Nėščiųjų mokyklos vadovas
Mūsų kūno šeimininkas, valdytojas ir analitikas yra sąmonė. Sąmonę reikia vystyti, treniruoti, mokyti, kad ji tobulėtų. Mintis – tai mūsų sąmonės produktas. Dėl minties jėgos mes galime atsiminti, analizuoti, daryti išvadas, modeliuoti vaizdą.
Būtent mintis formuoja ir gimdymo modelį. Dėl to dažnai moterų gimdymas yra toks, apie kokį jos galvoja.
Didžiausias atradimas yra tai, kad žmogus gali keisti savo gyvenimą, keisdamas požiūrį į jį.
Skeptikams sunku patikėti, kad teigiamai mąstantys žmonės pasiekia visko, ko geidžia. Jūsų gimdymas gali būti sėkmingas ir nesėkmingas. Koks jis bus, priklausys tik nuo to, koks jis bus jūsų galvoje.
Viskas prasideda nuo minties. Atsiradusi kokia nors mintis pritraukia panašias mintis tol, kol susidaro minčių grupė. Ši grupė minčių tampa mąstymo šablonu, kuris formuoja įprotį. Mokslininkai teigia, kad žmogaus sąmonė kiekvienu konkrečiu momentu apdoroja tik 7 procentus informacijos, po to įvyksta didelė perkrova. Vadinasi, jeigu jūs užpildote savo sąmonę negatyvaus mąstymo šablonu (pvz., „gimdymas yra skausmingas“), kuris sukuria negatyvius pojūčius, joje neatsiranda vietos pozityviai minčiai. Valdydami savo sąmonę, jūs pradedate rinktis sąmoningo pozityvaus gimdymo mąstymo variantus. Ir kuo dažniau jūs tai darote, tuo daugiau sukuriate palankių šablonų, kurie efektyviai jums padeda.
Kaip gimsta mintis
Pirmiausia reikia suprasti, kaip gimsta mintis. Kai galvojate apie gimdymą, jumyse vyksta vidinės atrankos procesas. Visa informacija, kuri sklinda aplinkui, perkrauna jūsų smegenis, todėl atrenkate tai, apie ką dažniau kalbama, kartu su vaizdiniais, garsais bei to momento pojūčiais, ir ignoruojate kitas galimybes. Prie to dar prisideda vidinis dialogas – tai, ką jūs pasakėte sau vertindami situaciją.
Būtent taip įsivaizduojate savo gimdymo versiją – per vaizdus, garsus, vidinį dialogą ir pojūčius, o kartais dar ir per kvapus bei skonį. Ir būtent šią suvoktą gimdymo versiją jūs naudojate priimdama sprendimus. Toks unikalus įvykių matymas vadinamas vidiniu įvaizdžiu arba realybės žemėlapiu.
Suvokdami savo mintis kaip realybę, egzistuojančią šalia to, ką vadiname „materialia tikrove“, mes prisiartiname prie unikalaus šių dviejų reiškinių supratimo.
Vienu metu gyvename dviejuose pasauliuose, dviejose realybėse: vidinėje mūsų minčių, jausmų ir požiūrių realybėje ir išorinėje realybėje, kur egzistuoja žmonės, vietos, daiktai ir įvykiai.
Neįmanoma atskirti vidinio ir išorinio pasaulių. Mes leidžiame išoriniam pasauliui dominuoti, vidiniam skirdami tik veidrodžio vaidmenį, atspindinčio viską, kas vyksta su mumis. Mūsų vidinis pasaulis labai jautrus, ir reaguodami tik į išorinius poveikius, mes negalime suvokti, kokią jėgą valdome. Vidinis pasaulis yra pagrindinė ir svarbiausia mūsų esmės dalis, nuo jos priklauso mūsų laimėjimai ir nesėkmės.
Protiniai procesai daug tampriau susiję su fiziniu pasauliu, negu daugelis mano. Atlikus tūkstančius eksperimentų, galima teigti, kad smegenys tiesiogiai veikia materialią tikrovę.
Viena mintis neturi didelės jėgos, tačiau daug kartų kartojant ją galima sutelkti ir padidinti jos jėgą. Kuo didesnis kartojimų skaičius, tuo didesnę jėgą ir galimybę pasireikšti įgauna mintis. Tai panašu į didinamąjį stiklą: kai spindulius sukoncentruojame, jie įgauna savo jėgą, galėdami uždegti. Palaipsniui jūs tuo įsitikinsite. O šiuo etapu jums reikia aiškiai įsisąmoninti, kad mintys turi jėgą. Jūsų įsitikinimai, baimės, viltys, rūpesčiai bei požiūris į gimdymą veikia jūsų gyvenimą.
Mintys veikia net augalus
Nėščiųjų mokyklos vadovas
8*687 64757
Bet kokia mintis – tai tarsi informacijos banga, kuri materializuojasi. Mokslininkai sukūrė prietaisą, kuris šimtus kartų sustiprina įprastinių žodžių ir jų skleidžiamų bangų poveikį. Tyrėjai paėmė augalo baltažiedžio vairenio (Arabidopsis thaliana) sėklas, gerai jas išstudijavę. Tiksliai buvo žinoma, kokie išoriniai veiksniai sukelia vienus ar kitus augalo vystymosi nukrypimus.
Tyrimų rezultatais mokslininkai pasibaisėjo. Minėto augalo apdorojimas negatyviais žodžiais buvo panašus… į 40 tūkstančių rentgenų apspinduliavimą. Nuo tokios neigiamų žodžių smūgio dozės sutrūko DNR grandinėlės, subyrėjo chromosomos ir susimaišė genai. Dauguma sėklų žuvo. Gyvoms sėkloms genetinis aparatas pradėjo gaminti nenatūralias programas – prasidėjo siaubingos mutacijos, kurios pasmerkė augalą sunkioms ligoms ir priešlaikiniai žūčiai. Svarbu tai, kad eksperimentų rezultatai nepriklausė nuo tariamų žodžių garso aukščio.
Tyrėjai šaukė, kalbėjo, šnabždėjo – bet kuriuo atveju naikinantis efektas buvo vienodas. Jį sukėlė ne garso stiprumas, o pasakytų žodžių prasmė – negatyvus požiūris į augalą.
Po prakeiksmo mokslininkai augalą paveikė palaiminimo žodžiais. Rezultatas buvo netikėtas ir nuostabus: po palaiminimo žodžių sėklos sudygo ir normaliai vystėsi.
Yra žinoma, kad tiek augalų, tiek žmogaus genetinis aparatas veikia pagal universalius dėsnius.
Mokslininkai įrodė, kad žodžiai veikia aplinką. Ypač galingai jie keičia vandens struktūrą. Vaizdų ir žodžių veikiamos vandens molekulės išsidėsto į sudėtingas struktūras. Paveiktos prakeiksmo vandens molekulės jungiasi į struktūras, pagal formą ir savybes panašias į… nuodus. O mums žinoma, kad 70 procentų mūsų kūno svorio sudaro vanduo. Tie patys mokslininkai įrodė, kad, veikiant palaiminimui, iš vandens molekulių susidaro struktūros, pagal formą ir savybes panašios į paveldėjimo molekules – sveiko žmogaus DNR. Pasitvirtino mūsų protėvių išmintis, jų patarimai, kad prie besilaukiančios kūdikio moters negalima keiktis, kad besilaukianti moteris turi aplinkinių atsiprašyti už galbūt kadaise netinkamą elgesį ir gauti atleidimą.
Mokslininkai padarė išvadą, kad žmogaus žodžiai gali būti ir pražūtingi, ir gelbėjantys. Jie veikia ne tik kalbančiuosius, bet ir visus klausytojus, esančius tuo metu šalia. Neveltui sakoma „su kuo susidėsi – tuo tapsi“… O pats žmogus bus sveikas lygiai tiek, kiek gėris viršija pyktį jo mintyse, žodžiuose ir darbuose.
Nustatyta, kad 98 proc. mūsų DNR yra informacinė struktūra, tai yra žmogus sukurta kaip būtybė, skirta informacijos bangoms priimti. Kiekvienas žodis, garsas, mintis – yra banga, veikianti kiekvieną geną.
Kiekvienas žodis – tai informacijos banga
Viskas, ką jūs girdite kalbant apie gimdymą, formuoja jūsų mintis. Vadinasi, kokie mes esame – tai yra mūsų minčių rezultatas.
Išsilaisvinti iš negatyvių minčių padeda nuostata:
Kokia aš buvau – tai praeities liekamasis reiškinys. Dabar aš kita. Aš pasikeičiau. Su humoru ir simpatija žiūriu į save praeityje. Dabar aš jaučiuosi rami, mylima, pasitikinti savo jėgomis ir žiniomis. Aš pritraukiau sveikatą ir pasitenkinimą.
Aš galiu natūraliai ir lengvai pagimdyti savo mažylį. Tai naujo žmogaus, naujo pasaulio sukūrimas. Man nėra jokių apribojimų. Mano paskirtis – pagimdyti sveiką ir stiprų mažylį. Mano tikslas – jausti gyvenimo džiaugsmą ir palaimą. Viską, ko aš noriu, visada pasiekiu.
Dauguma nekreipia dėmesio į savo mintis prabudę, nepastebi, kaip dirba smegenys, ko jos pageidauja, ko baiminasi. Ir apskritai mes per mažai skiriame dėmesio tam, kaip ir apie ką tuo metu galvojame.
Nė viena mintis nelieka be dėmesio. Jūs to norite ar ne, tačiau mąstydamos visą laiką kuriate savą gimdymo realybę.
Žmogaus psichinė būsena, jo mintys veikia kūno raumenų tonusą. Kai jaučiate baimę ar pyktį, jūsų kūnas reaguoja į tai įtampa. Ramybės būsenoje kūnas lieka atsipalaidavęs. Todėl gimdymo skausmo metu pasistenkite pajusti ir teigiamų emocijų – tai padės pašalinti gimdymo takų raumenų įtampą.
Čia pateikti pratimai padės jums įsivaizduoti ir suprasti gimdymo skausmą. Ypač daug dėmesio skirkite tam, atsirandantys sąmonėje vaizdai veikia raumenų būseną: kai kurie vaizdai gali sukelti įtampą ir baimę, kiti padeda atsipalaiduoti.
I situacija – pratimas
Skaitydamos pabandykite kuo realiau įsijausti į situaciją. Kai prasideda sąrėmis, jūs iš pradžių jaučiate tempimo skausmą kryžkaulyje… „O-oi! Štai jis“. Skausmas didėja ir savo geležine ranka apima pilvą… „O, ne!“ Skausmas stipresnis ir stipresnis, neištveriamas. Norisi šaukti: „Užtenka, aš daugiau negaliu!“ Jūs sugniaužiate kumščius. Nugaros raumenys įsitempia. Jūs griežiate dantimis, priešindamasi skausmui užmerkiate akis. Sąrėmis suspaudžia pilvą. „Kada tai baigsis?“ Jūs nusilpote. Padėti nėra kam. Jūs užlaikote kvėpavimą. Sąrėmis palaipsniui silpsta. Jis praeina, tačiau jūs bijote, kad jis vėl tuoj pat prasidės. „Ir vėl viskas iš pradžių! O-oi!”
Ką jūs pajautėte? Įsitempėte? Susijaudinote? O dabar įsijauskite į kitą situaciją.
II situacija – pratimas
Sąrėmis prasideda lyg banga, vos juntama, kažkur toli, kaip lengvas kvapas. Banga didėja, tampa vis aukštesnė, vis stipresnė. Gimdos susitraukimas pasiekia įtampos, jėgos viršūnę. Jūs galite pakinkyti šią bangą ir nurūkti su ja tolyn. Jos jėga pereis jums, gimdos kaklelis atsivers, ir mažylis pradės slinkti. Jūs nekovojate su banga, jūs tam per daug silpna, tačiau jaučiate pasitenkinimą, paramą ir jėgą. Jūsų veidas lieka ramus, jūsų kojos ir rankos – suglebusios ir atsipalaidavusios. Jūs nebijote. Jūs atsiveriate šiai jėgai, nes suprantate, kad tik jos padedama greitai išvysite savo mažylį. Ir tada banga pasiduoda, mažėja ir nueina jūsų kūno gelmėn. Jūs ilsitės.
Ką dabar jaučiate, įsivaizduodamos tokius sąrėmius? Pastebite, kad šis vaizdas mažiau grėsmingas?
Pastebite, kad jis padeda jums geriau nusiteikti teigiamoms emocijoms negu pirma situacija? Pasinaudokite tuo besiruošdamos gimdymui.
Jeigu skausmą įsivaizduojate kaip būtiną gimdymo eigos sąlygą, jūs lengviau jį išgyvensite. Žinios ir treniruotės padės būtent taip reaguoti į skausmą.
Pirmas sėkmingo natūralaus gimdymo žingsnis nuostabiai paprastas: reikia tik stebėti savo minčių eigą ir kreipti jas pozityvia linkme.
Romualdas Šemeta, akušeris-ginekologas
Nėščiųjų mokyklos vadovas, tel. 8*687 64 757
„Mamos žurnalas“
