Rentgeno tyrimas ir kompiuterinė tomografija (KT) naudoja rentgeno spindulius, bet vaizdą sukuria skirtingai. Todėl gydytojas po rentgeno kartais papildomai skiria KT tyrimus. Straipsnyje paaiškinama, kuo šie tyrimai skiriasi ir kada vieno jų nepakanka.
Kuo skiriasi rentgeno nuotrauka ir KT vaizdas?
Rentgeno tyrimo metu gaunamas vienas plokščias, dvimatis vaizdas. Atliekant KT, tiriama sritis nuskenuojama plonais sluoksniais, o kompiuteris iš jų sudaro skerspjūvio vaizdus. Gydytojas gali peržiūrėti juos iš įvairių kampų, todėl vaizdas yra trimatis.
Rentgenas greitesnis ir paprastesnis, todėl dažnai jo pakanka. KT reikia tada, kai svarbūs smulkūs kaulo ar vidaus organų pakitimai, kurių plokščioje nuotraukoje nesimato.
Kada paprastai pakanka rentgeno?
Rentgenas dažniausiai yra pirmas tyrimas įtarus galūnės lūžį ar vertinant plaučius. Pavyzdžiui, pažengusiai peties sąnario artrozei (sąnario nusidėvėjimui) diagnozuoti dažnai pakanka dviejų krypčių nuotraukų. Izoliuotiems šonkaulių lūžiams įvertinti paprastai užtenka standartinės krūtinės ląstos nuotraukos, tolesnio tyrimo dažniausiai nereikia.
Kada gydytojas papildomai skiria KT?
Papildomas tyrimas gali būti naudingas, kai rentgenas neatsako į visus klausimus. Dažniausiai taip nutinka šiais atvejais:
-
riešo ar čiurnos lūžis, kurio rentgene nesimato (toks lūžis vadinamas paslėptu, arba okultiniu), bet įtarimas išlieka;
-
kelio ar peties trauma, kai nuotrauka neaiški arba neigiama, o skausmas ir įtarimas nesikeičia;
-
kaklinės stuburo dalies trauma, kai reikia tiksliau įvertinti slankstelius;
-
galvos trauma, kai pagal klinikinius kriterijus reikia atmesti kraujosruvą;
-
pasiruošimas operacijai, pavyzdžiui, sąnario endoprotezavimui (dirbtinio sąnario įdėjimui), kai chirurgui reikia detalesnio vaizdo;
-
įtariami plaučių ar pilvo organų pakitimai, kurių rentgenas gerai neparodo.
Kai reikia detalaus kaulo vaizdo, gali būti skiriami kaulų KT, vieno sąnario ar ilgųjų kaulų tyrimai.
Kaip vyksta KT po rentgeno?
Tyrimui reikalingas gydytojo siuntimas. Kaulų ir stuburo tyrimams specialaus pasiruošimo nereikia, prieš tyrimą tik nuimami metaliniai daiktai. Pacientas guli ant stalo, kuris įstumiamas į tomografo angą, o pats skenavimas trunka apie 15 minučių. Klinikose „Meliva“ KT tyrimai atliekami daugiasluoksniu tomografu, kuris skenuoja tik reikalingą sritį ir leidžia ištirti kelias sritis iš karto.
Ar KT skyrimas reiškia, kad įtariama rimta liga?
Nebūtinai. Rentgenas dažnai yra pirmasis tyrimas, nes jį atlikti paprasčiau ir greičiau. Kompiuterinę tomografiją (KT) gydytojas skiria tada, kai reikia išsamesnio vaizdo ir papildomos informacijos. Tai įprasta diagnostikos eiga: pirmiausia atliekamas paprastesnis tyrimas, o prireikus – detalesnis. Minkštiesiems audiniams įvertinti kartais pasirenkama magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Tinkamiausią tyrimą parenka gydytojas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją.
Kas vertina vaizdus ir priima sprendimus dėl gydymo?
Gautus KT vaizdus kruopščiai išanalizuoja ir profesionalią išvadą parengia gydytojas radiologas. Tuomet siuntimą išrašęs specialistai (pavyzdžiui, šeimos gydytojas arba gydytojas ortopedas traumatologas) gautus rezultatus susieja su jūsų simptomais bei ligos istorija ir kartu su jumis aptaria tolesnį sveikatinimo ar gydymo planą.
Svarbu: prieš tyrimą svarbu informuoti gydytoją arba medicinos personalą apie nėštumą ar jo tikimybę. Taip pat vertėtų atsinešti ankstesnių tyrimų nuotraukas ar aprašus – tai padeda tiksliau įvertinti pokyčius dinamikoje.
