Pastaruoju metu viešoje erdvėje vis dažniau diskutuojama apie socialiniuose tinkluose vis dažniau mirgančius patarimus, kaip susigrąžinti energiją, geriau išsimiegoti, lengviau susidoroti su stresu ar sustiprinti imunitetą. Greta įprastų vitaminų ir mineralų vis daugiau dėmesio sulaukia ašvaganda, liūto karčiai, kordicepsas, maca šaknis ir kiti egzotiškesni maisto papildų ingredientai. Jiems dažnai priskiriamos kone stebuklingos savybės, tačiau vaistininkai primena, kad vienos kapsulės visoms savijautos problemoms išspręsti nėra.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Agnės Mačiulskaitės, pastaraisiais metais gyventojų susidomėjimas adaptogenais, funkciniais grybais ir vadinamaisiais ilgaamžiškumo papildais akivaizdžiai išaugo.
„Žmonės vis dažniau klausia ne tik apie priemones imunitetui ar vitaminus tam tikram trūkumui kompensuoti. Į vaistinę jie ateina ieškodami papildų, kurie padėtų geriau jaustis kasdien: turėti daugiau energijos, lengviau susikoncentruoti, geriau išsimiegoti ar palaikyti emocinę savijautą. Dažniausiai teiraujamasi apie ašvagandą, liūto karčius, kordicepsą, tikrinį blizgutį (reishi grybus), macą šaknį“, – vardija ji.
Kodėl jų populiarumas auga?
Vaistininkės teigimu, šių papildų populiarumą lemia kelios priežastys. Viena jų – didėjantis žmonių nuovargis, stresas, miego sutrikimai ir noras rasti natūralesnių būdų kasdienei savijautai palaikyti. Kita priežastis – socialiniai tinklai, kuriuose apie papildus dažnai kalbama labai supaprastintai, išryškinant tik galimą naudą ir nutylint ribotumus.
„Adaptogenais vadinamos augalinės kilmės medžiagos, kurios siejamos su organizmo gebėjimu prisitaikyti prie streso. Šiai grupei dažnai priskiriama ašvaganda, rodiolė, ženšenis, maca. Funkciniai grybai, tokie kaip kordicepsas, tikrinis blizgutis ar liūto karčiai, taip pat dažnai pristatomi kaip priemonės energijai, koncentracijai, imuninei sistemai ar ramesnei savijautai palaikyti“, – teigia A. Mačiulskaitė.
Vis dėlto ji pabrėžia, kad apie tokius papildus reikėtų kalbėti atsargiai – jų poveikis nėra vienodas visiems, o mokslinių įrodymų kokybė skiriasi.
„Kai kurie adaptogenai ar funkciniai grybai turi tradicinio vartojimo istoriją, yra atliekama vis daugiau tyrimų, tačiau vis dar trūksta didelės apimties klinikinių tyrimų, kurie aiškiai patvirtintų jų poveikį skirtingoms žmonių grupėms. Todėl svarbu nepervertinti pažadų. Tai gali būti pagalbinė priemonė savijautai palaikyti, bet ne greitas sprendimas visoms problemoms“, – aiškina vaistininkė.
Vieniems gali padėti, kiti nepajus nieko
Ašvaganda dažniausiai siejama su streso valdymu, ramesne savijauta ir miego kokybe. Kordicepsas populiarus tarp ieškančių daugiau energijos ar geresnio fizinio pajėgumo, tikrinis blizgutis dažnai pasirenkamas norint palaikyti atsipalaidavimą, o liūto karčiai siejami su koncentracija ir kognityvinėmis funkcijomis. Tačiau, pasak vaistininkės, vartojant bet kurį iš šių papildų svarbu suprasti, kad poveikis priklauso nuo organizmo.
„Adaptogenai dažniausiai nėra tokios priemonės, kurių poveikį žmogus pajunta išgėręs vieną kapsulę. Dažniau jų poveikis vertinamas po kelių savaičių, pavyzdžiui, po 2–6 savaičių vartojimo. Tačiau ir tuomet rezultatas gali būti labai individualus. Tam įtakos turi genetika, mikrobiota, bendras streso lygis, miego kokybė, mityba ir kiti kasdieniai įpročiai. Tai, kas puikiai tiko draugui, nebūtinai taip pat veiks kitą žmogų“, – pažymi A. Mačiulskaitė.
Papildas nepakeis miego ir mitybos
Pašnekovė pasakoja, kad dažna situacija vaistinėje – žmogus ieško priemonės energijai, tačiau pokalbio metu paaiškėja, kad jis ilgai neišsimiega, nereguliariai maitinasi, patiria daug streso arba jau kurį laiką jaučia nuolatinį nuovargį.
„Tokiais atvejais svarbu nepamiršti, kad maisto papildai nėra skirti ligoms gydyti ir neturėtų pakeisti subalansuotos mitybos, poilsio ar gydytojo konsultacijos. Nuovargis, energijos stoka, prasta nuotaika, plaukų slinkimas ar miego problemos gali būti susiję ne tik su gyvenimo būdu, bet ir su geležies, vitamino D, vitamino B12 trūkumu, skydliaukės veiklos sutrikimais, hormonų disbalansu, ilgalaikiu stresu ar perdegimu“, – pastebi vaistininkė.
Pasak A. Mačiulskaitės, papildai gali būti naudingi tada, kai jie pasirenkami tikslingai, o ne tik pagal socialinių tinklų rekomendacijas.
„Jei žmogus jaučiasi pavargęs kelias dienas po intensyvesnio laikotarpio, viena situacija. Tačiau jei nuovargis, prasta savijauta ar miego sutrikimai tęsiasi ilgai, kartojasi nuolat arba trukdo kasdieniam gyvenimui, pirmiausia verta ieškoti priežasties. Kartais reikia ne naujo papildo, o kraujo tyrimų, gydytojo konsultacijos ar gyvenimo būdo pokyčių“, – teigia ji.
