Krūtų vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Europos Sąjungoje per gyvenimą ja suserga kas vienuolikta moteris. Kuo anksčiau ši liga diagnozuojama, tuo geresnė ligos prognozė – net 95 proc. atvejų ankstyvoje stadijoje diagnozuotas krūtų vėžys gali būti pagydomas. Tačiau pirmų stadijų liga simptomų neturi, todėl užtikrinti ankstyvą diagnostiką galima tik reguliariai atliekant profilaktinius tyrimus, kurių svarbiausias – mamografija. Plačiau apie jį pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja radiologė Eglė Gvazdaitė.
Specialistės teigimu, mamografijos tyrimas turi lemiamą reikšmę ankstyvoje krūtų vėžio diagnostikoje. Tyrimo metu, naudojant rentgeno spindulius, gaunamas suminis detalus krūties audinio vaizdas – mamograma, leidžiantis aptikti krūtų vėžį, kurio dar negalima pajusti ar apčiuopti.
Mamogramos skirstomos į profilaktines ir diagnostines. Profilaktinės mamogramos periodiškai atliekamos moterims, nejaučiančioms ligos simptomų. Profilaktiniu tyrimu siekiama pastebėti pakitimus krūties audinyje anksčiau, nei moteris gali pajusti pirmuosius ligos simptomus, nes ankstyva krūties vėžio diagnostika užtikrina sėkmingesnį gydymą ir geresnę prognozę. Diagnostinės mamogramos atliekamos moterims, turinčioms krūties patologijos simptomų.
Kaip atliekamas mamografijos tyrimas
Mamografijos tyrimą atlieka radiologijos technologas. Pasak gydytojos Eglės Gvazdaitės, ištyrimas visada prasideda nuo pokalbio su paciente, kurio metu specialistas supažindina pacientę su tyrimo eiga, atsako į jai rūpimus klausimus. Tuomet moters paprašoma iki pusės nusirengti, nusisegti liemenėlę, nusiimti kaklo papuošalus bei auskarus. Tyrimas atliekamas stovint ar sėdint priešais mamografą. Kiekvienos mamogramos atlikimo metu krūtis padedama ant metalinio stalelio, atsargiai prispaudžiama plastikine plokštele (prispaudimas trunka 5–10 sekundžių) ir peršviečiama rentgeno spinduliais – šiuo momentu labai svarbu nejudėti. Standartiškai atliekamos kiekvienos krūties dviejų skirtingų projekcijų mamogramos. Visa procedūra su pasiruošimu trunka apie 5–10 minučių. Gautus krūtų vaizdus įvertina gydytojas radiologas – jis pateikia išvadą ir tolimesnes rekomendacijas. Prireikus detalesnio ištyrimo gali būti pasitelkiamas tomosintezės tyrimas.
Mamografas „Mammomat“ turi tomosintezės funkciją, todėl tyrimas atliekamas tuo pačiu aparatu. Tačiau jį atliekant rentgeno spindulių šaltinis juda – taip gaunami keli kiekvienos krūties vaizdai, atspindintys krūties audinių sluoksnius. Šis tyrimas dar vadinamas 3D mamograma. Tomosintezės vaizdai leidžia įvertinti persidengiančius krūties audinius, geriau pastebėti pakitimus tankioje krūtyje, tiksliau diagnozuoti krūties vėžio požymius, o kartais išvengti kitų papildomų tyrimų – ehoskopijos ar net biopsijos. Išskirtinai mamografe „Mammomat“ įdiegta unikali plataus kampo technologija, sukuria tiksliausius tomosintezės vaizdus.
Mamografu „Mammomat“ atliktuose tyrimuose aptikę labai mažus įtartinus pakitimus, kurie nematomi ultragarsinio tyrimo metu, galima atlikti stulpelinę biopsiją. Mamografas tiksliai apskaičiuoja pakitimų vietą ir krūtis tiriantis gydytojas specialia įranga bei mamografo pagalba gali paimti nedidelį kiekį medžiagos iš pačių smulkiausių pakitimų. Ši medžiaga yra ištiriama gydytojų patologų – tai tiksliausias tyrimas diagnozuojant krūtų ligas, nustatant krūtų vėžio diagnozę“, – teigia E. Gvazdaitė.
Tinkamas pasiruošimas užtikrina sklandžią tyrimo eigą ir tikslesnį krūtų įvertinimą
Gydytoja radiologė sako, kad siekiant sklandaus tyrimo atlikimo bei maksimaliai tikslaus krūtų įvertinimo, svarbus tinkamas moters pasiruošimas. Norint sumažinti suspaudimo metu patiriamą diskomfortą, tyrimą rekomenduojama atlikti 7–12 mėnesinių ciklo dienomis. Po menopauzės specialių rekomendacijų tyrimo atlikimo laikui nėra. Vykstant pas krūtis tiriantį specialistą būtina atsinešti visus anksčiau darytų krūtų tyrimų aprašymus bei vaizdus, nes jie gali turėti svarbią reikšmę interpretuojant mamogramą. Savo patogumui patartina vilkėti kelnes ar sijoną ir palaidinę. Tyrimo dieną pažastų bei krūtų srityje patariama nenaudoti dezodorantų, antiperspirantų, kremų ar pudros.
Pasak E. Gvazdaitės, mamografija – saugus tyrimo metodas ir jį gali atlikti visos moterys. Tačiau yra būklių ar situacijų, kurias reikia aptarti su gydytoju ir surasti saugiausią bei didžiausią naudą teikiantį tyrimo metodą. Jeigu moteris yra nėščia, maitina krūtimi, neseniai jai atlikta krūtų operacija ar vargina stiprus krūtų skausmingumas, būtina apie tai informuoti tyrimą atliekantį radiologijos technologą ir tyrimą paskyrusį gydytoją.
Kaip ir bet kuriam rentgenologiniam tyrimui, taip ir mamografijai, atliekamai tiek privačioje, tiek valstybinėje medicinos įstaigoje reikalingas šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimas.
Nesant rizikos veiksnių, pradėti tikrintis krūtis rekomenduojama 35–40 metų moterims
Lietuvoje vykdoma ankstyvos krūtų vėžio diagnostikos programa (atrankinė) – visos 50–69 metų moterys kartą per du metus kviečiamos atlikti profilaktinę mamogramą. Tačiau, remiantis statistika, kas penkta krūtų vėžiu serganti moteris yra jaunesnė nei 50-ies, o kas dvidešimt penkta – jaunesnė nei 40-ies metų. Todėl Lietuvos ir užsienio specialistai sveikai moteriai, neturinčiai nustatytų rizikos veiksnių, rekomenduoja pradėti tikrintis krūtis 35–40 metų ir, nenustačius pakitimų ar nustačius gerybinius pokyčius (pvz. nekomplikuotas cistas), tai daryti kas metus ar dvejus iki gyvenimo pabaigos, kol bendra būklė bus pakankamai gera tyrimui atlikti. Moterims, kurių rizika susirgti krūtų vėžiu yra didesnė, sudaromas personalizuotas ištyrimo planas.
Mamograma yra vienas iš pagrindinių ankstyvos vėžio diagnostikos metodų. Taip pat svarbūs kiti krūtų tyrimai – ultragarsinis tyrimas, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas. Krūtis tiriantis specialistas kiekvienai moteriai parenka individualų ištyrimo planą, atsižvelgdamas į krūtų tipą, moters amžių, riziką susirgti onkologine krūtų liga.
Nuo mamografijos tyrimo neretai sustabdo sklandantys mitai ir nepagrįstos baimės
Gysdytoja sako, kad dažnai moterys vengia atlikti mamografijos tyrimą dėl nepagrįstų baimių. Bene dažniausiai baiminamasi tyrimo metu patiriamo skausmo. Tačiau specialistės teigimu, šis tyrimas nėra skausmingas, o suspaudimo metu sukeliamą diskomfortą galima sumažinti tinkamai parinkus laiką (7–12 mėnesinių ciklo dienos), tyrimo metu atpalaidavus krūtinės raumenis, nusiteikus pozityviai. „Svarbu žinoti, jog didesnis suspaudimas sąlygoja mažesnę spindulių dozę ir geresnės kokybės vaizdus. Kaip jau minėjau, naujos kartos skaitmeninis mamografas, turi personalizuotą švelnaus suspaudimo technologiją, kurio metu naudojamos minkšto suspaudimo apvalintais kraštais plokštelės, todėl suspaudimas yra itin švelnus, o tyrimo metu patirimas diskomfortas – minimalus“, – sako gydytoja radiologė.
Neretai bijoma ir atliekant mamografiją patiriamos apšvitos, tačiau ir ši baimė, anot E. Gvazdaitės, taip pat nepagrįsta. Šiuolaikiniai skaitmeniniai mamografai bei aukštos vaizdų apdorojimo technologijos mamografinio tyrimo metu gaunamą jonizuojančios spinduliuotės kiekį sumažino iki minimalios.
Kartais moterys vengia atlikti mamografijos tyrimą bijodamos sužinoti piktybinės ligos diagnozę. Tačiau, remiantis tyrimų duomenimis, krūtų vėžys patvirtinamas mažiau nei 10 proc. profilaktinės mamogramos metu detalesniam ištyrimui iškviestų moterų. Tuo tarpu jeigu liga diagnozuojama ankstyvoje stadijoje, net 95 proc. atvejų ji gali būti pagydoma, o profilaktinės mamografinės patikros dėka mirtingumas nuo krūties vėžio sumažėjo 40 proc.“, – pabrėžia pašnekovė.
Baigdama pokalbį vis dar dvejojančioms, ar verta atlikti šį tyrimą, moterims gydytoja radiologė Eglė Gvazdaitė pataria nebedelsti ir atvykti pasitikrinti. „Reguliari instrumentinė krūtų patikra yra vienintelis būdas nustatyti krūtų vėžį laiku. Mylėkite save ir atsakingai rūpinkitės savo sveikata“, – ragina ji.
Susiję straipsniai
