Artėjant naujiems mokslo metams šeimose prasideda pasiruošimo maratonas – perkamos kuprinės, sąsiuviniai, drabužiai, planuojami būreliai ir dienotvarkė. Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto edukologijos doktorantė, švietimo ekspertė Jovita Ponomariovienė atkreipia dėmesį, kad svarbiausia pasiruošimo mokyklai dalis nėra daiktai. Kur kas reikšmingiau padėti vaikui pasirengti pačiam mokymosi procesui – grįžti į ritmą, numatyti savo tikslus, suprasti atsakomybes ir į naujus mokslo metus žengti ne su nerimu, o su smalsumu.
„Ruošdamiesi rugsėjui dažnai labai daug dėmesio skiriame tam, ką vaikas turės, tačiau gerokai rečiau kalbamės apie tai, kaip jis mokysis, ko tikisi ir ką pats norėtų pasiekti. O būtent toks pokalbis gali tapti prasmingiausia pasiruošimo naujiems mokslo metams dalimi“, – sako J. Ponomariovienė.
Neužverskite vaiko klausimu „Ar pasiilgai mokyklos?“
Artėjant rugsėjui vaikai mokyklos gali laukti labai skirtingai. Vieni pasiilgsta draugų ir mokytojų, kiti džiaugiasi galimybe sugrįžti, o treti jaučia nerimą dėl mokymosi, santykių klasėje ar laukiančių pokyčių.
Todėl, pasak švietimo ekspertės, verta vengti klausimų, kurie tarsi iš anksto numato „teisingą“ vaiko atsakymą. Vietoje „Ar pasiilgai mokyklos?“ galima paklausti: „Ko labiausiai lauki?“, „Kas šiemet atrodo įdomu?“, „Ar yra kas nors, dėl ko neramu?“, „Ką norėtum, kad šiais metais sektųsi geriau?“
„Vaikui nebūtina džiaugtis, kad atostogos baigiasi. Svarbiau suteikti jam galimybę įvardyti, kaip jis jaučiasi. Kartais vien išklausyti yra daug vertingiau nei iš karto bandyti įtikinti, kad viskas bus gerai“, – pastebi J. Ponomariovienė.
Tikslą naujiems mokslo metams turėtų išsikelti ne tik suaugusieji
Tėvai dažnai rugsėjį pradeda turėdami gana aiškius lūkesčius: geresni pažymiai, daugiau perskaitytų knygų, savarankiškiau atliekami namų darbai. Tačiau verta paklausti, kokį tikslą sau kelia pats vaikas.
Ir tai nebūtinai turi būti akademinis rezultatas.
Vienam vaikui svarbus tikslas gali būti išdrįsti dažniau paklausti mokytojo, kai ko nors nesupranta. Kitam – savarankiškai susidėti kuprinę. Trečiam – perskaityti daugiau knygų, išmokti planuoti laiką ar nepasiduoti, kai užduotis iš pirmo karto nepavyksta.
„Tikslas tampa prasmingesnis, kai vaikas jaučia, kad tai yra jo tikslas, o ne dar viena suaugusiųjų suformuluota užduotis. Tėvų vaidmuo – padėti didelį norą paversti nedideliu, konkrečiu ir vaikui suprantamu žingsniu“, – teigia edukologijos doktorantė.
Neskubėkite rugpjūčio pabaigos paversti „mokyklos treniruočių stovykla“
Norėdami padėti vaikui, tėvai kartais paskutinėmis vasaros savaitėmis imasi intensyviai kartoti daugybos lentelę, diktantus ar kitas užduotis. Tačiau grįžimui į mokyklą svarbus ne tik dalykinių žinių „atgaivinimas“.
Naudingiau palaipsniui sugrąžinti dienos ritmą: ankstinti miego ir kėlimosi laiką, numatyti ramesnį laiką skaitymui, kūrybinei ar susikaupimo reikalaujančiai veiklai, pratinti vaiką vėl planuoti savo dieną.
„Po atostogų vaikui reikia ne per kelias dienas išmokti viską, ką galbūt primiršo. Jam reikia vėl persijungti į mokymosi režimą. Tai nėra tas pats“, – pabrėžia J. Ponomariovienė.
Leiskite vaikui pačiam ruoštis
Naujos kuprinės ar sąsiuvinių pasirinkimas vaikui gali būti malonus, tačiau pasiruošimas mokyklai kartu yra gera proga ugdyti savarankiškumą. Užuot viską padarę už vaiką, tėvai gali įtraukti jį į procesą: kartu sudaryti reikalingų priemonių sąrašą, paprašyti patikrinti, kas liko nuo praėjusių metų, leisti pačiam susidėti mokyklinius daiktus ar pasiruošti darbo vietą.
Tai, anot švietimo ekspertės, siunčia svarbią žinutę: mokykla ir mokymasis yra ne tik tėvų rūpestis, bet ir paties vaiko atsakomybė.
Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau pasiruošimo veiksmų galima perduoti jam pačiam. Tėvams nebūtina kontroliuoti kiekvieno žingsnio – daug naudingiau būti šalia ir padėti tada, kai pagalbos iš tiesų reikia.
Kalbėkite ne tik apie pažymius
Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos šeima gali padaryti dar prieš prasidedant mokslo metams, – susitarti, kaip namuose bus kalbama apie mokymąsi.
Jeigu pagrindinis kasdienis klausimas bus „Kokį pažymį gavai?“, vaikas gana greitai supras, kad suaugusiesiems pirmiausia rūpi rezultatas. J. Ponomariovienė siūlo išbandyti kitokius klausimus: „Ką šiandien supratai, ko anksčiau nežinojai?“, „Kas buvo sunkiausia?“, „Kaip išsprendei?“, „Kas tau padėjo?“, „Ką kitą kartą darytum kitaip?“
„Tokie klausimai vaikui palaipsniui padeda pastebėti ne tik rezultatą, bet ir savo mokymosi procesą. Vaikas pradeda suprasti, kas jam padeda mokytis, kur kyla sunkumų ir ką jis pats gali keisti. Tai yra daug ilgalaikiškesnis gebėjimas nei vienas geras pažymys“, – sako švietimo ekspertė.
Neužpildykite visos rugsėjo savaitės būreliais
Naujų mokslo metų pradžia dažnai tampa ir būrelių pasirinkimo laikotarpiu. Norėdami suteikti vaikui kuo daugiau galimybių, tėvai kartais suplanuoja beveik kiekvieną popietę.
Tačiau pirmosios savaitės mokykloje savaime reikalauja nemažai vaiko energijos. Keičiasi dienos ritmas, reikia ilgiau išlaikyti dėmesį, prisitaikyti prie klasės taisyklių ir vėl įsitraukti į intensyvesnį socialinį gyvenimą. Todėl rugsėjo pradžioje verta palikti ir laisvo, iš anksto nesuplanuoto laiko.
Svarbiausias klausimas – ne „Ar pasiruošei mokyklai?“
Pasak J. Ponomariovienės, pasirengimo naujiems mokslo metams nereikėtų paversti kontroliniu sąrašu, kurio pabaigoje vaikas turi būti „paruoštas“. Mokymasis yra procesas, todėl ir grįžimas į jį gali būti laipsniškas.
„Prieš rugsėjo 1-ąją vaikui verta perduoti labai paprastą žinutę: tau nereikia jau dabar visko mokėti ir viskam būti pasiruošusiam. Mokykla yra vieta, į kurią einame mokytis. O mokytis reiškia ir nežinoti, klausti, bandyti, klysti, ieškoti kito būdo ir pastebėti savo pažangą“, – sako J. Ponomariovienė.
Todėl galbūt svarbiausias pokalbis prieš naujus mokslo metus turėtų prasidėti ne nuo klausimo „Ar jau pasiruošei mokyklai?“, o nuo daug paprastesnio: „Ko norėtum išmokti šiais metais ir kaip aš galėčiau tau padėti?“
