Po kelerių metų emigracijos vis daugiau lietuvių nusprendžia grįžti namo – čia kurti šeimą, investuoti ar tiesiog vėl jaustis savame krašte. Tačiau vienas dažniausių iššūkių, su kuriuo jie susiduria, būsto paskola Lietuvoje, kai pajamos gaunamos užsienyje. Ar tai įmanoma? Taip, tačiau yra keletas svarbių niuansų, apie kuriuos būtina žinoti dar prieš kreipiantis į finansų įstaigą.
Kodėl lietuviai dirbantys užsienyje susiduria su kliūtimis?
Iš pirmo žvilgsnio atrodo keista. Jei žmogus turi stabilias pajamas Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ar Airijoje, kodėl jis negali gauti būsto paskolos Lietuvoje? Tačiau bankai dažnai vertina užsienio pajamas konservatyviau:
- skiriasi darbo teisė ir socialinės garantijos,
- pajamos ne visada lengvai patikrinamos per lietuviškas institucijas,
- pasitaiko valiutos rizika, jei atlyginimas ne eurais.
Dėl šių priežasčių dalis bankų taiko griežtesnius reikalavimus arba iš viso atsisako finansuoti užsienyje dirbančius. Visgi, atsiranda alternatyva – kredito unijos, kurios taiko žymiai lankstesnį požiūrį. Jose paskolos dirbantiems užsienyje teikiamos kur kas lanksčiau.
Kredito unijos – išeitis grįžtantiesiems
Tokios įstaigos kaip „Pilies“ kredito unija pastaraisiais metais tapo pagrindiniu pasirinkimu lietuviams, kurie gyvena ar dirba užsienyje. Jos vertina žmogų ne tik pagal buhalterinius rodiklius, bet ir pagal realią situaciją – darbo trukmę, sutarties tipą, šeimos planus.
Pavyzdžiui, jei klientas jau kelis metus dirba toje pačioje įmonėje užsienyje, gauna oficialias pajamas ir planuoja grįžti į Lietuvą, kredito unija gali pasiūlyti paskolą būstui (net jei deklaruota gyvenamoji vieta vis dar užsienyje).
Remiantis Lietuvos banko 2024 m. kreditų rinkos apžvalga, būsto paskolų portfelis Lietuvoje per metus išaugo 8,5 %, o vidutinė naujai išduodamos paskolos suma siekė apie 95 000 eurų. Didžiausią paklausą fiksavo būtent gyventojai, dirbantys užsienyje, kurie dažnai naudojasi lietuviškų finansų įstaigų paslaugomis investuodami į būstą Lietuvoje.
Kokius dokumentus reikia pateikti?
Norint gauti paskolą su užsienio pajamomis, svarbiausia – įrodyti pajamų stabilumą. Paprastai prašoma:
- darbo sutarties arba darbo pažymos,
- paskutinių 6–12 mėnesių banko išrašų,
- pajamų įrodymo dokumentų – „payslip’ų“ arba pažymos iš darbdavio,
- jei įmanoma, gyvenamosios vietos deklaracijos Lietuvoje (ar bent planų grįžti).
Kredito unijos, skirtingai nei bankai, dažnai priima dokumentus anglų, norvegų ar vokiečių kalbomis, todėl nereikia brangaus vertimo.
Kiek galima pasiskolinti?
Kredito unijos paprastai siūlo finansuoti iki 80 % būsto vertės priklausomai nuo jūsų įmokų istorijos ir pajamų dydžio. Palūkanų normos dažniausiai siekia apie 6–9 %, o sutarties sąlygos – lankstesnės nei didžiųjų bankų.
Tarkime, jei šeima dirba Airijoje ir uždirba 4000 eurų per mėnesį, realu gauti apie 120 000–150 000 eurų paskolą būstui Lietuvoje, ypač jei dalį sumos jie investuoja į pradinį įnašą.
Kodėl verta tai daryti dabar?
2025 m. finansų rinkoje prognozuojamas stabilus palūkanų mažėjimas, o tai reiškia, kad šiuo metu – puikus metas planuoti grįžimą ir įsigyti būstą. Be to, kai kurios kredito unijos, tarp jų ir „Pilies“ kredito unija, siūlo papildomų privalumų:
- greitą sprendimą per 3–5 darbo dienas,
- galimybę pateikti dokumentus nuotoliniu būdu,
- individualų vertinimą, jei pajamos gaunamos iš kelių šaltinių (pvz., dviejų darbdavių).
Tyrimai rodo, kad beveik 40 % grįžtančiųjų pirmiausia perka būstą, o tik po to oficialiai persikelia. Tai leidžia išvengti nuomos, sutaupyti laiko ir užsitikrinti būstą dar prieš atvykstant. Dažnas pasirinkimas – regioniniai miestai (Kaunas, Alytus, Šiauliai), kur kainos išlieka prieinamos, o paskolų sąlygos palankesnės nei Vilniuje.
