Kaip turėtų būti skaičiuojamas šeimai skirtas laikas, kai naujagimis pasaulį išvysta gerokai per anksti, o pirmosios jo gyvenimo savaitės ar mėnesiai praeina ligoninėje? Ar šeima, kurios pirmosios savaitės su naujagimiu praeina intensyviosios terapijos skyriuje ir ligoninėje, neturėtų turėti galimybės bent dalį šio laiko susigrąžinti vėliau?
Šį klausimą valstybės institucijoms kelia didžiausiai Lietuvos neišnešiotų naujagimių ir jų šeimų bendruomenei atstovaujanti asociacija „Neišnešiotukas“. Ji siūlo pritaikyti socialines garantijas šeimoms, kurių vaikai gimsta per anksti. Į dalį asociacijos siūlymų jau buvo atsižvelgta – įtvirtinta 126 kalendorinių dienų motinystės išmokos garantija tapo svarbiu žingsniu gerinant šių šeimų padėtį. Vis dėlto vaiko priežiūros išmokos trukmės klausimas lieka neišspręstas: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nematė pagrindo šioje srityje keisti galiojančią tvarką, o rugpjūčio 12 d. siūlymui papildomai pratęsti išmoką neišnešiotų kūdikių šeimoms nepritarė ir Vyriausybė.
Skirtinga kūdikystės pradžia – tas pats kalendorius
Šiandien vaiko priežiūros laikas visoms šeimoms skaičiuojamas vienodai, neatsižvelgiant į tai, ar pirmuosius mėnesius naujagimis praleidžia namuose, ar ligoninėje. Tas pats kalendorius taikomas ir šeimai, kuri pirmuosius kūdikio mėnesius leidžia namuose, ir tai, kurios naujagimis tuo metu gydomas intensyviosios terapijos ar neonatologijos skyriuje. Pastarajai, atkreipia dėmesį asociacijos „Neišnešiotukas“ atstovai, tai gali reikšti mėnesius gydymo, nežinios, kasdienių kelionių į ligoninę ir nuolatinio buvimo šalia vaiko.
2025 m. vasarį asociacija „Neišnešiotukas“ kreipėsi į valstybės institucijas siūlydama nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų tvarką geriau pritaikyti neišnešiotų kūdikių šeimoms. Tarp siūlymų buvo tėvystės atostogų laikotarpį skaičiuoti ne nuo faktinės, o nuo planuotos gimdymo datos, taip pat terminą „vaiko priežiūros atostogos“ teisės aktuose keisti į „vaiko priežiūros laikotarpį“.
Išnagrinėjusi asociacijos siūlymus, SADM į dalį jų atsižvelgė – buvo įtvirtinta 126 kalendorinių dienų motinystės išmokos garantija. Tačiau ministerija nematė pagrindo keisti vaiko priežiūros išmokos trukmės neišnešiotų naujagimių šeimoms. Vienas argumentų – palankesnis reguliavimas vien pagal neišnešiotumą galėtų kelti lygiateisiškumo klausimų. Ministerija pateikė 33 ir 38 nėštumo savaitę gimusių kūdikių pavyzdį: rimtų raidos ar sveikatos sutrikimų gali turėti abu, todėl, jos vertinimu, socialinė apsauga neturėtų skirtis vien pagal gimimo laiką.
Asociacijos „Neišnešiotukas“ prezidentės Astos Speičytės-Radzevičienės teigimu, šis argumentas pačios problemos nepanaikina.
„Mes neprašome privilegijos. Prašome pripažinti objektyvų skirtumą. Papildomos savaitės nėra papildomas poilsis – tai dalies laiko grąžinimas šeimai, kurios pirmieji mėnesiai su naujagimiu dėl objektyvių priežasčių prabėgo ligoninėje“, – sako A. Speičytė-Radzevičienė.
Pasak jos, teisiškai vaiko priežiūrai skirtas laikas gali būti vadinamas atostogomis, tačiau neišnešioto kūdikio šeimos kasdienybėje tai dažnai yra visiškai kas kita.
„Kai kūdikis kovoja už gyvenimą intensyviosios terapijos skyriuje, mama gali savaites ar mėnesius būti šalia jo ligoninėje, tėtis – važinėti tarp darbo, ligoninės ir namų, kuriuose laukia kiti vaikai. Todėl kalbame ne apie ilgesnį poilsį, o apie galimybę šeimai neprarasti laiko kartu dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo nei pasirinkti, nei suplanuoti“, – pabrėžia asociacijos prezidentė.
Lygiateisiškumas turi atpažinti skirtingas situacijas
Asta Speičytės-Radzevičienės teigimu, tai, kad pagalbos objektyviai reikia ir kitoms šeimoms, turėtų skatinti ieškoti platesnio sprendimo, o ne baigti diskusiją.
SADM savo atsakyme taip pat remiasi galiojančia 126 kalendorinių dienų motinystės išmokos garantija. Asociacija pabrėžia, kad šis pokytis buvo pasiektas ir jos nuoseklių pastangų dėka – tai labai svarbus žingsnis gerinant šeimų padėtį. Vis dėlto jis neišsprendžia visos problemos.
„126 dienų motinystės išmokos garantija – reikšmingas pokytis, kurio siekėme, ir labai svarbus žingsnis į priekį. Vertiname, kad mūsų pastangos virto konkrečiu sprendimu šeimoms. Tačiau ši garantija vis dar neatsako į klausimą, kaip kompensuoti laiką šeimai, kurios pirmieji kūdikio gyvenimo mėnesiai prabėgo ligoninėje. Vienos socialinės garantijos įtvirtinimas nepanaikina poreikio ieškoti sprendimų ir kitoms problemoms“, – sako A. Speičytė-Radzevičienė.
Skaičiuoti siūlo ir nepadėjimo kainą
Vyriausybė skaičiuoja, kad vaiko priežiūros išmokos pratęsimas neišnešiotų naujagimių atvejais 2027 m. pareikalautų apie 21,2 mln. eurų papildomų lėšų.
„Valstybė suskaičiavo, kiek kainuos padėti. Ar ji suskaičiavo, kiek kainuos nepadėti – prarandamas šeimų pajamas, mažesnį tėvų dalyvavimą darbo rinkoje, papildomas išlaidas ir didesnį sveikatos, psichologinės ar socialinės pagalbos poreikį?“ – klausia A. Speičytė-Radzevičienė.
Šeimos politika prasideda nuo pasitikėjimo
Asociacijos prezidentės teigimu, ši diskusija yra platesnė nei viena socialinė išmoka. Ji parodo ir tai, kiek žmogus gali pasitikėti valstybe kurdamas šeimą.
„Mes daug kalbame apie demografiją ir gimstamumą. Tačiau demografinė politika prasideda ne nuo raginimo susilaukti daugiau vaikų. Ji prasideda nuo žmonių pasitikėjimo, kad pasirinkusieji šeimą nebus palikti bėdoje tada, kai gyvenimas nesusiklostys pagal planą“, – sako A. Speičytė-Radzevičienė.
Pasak jos, asociacija nėra prisirišusi prie vienintelio galimo sprendimo. Jei siūlytos aštuonios ar keturios papildomos savaitės laikomos netinkamomis, galima tartis dėl kito laikotarpio; jei nėštumo savaitė nėra pakankamai tikslus kriterijus – ieškoti tinkamesnių medicininių ar kitų objektyvių kriterijų. Svarbiausia, kad vieno modelio atmetimas netaptų pačios problemos atmetimu.
„Pritarimas tikslui nėra socialinė garantija. Socialinė garantija yra konkretus sprendimas. Mes savo darbą padarėme – išklausėme šeimas, įvardijome problemą ir pateikėme siūlymus. Dabar norime išgirsti ne tik tai, kodėl vienas sprendimas netinka, bet ir ką valstybė siūlo vietoje jo“, – sako A. Speičytė-Radzevičienė.
