą su maistu.“
Vaikai iš prigimties smalsūs ir judrūs, linkę tyrinėti aplinką, todėl jie tikrai tai darys. Išvengti traumų padės budrumas ir žinojimas, ko galima tikėtis. O traumai ištikus, padės staigi reakcija, tinkamos žinios ir vaistinėlė.
Ko tikėtis
Karštas vaškas ir klijai. Tikriausiai nėra nė vieno vaiko pasaulyje, kuris nebūtų nusideginęs karštu vašku. Labai panašus nusideginimas būna ir nuo karštų klijų pistoletų. Jie naudojami advento vainikams ir kitoms šventinėms dekoracijoms gaminti ar pakuoti dovanoms. Tiek nuo karšto vaško, tiek nuo karštų klijų ant odos greitai susidaro pūslės. Nors nudegę plotai nebūna dideli, vaikui skauda.
Eglutė duria ir dreskia. Švelniausios yra dirbtinės eglutės ir kėniai, tačiau ir jie gali apibraižyti kūdikio veidą ir rankas, jeigu šis aktyviai ieškos dovanėlių po egle. Labiau badosi paprastosios eglutės ir dygiosios eglės, kurias mes vadiname sidabrinėmis ir noriai puošiame per Kalėdas. Sidabrinė eglė ne veltui vadinama „dygiąja“. Nors ir šimtą kartų pasakysite „atsargiai, eglutė duria“, vaikas tikrai norės ją liesti, čiupinėti. Žinoma, didelių įdrėskimų spygliai nepadarys, bet nuotaiką sugadins.
Sudužę žaisliukai labai aštrūs. Žaisliukus, kaip ir indus, reikia kasmet peržiūrėti, kad nebūtų įskilimų. Sudužę žaisliukai, nesvarbu, ar jie stikliniai, ar plastikiniai, gali labai skaudžiai įpjauti, nes gaminami iš itin plonos medžiagos. Vos sudužus žaisliukui, atsakingai išvalykite grindis.
Orkaitė kaista ir garuoja. Jeigu jūsų orkaitės stiklas nekaistantis, o durelės turi apsaugą nuo vaikų, jeigu viryklė indukcinė, o aplink kaitlentę esate sumontavę apsauginį bortelį, jeigu vaikutis neturi galimybės užlipti ant kėdutės ir smalsauti, kas puode… Per daug jeigu, kad jaustumėtės visiškai ramiai. Net jeigu viskas apsaugota, vaikas gali pasipainioti šalia kaip tik tuo metu, kai atidarinėsite orkaitę tikrindami, ar jau iškepė meduoliai. Karštas garas gali apdeginti per sekundę.
Šaltoji ugnelė tik apsimeta šalta. Bengališkos ugnelės vadinamos šaltosiomis, bet jos gana karštos, kad skaudžiai nudegintų vaikui pirštus (o laikant arti veido, – ir jį).
Dovanų popierius pjauna. Nesijuokite, bet tai vienas dažnesnių buitinių susižeidimų per šventes. Vaikai išpakuoja dovanas audringai, dreskia, plėšia. Susižeisti gali, jei pakavimo popierius aštresnis, o dovanėlė dar apvyniota plastikine juostele (tokios juostelės tempiamos suplonėja iki siūlo ir gali įpjauti).
Blogiausi scenarijai, bet būna ir taip. Deja, yra ir blogesnių scenarijų, kai vaikai atsidaro langus, norėdami pamatyti fejerverkus, o gal Kalėdų Senelį. Susiranda tėčio nupirktas ir „saugiai“ paslėptas petardas. Prisiragauja netinkamo maisto ar alkoholio nuo šventinio stalo.
Pagalba po ranka
Ne laikas ieškoti binto, pleistro, dezinfekcinio skysčio ar gelio su sidabru žaizdoms, kai vaikas susižeidė. Taisyklė viską turėti po ranka ypač pasiteisina per šventes, kai galbūt esate svečiuose ar kažkas pas jus svečiuojasi, kai mintys nuklydusios, o aplink šurmulys.
Visada žinokite, kur namie padėta pirmoji vaistinėlė, laikykite visas priemones vienoje vietoje, o ne išmėtytas po stalčius vonioje, miegamajame ar virtuvėje. Pirmosios pagalbos vaistinėlė nedidelė ir nebrangi, nereikia daug ir įvairių rūšių tvarsliavos bei priemonių žaizdoms. Jeigu atsitiks didesnė trauma, kviesite greitąją pagalbą ar vešite vaiką į priėmimo skyrių. Naminėje, buitinėje pirmosios pagalbos vaistinėlėje pakanka dezinfekcinės priemonės, gelio su sidabru žaizdoms, pleistrų, binto ir vaistų nuo skausmo.
Scenarijai du
Kad ir kokia didelė šventinių traumų įvairovė, dažniausi yra du scenarijai: nusidegino arba patyrė odos traumą (nusibrozdino, įspjovė, įsidūrė, susibraižė).
Jeigu nusidegino. Laimei, vis mažiau likę prietarų dėl to, ką daryti apsiplikius karštu skysčiu ar nusideginus. Vargu ar jums kils mintis žaizdą apiberti druska, miltais, krakmolu, tepti sviestu, aliejumi, kiaušiniais. Nusideginus oda dar kurį laiką išlieka karšta, tad ir toliau yra pažeidžiami jos audiniai. Kažką tepdami ant pažeistos odos tik dar labiau ją kaitiname, nors pirmoji pagalba turėtų būti vėsinimas. Skaudamą odos vietą reikėtų vėsinti šaltame vandenyje maždaug 20–30 minučių. Tai efektyviausias būdas, kuris ne tik palengvina skausmą, bet ir gali šiek tiek sumažinti nudegimo lygį. Taip daryti visame pasaulyje rekomenduojama tiek apsideginus įvairiais karštais skysčiais (arbata, kava, verdančiu vandeniu), tiek ir aliejumi ar įvairiomis cheminėmis medžiagomis.
Jeigu susižeidė. Algoritmas panašus – tik nereikia žaizdos vėsinti, o tiesiog ją apiplauti, dezinfekuoti žaizdos kraštus ir, jei reikia, sutvarstyti ar užklijuoti pleistru. Jeigu vaikui skauda, duokite nuskausminamųjų dozę (pagal kūno svorį).
Susiję straipsniai
