Iš kolegų išgirdusi, kad yra tokia lietuvių kalbos olimpiada „Moki žodį – žinai kelią“, lituanistinės mokyklos „Rytmetys“ įkūrėja ir vadovė Nerija Cymermonienė susidomėjo šiuo projektu. Jų mokykla šiemet jau antrus metus dalyvavo olimpiadoje, negana to, Nerija tapo viena iš olimpiados užduočių kūrėjų.
Kalbamės su lietuvybę Norvegijoje puoselėjančia mokytoja.

Nerija, ar vaikai neišsigąsta, kad teks dalyvauti kalbos olimpiadoje?
Žinoma, pats žodis „olimpiada“ gali skambėti rimtai. Tačiau šios olimpiados užduotys suskirstytos į keturis sudėtingumo lygius ir parenkamos pagal vaiko lietuvių kalbos žinias. Savo jėgas gali išbandyti ir pirmųjų lietuviškų žodžių besimokantis vaikas, ir jau laisvai lietuviškai kalbantis mokinys. Kiekvienas gauna savo gebėjimus atitinkantį uždavinį ir gali patirti sėkmę. Užduotys sukurtos „Wordwall“ platformoje. Jas patogu ir įdomu atlikti.
Man, kaip mokytojai, svarbiausia, kad kiekvienas vaikas tobulėtų ir norėtų mokytis toliau. Vaikui labai svarbu pajusti, kad jam sekasi. Matydamas savo pažangą, jis labiau pasitiki savimi ir drąsiau imasi naujų užduočių. Norisi, kad lietuvių kalbos mokymasis suteiktų kuo daugiau tokių patirčių.
Dalyvaujate antrus metus. Kokių minčių kilo, kokių pamokų išmokote iš pirmosios olimpiados?
Pernai mūsų mokiniams puikiai sekėsi. Jie laimėjo net kelias pirmąsias vietas Norvegijoje. Labai džiaugiausi jų rezultatais ir noru dalyvauti. Vaikai ir pasiruošimą, ir pačią olimpiadą vadino žaidimu. Noriai įsitraukė visi, o mokiniai, kuriems mokytis sunkiau, buvo vieni aktyviausių.
Man tai buvo svarbus priminimas, kiek daug lemia vaikui tinkamas mokymosi būdas. Žaidimas padeda sudominti, padrąsinti ir įtraukti. Kai vaikas nori pabandyti dar kartą, jis kartu kartoja žodžius, įtvirtina žinias ir mokosi. Tokios patirtys stiprina jo pasitikėjimą savo gebėjimais.
Užduotys parengtos pagal lituanistinio švietimo integruotą programą, kuria remiamės ir savo mokykloje. Todėl ruošdamiesi olimpiadai kartu kartojame tai, ko mokomės per pamokas. Tai padeda vaikams pamatyti, kiek jie jau moka.
Lapkričio pradžioje dalyvavau olimpiados komiteto susitikime Salou mieste, Ispanijoje. Kartu su kolegėmis iš kitų šalių tikslinome žodžių banko vertimus ir atnaujinome daugiau kaip tūkstantį mokomųjų žaidimų. Šis projektas suteikia progą ir mokytojams mokytis vieniems iš kitų, dalytis patirtimi bei pamokų idėjomis. Parengtomis užduotimis galime naudotis visus metus. Tai didelė pagalba mūsų kasdieniame darbe.

Kas vaikus motyvuoja dalyvauti? Ar reikia labai įkalbinėti?
Įkalbinėti tikrai nereikia. Pernai visi dalyvavo labai noriai. Šiemet jau nuo rugsėjo vaikai klausinėjo, kada vėl dalyvausime. Vadinasi, pernykštė patirtis paliko gerų įspūdžių.
Vaikus motyvuoja pats žaidimas, galimybė matyti savo pažangą ir sėkmės džiaugsmas. Rezultatus jie iš karto mato lentelėje. Tai skatina bandyti dar kartą ir siekti geresnio rezultato. Kartu atsiranda daugiau pasitikėjimo: jau pavyko, vadinasi, gali pavykti ir kita užduotis.
Olimpiadai vaikai jau ruošiasi ne vieną savaitę. Smagu matyti jų norą dalyvauti ir džiaugsmą, kai pasiseka. Norisi, kad šis smalsumas ir noras mokytis išliktų.
Papasakokite apie šiemetinę olimpiadą.
Šiemet olimpiada vienija 27 lituanistines mokyklas iš septynių šalių. Prie Europos mokyklų prisijungia ir mokyklos iš JAV bei Kanados. Smagu, kad vis daugiau vaikų gali mokytis naudodamiesi bendromis užduotimis ir dalyvauti toje pačioje olimpiadoje.
Visas šias mokyklas sieja bendras tikslas – padėti vaikams mokytis lietuvių kalbos ir išsaugoti ryšį su Lietuva. Gyvename skirtingose šalyse, bet mums rūpi tie patys dalykai: kaip sudominti vaiką, kaip jį padrąsinti, kaip padėti jam tobulėti. Todėl labai vertinu galimybę dirbti kartu ir dalytis tuo, kas pasiteisina mūsų mokyklose.

Kokiomis nuotaikomis šiemet gyvena Os mieste veikianti lituanistinė mokykla „Rytmetys“, kas naujo pas jus?
Šiemet „Rytmetyje“ netrūko įvykių ir džiugių žinių. Pavasarį sulaukėme ypatingo įvertinimo – Lietuvos ambasados Norvegijoje apdovanojimo. Šį apdovanojimą laikau visos mūsų bendruomenės įvertinimu: vaikų, tėvų, mokytojų ir visų, kurie yra kartu su mumis. Į „Rytmetį“ sudėta labai daug širdies, laiko ir darbo.
2026-aisiais „Rytmetys“ taip pat buvo Mažoji lietuvių kalbos dienų sostinė. Šia proga viso pasaulio lituanistinių mokyklų vaikus kvietėme dalyvauti skaitymo iššūkyje „Ką ir kur skaitai tu?“
Rugsėjį atšventėme septintąjį mokyklos gimtadienį. Prie mūsų komandos prisijungė kelios naujos mokytojos. Labai tuo džiaugiamės. Toliau dirbame, mokomės ir rūpinamės, kad kiekvienas vaikas „Rytmetyje“ jaustųsi laukiamas.
Nuo praėjusios savaitės vyresnieji mūsų mokiniai savo mokyklose jau laiko lietuvių kalbos – kaip antrosios užsienio kalbos – egzaminą. Egzaminą žodžiu laikę mokiniai gavo pačius geriausius įvertinimus. Labai tuo džiaugiamės. Smagu matyti, kaip jų pastangos ir nuoseklus darbas duoda tokių gražių rezultatų.
„Rytmetys“ yra vieta, kurioje mokoma ir matoma širdimi. Tai mūsų šūkis. Tokios mokyklos norėjau savo vaikams: kad joje būtų mokoma su meile, pagarba ir pasididžiavimu, o vaikai visada norėtų sugrįžti. Dažnai pajuokauju, kad „Rytmetys“ yra penktasis mano vaikas. Turbūt čia labai daug tiesos.
Pakalbinome ir keletą kitų lituanistinių mokyklų vaikų, kaip jiems sekėsi dalyvauti olimpiadoje.
Deividas Dilba, 12 metų, lituanistinės mokyklos „Jūra“ Jungtinėje Karalystėje moksleivis:
Šiemet trečią kartą dalyvavau kalbos olimpiadoje ir du kartus pavyko patekti į „TOP 10“. Man patinka, kad vaikai gali interaktyviai žaisti žaidimus planšetėse ir taip įsiminti naujus žodžius. Mūsų mokykloje yra visokių moksleivių, kai kurie mokosi nuo nulio, kiti jau pažengę, bet visi mėgsta žaisti. Man pačiam smagiausia atlikti žodžių dėlionės užduotis.

Aronas Tiškus, 14 metų, lituanistinės mokyklos „Banga“ Jungtinėje Karalystėje moksleivis:
Lituanistinėje mokykloje mokausi jau trečius metus. Šeimoje mes bendraujame lietuviškai, tos kalbos mane išmokė mama ir tėtis. Mano mama atvažiavo į Angliją, kai jai buvo 13 metų, ji buvo net nebaigusi mokyklos. Bet ji išsaugojo lietuvių kalbą, ją perdavė man, devyniolikmečiui mano broliui ir šešiametei sesutei. Kai šeima susirenka per šventes, brolis atsineša gitarą, grojame ir dainuojame lietuviškai.
Kalbos olimpiadoje dalyvavau tris kartus. Jau esu pasiekęs aukščiausią, ketvirtąjį, lygį. Ankstesniais metais suklupau ties žodžiu „pavaišinti“, bet dabar šį žodį įsiminiau. Per kiekvieną olimpiadą išmokstu mažiausiai 100 naujų žodžių, o iš viso dalyvaudamas olimpiadoje gali išmokti per 1500 lietuviškų žodžių. Po olimpiados drąsiau kalbu lietuviškai, nes prasiplėtė mano žodynas. Tai, kad dalyvauja lietuvių vaikai iš viso pasaulio, suteikia motyvacijos, norisi laimėti prieš kitus. Tiems, kurie dalyvauja pirmą kartą, palinkėčiau sėkmės, nebijoti suklysti ar ilgiau atlikti užduotis. Kitais metais galėsite dalyvauti aukštesniame lygyje ir surinkti daugiau taškų.
Ginta Liaugminienė
Projektą „Emigrantų vaikai“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Projektui skirta suma 6000 eurų. Straipsnis paskelbtas 2026.11.17
















































