Jau pirmomis valandomis po gimimo jūs galite vaiko veide pamatyti džiaugsmą ar nuoskaudą, pasitenkinimą ar dirglumą. Tai daugiausia priklauso nuo to, kaip praėjo nėštumas ir gimdymas, kokie buvo santykiai šeimoje dar iki vaiko gimimo.
Kaip sužinoti, ką išgyvena mažylis, kai jis dar nekalba?
Apie tai jis pasako visu savo kūnu: rankų ir kojų judesiais, balso garsais, veido spalva ir išraiška. Šypsena – vienas iš labiausiai patrauklių mažylio veido išraiškų, pačios Gamtos numatytas būdas, skatinantis vaiką globoti ir saugoti. Kiekvienas mažylis turi savą šypsenų repertuarą, į kurį neįmanoma žvelgti abejingai. Mažylis gali šypsotis jau gimstant, jeigu gimdymas buvo švelnus ir natūralus, o jam augant kasdien šypsenos tampa vis turtingesnės, išraiškingesnės.
Reiktų žinoti, kad šypsena labai svarbi vaiko vystymęsi. Plati šypsena, skirta mamai, įtraukia daug veido raumenų ir aktyvuoja dešinę kaktinę smegenų sritį, tuo pačiu vystydama vaizdinį mąstymą, vaizduotę, kūrybinius sugebėjimus ir intuiciją (smulkiau apie tai susipažinsite kituose straipsniuose). O šypsenos nepažįstamiems žmonėms aktyvuoja mažiau veido raumenų ir kairiąją smegenų pusę, skatindamos loginio ir analitinio mąstymo vystymąsi bei būsimus pasiekimus matematikoje.
Pirmais metais- daugybė emocijų
Tyrimais įrodyta, kad nuo gimimo iki metų vaiko emocinis gyvenimas yra labai turtingas. Seniai pastebėta, kad įvairiose situacijose mažylio šypsenos nepanašios viena į kitą. Lygiai taip pat skiriasi ir verksmas. Dėmesinga mama, turinti gerą intuiciją, išgirdusi mažylio verksmą ar pamačiusi jo veido išraišką, gali nustatyti, kas atsitiko. Išanalizavus vaiko mimikos išraiškas, nustatyta, kad jis yra tikra ,,artistų mimų” trupė.
Kelios dešimtys veido raumenų visada pasiruošusios išreikšti daugybę įvairiausių jausmų ir išgyvenimų. Tačiau jie laukia, kol tėvai, jų draugai ir pažįstami pateiks pavyzdį, pademonstruos, kaip išreikšti visą emocijų gamą, prieinamą žmogaus smegenims.
Be tokio pavyzdžio, pamėgdžiojimo vaiko veidas pasiliks be gyvybės. Vaikams būtina emocinė bendravimo su suaugusiais ir išorinio pasaulio objektais patirtis. Dėl išgyvenamų emocijų pasaulis jo akyse tampa gyvas. Mokslininkams pavyko suskaičiuoti daugiau nei 70 skirtingų pagal savo charakterį kūdikių išraiškų. Psichologų nuomone, jomis mažyliai perduoda suaugusiam informaciją apie jų pojūčius ir išgyvenimus. Jeigu jūs norite turėti dažnai besišypsantį mažylį, pradėkite nuo savęs: šypsokitės ir juokitės kuo dažniau.
Žvilgsnis
Vienas iš pagrindinių vaiko emocinio auklėjimo šaltinių yra žvilgsnis. Stebint vaikų bendravimą su tėvais nustatyta, kad žvilgsnių pasikeitimas ypač svarbus užmezgant kontaktą su vaiku. Kuo daugiau tėvai žvilgsniais susitinka su vaikais, išreikšdami dėmesį ir meilę, tuo turtingesnė vaiko emocinė patirtis.
Fizinis kontaktas
Kitas svarbus mažylio emocinio vystymosi šaltinis yra fizinis kontaktas. Deja, dar yra tėvų, kurie prisiliečia prie savo vaikų tik tada, kai verčia aplinkybės – pakeisti sauskelnes, aprengti ir t.t. O juk taip paprasta prisiliesti prie vaiko peties, lengvai pakutenti ir ypač paglostyti jo galvą. Nuo senų laikų šis paprastas judesys – galvos paglostymas – įėjęs į daugelio tautų patirtį. Tai nepaprastai stipriai teigiamai veikiantis judesys, žmogaus emocinė išraiška.
Aiški, ritmiška, taisyklinga kalba – ne Gamtos dovana. Ją žmogus įgyja vaikystėje, toje aplinkoje, kurioje jis auga ir vystosi. Jau pirmą savo gyvenimo dieną mažylis gali atskirti savo gimtąja kalbą nuo nepažįstamos. Ir pažinti motinos balsą iš daugelio kitų balsų. Pagaliau ir pati mama nuo pirmų minučių atpažįsta pagal verksmą savo mažylį, gali pagal balsą atskirti jį iš kitų vaikų.
Vaikas mėgdžioja suaugusiuosius
Visi naujagimiai labai dėmesingai klausosi suaugusiųjų kalbos. Jie atskiria ne tik intonaciją ir ritmą, bet ir asmeninius akcentus, kalbos ypatumus. Taip yra dėl to, kad vaiko kalba vystosi mėgdžiojant suaugusiųjų kalbą. Nesuvokdamas mažylis mokosi tos kalbos, kurią girdi iš aplinkinių. Periodas nuo gimimo iki 8 mėnesių yra geriausias kalbos suvokimui. Būtent šiuo periodu mažylis lengvai įsimena kalbą, kuria vėliau galės laisvai bendrauti. Jam tuo metu kaupiasi pasyvi žodžių atsarga, kurią jis panaudos vyresniame amžiuje.
Čiulpimo refleksas – labai svarbus
Įdomu, kad čiulpimo refleksas – viena iš svarbiausių prielaidų vėlesniam kalbos vystymuisi. Mažylis ne tik čiulpia: jis treniruoja savo artikuliacinį aparatą – lūpų ir liežuvio raumenis. Kad ateityje jo kalba būtų graži ir suteiktų pasitenkinimą jam pačiam, labai svarbu kiek galint ilgiau vaiką maitinti krūtimi. Nustatyta, kad maitinti krūtimi vaikai mažiau serga. O tai svarbu kalbos vystymuisi. Tyrimai nustatė, kad dažniau sergantys vaikai pradeda vėliau kalbėti, ateityje jų kalba ne tokia išraiškinga ir melodinga.
Intonacija
Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais labai svarbi ne tik žodžių, kuriuos girdi kūdikis, reikšmė, bet ir intonacija bei ritmas, kuriais jie pasakyti. Kai kalbate su mažyliu, jis pradeda judėti pagal kalbos ritmą. Ritmo pojūčio vystymasis – svarbi normalaus vystymosi sąlyga.
Jūsų vaiko smegenys dar nežino skirtumo tarp paprasto ir sudėtingo, formuoja asociacijas, susiedamas daiktus su garsais. Sudėtingesni garsai jam gali pasirodyti įdomesni ir patrauklesni, ypač žodžiai, kurie turi ritminę struktūrą. Todėl tokius žodžius, kaip „hipopotamas“, „krokodilas“ jis gali greičiau įsiminti, negu, pavyzdžiui, paprastą žodį – „šuo“.
Garsų ir skiemenų įsisavinimas – tai pirmas žingsnis kalbai pažinti. Tarp kitko, aukšti garsai žmogui sukelia šviesių, malonių jausmų. Galbūt dėl to mes intuityviai su vaiku kalbame aukštesniu balsu.
Kalbai svarbus judėjimas
Kalbos vystymosi neįmanoma įsivaizduoti be judėjimo vystymosi. Kaip rodo gydomoji–pedagoginė patirtis, prieš kalbos ugdymo užsiėmimus turėtų eiti kūdikių dinaminė gimnastika, kurią propaguoja Nėščiųjų sveikatingumo mokykla. Supažindindami vaiką su sudėtingesniais ir įvairiapusiškesniais judesiais, skatiname centrinės nervų sistemos brendimą, sudarome pagrindą vystytis kalbos nerviniams centrams. Lengvų, grakščių judesių įsisavinimas skatina ateityje taisyklingai kalbėti.
Jeigu mamos dažnai kalba su vaiku ir skaito jam knygas, dvejų metų amžiaus jis žino 300 žodžių daugiau, negu tas vaikas, kurio aplinka buvo mažiau stimuliuojanti. Įdomu, kad neturi reikšmės, kokius žodžius – paprastus ar sudėtingus – vartoja mama.
Naujagimiai ateina į šį pasaulį turėdami visus pojūčius, kai kuriuos iš jų panaudodami dar iki gimimo. Tai leidžia kaupti patirtį jau nuo pirmų gyvenimo dienų. Kur kas anksčiau negu išmoksta kalbėti, mažyliai jau moka skaičiuoti, išsaugoja atmintyje skirtingus įvykius ir sprendžia uždavinius. Jie sugeba skirti spalvas, veidus, girdėti balsus, atpažinti balsus ir pagrindinius skonius. Vaiko smegenys dirba nepertraukiamai, įsisavindamos informaciją ir formuodamos nervinius ryšius, kurie lemia emocinį, socialinį ir intelektinį vystymąsi.
Kuo anksčiau – tuo geriau
Kai žinai, jog vaikas turi daugybę paslėptų talentų, bendrauti su juo kur kas įdomiau. Įrodyta, kad kuo labiau motina tiki, jog vaikas anksti suvokia aplinkinį pasaulį, tuo talentingesnis ir protingesnis jis užauga. Tos mamos, kurios žino apie vaiko galimybes, yra emociškai jautresnės.
Mokslininkai atrado, kad ankstyvi vaiko įspūdžiai ir pojūčiai skatina susidaryti jo smegenų fizinę struktūrą. Anksčiau buvo manoma, kad talentus ir gabumus vaikas genetiškai paveldi iš tėvų. Dabar žinoma, kad tėvų genai tik kontroliuoja pagrindines organizmo funkcijas – kvėpavimą, širdies darbą, kūno temperatūrą ir įgimtus refleksus.
Lavinimas stimuliuoja smegenis
Gana intriguojančios paskutinės žinios, kad stimuliuojant vieną smegenų sritį, tuo pat metu stimuliuojama kita, iš pirmo žvilgsnio visiškai neturinti ryšio su pirmąja. Pavyzdžiui, grojimas pianinu ne tik teigimai veikia „muzikinę“ smegenų dalį, bet ir sritį, atsakingą už matematinį mąstymą. Koks nelaukta, tačiau maloni staigmena.
Visi vaikai turi neatskleistą didžiulį įgimtą galimybių potencialą, kurį galima lengvai atskleisti žaidžiant linksmus žaidimus ar atliekant stimuliuojančius pratimus. Tokiu būdu tėvai suteikia savo mažyliui tvirtą pagrindą, ant kurio vėliau jis formuos visą savo gyvenimą. Kuo daugiau tėvų sužino apie šias galimybes, tuo mažiau vaikų praranda galimybes tobulai augti.
Smegenų veikla
Vaiko smegenys pradeda vystytis praėjus vos kelioms savaitėms po pastojimo. Smegenų ląstelės – neuronai – dauginsi 250 000 per minutę greičiu ir prieš gimimą jų jau yra apie 200 milijardų.
Smegenų darbas – tai neuronų tarpusavio susijungimo procesas. Kuo daugiau tokių jungčių, tuo efektyvesnis smegenų darbas. O jungčių skaičius priklauso nuo informacijos, kurią priima įvairios smegenų dalys. Tam tikra smegenų dalis skirta priimti tam tikrą informaciją. Todėl kuo įvairesnę informaciją patiria vaikas, tuo daugiau lavinamos įvairios jo smegenų dalys, tuo didesni jo sugebėjimai vėliau panaudoti šias žinias įvairiose gyvenimo srityse.
Tėvų rankose yra visas naujagimio pasaulis. Vaiko smegenims reikia kuo įvairesnių įspūdžių. Sudainavote jam lopšinę – jau yra naujas ryšys smegenyse, paglostėte kojytę – dar vienas ryšys ir t.t. Žodžiu, pirmieji vaiko gyvenimo metai siūlo tėvams nuostabią galimybę padėti mažyliui tapti tuo, kuo jis gali būti.
Iš pradžių susidarę nerviniai ryšiai nėra tvirti. Tačiau jeigu jie įtraukiami į reguliarų darbą, palaipsniui tampa stabilesni, pastovesni.
Nestimuliuojami, neveikiantys ryšiai atrofuojasi, miršta, kartu mažėja ir vaiko sugebėjimai. Todėl būtina informaciją kartoti nuolatos.
Akušeris-ginekologas Romualdas Šemeta
Nėščiųjų mokyklos vadovas
8*687 64757
„Mamos žurnalas“
