Citomegalo virusas net ir gydytojams dar „terra incognita“

Šios temos imtis esame ragintos jau seniai, paskutinis lašas buvo jaunos mamos skambutis.

Žemaitijoje gyvenanti moteris maldavo plačiau parašyti apie citomegalo virusą, dėl kurio įsčiose žuvo jos dvynukai. Dabar gydytojai jai nepataria pastoti išvis – virusas gali pražudyti ir kitus vaisius.

Ne visi medikai nori kalbėti apie citomegalo virusą, nes apie jį žinių dar labai trūksta. Pasaulyje iki šiol šis virusas yra šiek tiek „terra incognita“. Labai ačiū mūsų konsultantei dr. Eglei Markūnienei, kuri ėmėsi komentuoti šią keblią temą (kaip tyčia, gydytoja neseniai iš JAV gavo naujausių duomenų apie citomegalo virusą).

Papasakokite, kas tas citomegalo virusas, kuriuo taip gąsdinamos nėščios moterys?

Citomegalo virusas (CMV) priklauso herpes virusų šeimai ir, kaip dažniausiai atsitinka, po pirmo susidūrimo su šiais virusais, žmogus lieka visą gyvenimą šio viruso nešiotojas. Jei moteris užsikrečia šiuo virusu nėštumo metu, virusas pakenkia vaisiui.

Nors ir retai, bet dėl nepakankamo imuniteto ar dėl kitų kol kas nežinomų priežasčių, CMV gali „užgesti“ ir paskui suaktyvėti nėštumo metu. Manoma, kad šį suaktyvėjimą gali sukelti fizinis ir emocinis stresas nėštumo metu.

Kuo šis virusas gali pakenkti vaisiui?

Jei moteris užsikrečia šiuo virusu nėštumo pradžioje, tai vaisiaus pažeidimai yra patys ryškiausi ir sunkiausi. Labiausiai CMV pažeidžia smegenis, jose formuojasi kalcinatai, vystosi mikrocefalija (mažagalvystė) dėl smegenų atrofijos, kurtumas. Gali būti pažeista blužnis, kepenys, plaučiai, akys (iki aklumo).

Naujagimiai, kurie išgyvena po įgimtos CMV infekcijos, turi įvairaus laipsnio neurologinių pažeidimų.

Jei naujagimiui CMV infekcijos požymiai pasireiškia iš karto po gimimo, tai šie visą gyvenimą liekantys pažeidimai bus ryškesni ir sunkesni nei tiems vaikams, kuriems įgimtos CMV infekcijos požymiai ryškėja vėliau. Mikrocefalija ir mažas gimimo svoris yra patys ryškiausi CMV infekcijos padariniai, dėl kurių toliau ryškėja sunki protinė ir fizinė negalia. Tačiau minėti simptomai nėra visiškai specifiniai šiai ligai.

Tokiais pačiais požymiais pasireiškia ir kitos įgimtos ligos, kaip įgimta raudonukė, toksoplazmozė.

Taigi įgimta CMV infekcija lieka viena iš pagrindinių priežasčių išsivysčiusiose šalyse, sukelianti įgimtus sklaidos defektus ir protinį neįgalumą.

Ar nėščia moteris gali suprasti, kad kaip tik šiuo metu ji užsikrėtusi CMV infekcija?

Dažniausiai ne, nes CMV infekcijos požymiai labai panašūs į bet kokios lengvos peršalimo ligos požymius. Užsikrėtus mamai, jos leukocitai, kurie jau yra užkrėsti CMV, keliauja per placentą ir užkrečia vaisių. Šis virusas gali arba visiškai suardyti ląstelę arba tapti ląstelės DNR grandinės dalimi. Tokio „užsimaskavusio“ viruso motinos organizmo imuninės apsaugos ląstelės (makrofagai ir T limfocitai) nebesugeba atpažinti, ir virusas pradeda daugintis.

Koks šio viruso paplitimas – kur juo galima užsikrėsti?

Citomegalo virusas – vienas iš labiausiai paplitusių virusų pasaulyje. Tarkime, JAV iki 40 metų amžiaus CMV nešiotojomis tampa 50-85 proc. moterų. Tačiau, kaip minėjau, virusas pavojingas tik tada, kai juo užsikrečiama nėštumo metu (arba kai labai retais atvejais jis nėštumo metu suaktyvėja). O nėštumo metu CMV apsikrečia vos 1,5-2 proc. nėščių moterų.

Visų socialinių sluoksnių ir visose geografinėse platumose šis virusas vienodai sutinkamas, tačiau vis dėlto didesnė tikimybė juo užsikrėsti tankiai gyvenamose vietovėse ir esant prastesnėms socialinėms-ekonominėms sąlygoms.

Ar visų moterų, kurios nėštumo metu užsikrėtė CMV, vaikučiai gims pažeisti?

Jei moteris pirmą kartą užkrečiama CMV nėštumo metu, apie 50 proc. naujagimių turės įgimtą CMV sukeltą infekciją, tačiau iš jų tik 10-15 proc. išryškės klinikiniai šios infekcijos požymiai. Apie 20 proc. iš minėtųjų naujagimių, kuriems po gimimo iš karto pastebėti CMV būdingi pažeidimai, miršta dėl šio viruso sukeliamų komplikacijų.

Jei moteris iki nėštumo buvo CMV, o nėštumo metu virusas suaktyvėja, arba jei moteris nėštumo metu užsikrėtė CMV pakartotinai, tai tik 3,2 proc. naujagimių turės įgimtą CMV infekciją.

Vadinasi, CMV galima užsikrėsti kelis kartus?

Manoma, jog naujai užsikrečiama jau kita CMV atmaina. Nors ir labai retai, tačiau pasitaiko, kad šeimos augina ne vieną įgimtos CMV infekcijos pažeistą vaiką. Tačiau aprašyta atvejų, kai iš dvynių tik vienas buvo pažeistas CMV infekcijos. Taigi geležinių taisyklių čia nėra.

Kaip gydomi vaikučiai, kurie gimė su įgimta CMV?

Gydymas dėl šios ligos vis dar išlieka diskusinis ir kontraversiškais. Šiuo metu yra vienintelis vaistas, veikiantis šį virusą – gancikloviras. Jis gali stabdyti CMV dauginimąsi (replikaciją) ląstelės DNR grandinėje. Tačiau šis vaistas turi sunkų šalutinį poveikį: kaulų čiulpai, gaminantys kraujo kūnelius, užslopinami, dėl to pradeda trūkti trombocitų, neutrofilų, eritrocitų. Prasideda toksinis poveikis naujagimio lytinėms liaukoms iki visiškos sterilizacijos, traukuliai. Taigi gydymas gali sukelti dar sunkesnes komplikacijas ir visam gyvenimui išliekančius pažeidimus, nei tai padarė pats virusas. Todėl gydymas šiuo medikamentu turi būti skiriamas tik labai rimtai pasvėrus galimą jo naudą ir žalą. Stebint šio vaisto rezultatus vaikams, kuriems po gimimo iš karto pastebėti sunkios CMV infekcijos požymiai ir jie naujagimystėje buvo gydyti gancikloviru, šiek tiek rečiau buvo diagnozuotas kurtumas.

Tačiau šis vaistas griežtai draudžiamas, jei jau prieš gydymą yra pažeistos kepenys, sumažėję kraujo kūnelių (yra anemija, trompocitopenija, neutropenija). O šis virusas kaip tik ir kaltas dėl šių pažeidimų.

Tyrimai taip pat parodė, jog po 6 savaičių gydymo kurso, tiriant vaiko šlapimą vėl randamas virusas ir jo išskiriamas kiekis būna toks pat, kaip prieš gydymą. Štai dėl ko šios ligos gydymas išlieka labai abejotinas. Pagrindinis mokslininkų ir medikų dėmesys šiuo metu labiausiai sutelktas sukurti vakciną prieš CMV.

O jei vaikutis gimė užsikrėtęs, bet be jokių ligos požymių?

Jei tikrai žinoma, kad nėščioji užsikrėtė nėštumo metu CMV pirmą kartą, tai po gimimo ištiriamas dėl šios infekcijos ir naujagimis. Jei gaunamas atsakymas, kad vaikutis turi CMV, o klinikinių šios ligos simptomų nėra, reikia tokiam vaikeliui dažnai tirti klausą ir akytes, nes visais kitais sveikatos požiūriais jie auga kaip ir kiti vaikučiai, o ankstyva klausos ar regėjimo problemų diagnostika ir ankstyva tinkama pagalba padeda jas sumažinti ir laiduoti palankesnę tolesnę vaiko raidą.

Jei CMV taip pažeidžia vaisių, tai gal tirti visas nėščiąsias?

Toks visuotinis testavimas nėra rekomenduojamas. Pasaulyje būta bandymų tai daryti, bet nauda buvo labai abejotina, o išlaidos –milžiniškos. Nėščiosios kraujo tyrimas dėl CMV naudingas tik tuo, kad moteris sužino, ar ji jau kada sirgo šia liga, nes CMV simptomai visiškai niekuo nesiskiria nuo slogos ar šiaip lengvos virusinės infekcijos, pasireiškiančios gerklės perštėjimu, neaukšta temperatūra, prastesne savijauta. Dažniausiai šią ligą „pravaikščiojame“.

Jei tiriant kraują randamas IgG prieš CMV, tai rodo, kad moteris kažkada sirgo šio viruso sukelta infekcine liga. Jei randamas IgM prieš CMV, tai rodo, jog užsikrėtimas įvyko neseniai. Jei tai nėščia moteris – galbūt nėštumo metu. Taigi jei moteris yra kažkada sirgusi šia infekcija, ji gali būti ramesnė dėl savo vaiko, kuris gyvena jos įsčiose, nes ta moteris, kuri nebuvo „susidūrusi“ su šiuo virusu iki nėštumo, turi kur kas didesnę riziką, šiuo virusu užsikrėtusi nėštumo metu, perduoti jį vaisiui.

Sakykime, kad moteris prieš pastodama atliko tyrimus ir paaiškėjo, kad ji nėra užsikrėtusi CMV. Kaip jai saugotis šio viruso, kad neužsikrėstų nėštumo metu?

Tokia moteris, kuri iki nėštumo nebuvo užsikrėtusi CMV, turi ypač rūpintis higiena, nes užsikrėsti galima per kito žmogaus išskiriamus organizmo skysčius: šlapimą, seiles, kraują ir kt. Ypač didelės rizikos šiuo virusu užsikrėsti turi nėščioji, dirbanti su vaikais – vaikų darželyje, pradinėje mokykloje, nes 10-40 proc. vaikų perserga šia liga, tampa šio viruso nešiotojais ir jį išskiria pasveikę kelis mėnesius ar net metus. Todėl šios moterys turi ypač atidžiai plauti rankas, nebučiuoti vaikų, nelaižyti jų čiulptukų ar kitų daiktų, ant kurių gali būti seilių, šlapimo, vengti didelių žmonių, ypač vaikų susibūrimų. Niekada nesirgusi šia liga moteris, nėštumo metu gali užsikrėsti ir nuo savo mažamečių vaikučių. CMV galima užsikrėsti lytinių santykių metu, perpilant dėl CMV neištirtą kraują, per motinos pieną ypač jei naudojamas neištirtas donorinis motinos pienas.

O jei moteris jau žino, kad yra CMV nešiotoja, bet nori nėštumo metu išsitirti, ar virusas nesuaktyvėjęs, ar toks tyrimas prasmingas?

Iš aprašymo turbūt aišku, jog tirti nėščią moterį, kuri kažkada prasirgo šia infekcija, siekiant sužinoti, ar ši infekcija nesuaktyvėjo, nėra prasmės, nes suaktyvėjimo atveju vaisius turi daug mažesnę riziką sunkiems pažeidimams nei tos motinos, kuri užsikrečia pirmą kartą nėštumo metu.

Ar patariate moteriai prieš pastojant dėl smalsumo išsitirti, ar ji yra CMV nešiotoja?

Testo rezultatas bus naudingas tik tiek, kad moteris sužinos, kaip rūpestingai reikėtų saugotis, kad išvengtų šios infekcijos (jei ji nėra CMV nešiotoja). O jei testas bus teigiamas, moteris žinos, kad jos vaikeliui rizika šiai infekcijai – minimali. Beje, prieš tai išvardintos apsaugos priemonės nėštumo metu naudingos ne tik šios ligos, bet daugelio kitų ligų atvejais, kai tų ligų sukėlėjai gali taip pat pažeisti dar negimusį vaikelį.

Ar vaikučiams pavojinga tik įgimta CMV infekcija? O jei mažiukas užsikrėtė vos gimęs?

CMV galima užkrėsti gimdymo metu ir bet kuriuo gyvenimo tarpsiu po gimimo. Pavojinga yra tik įgimta CMV infekcija, kai vaisius užkrečiamas motinos įsčiose. Po gimimo užsikrėtus šia infekcija vaikai serga kaip eiline virusine infekcija ir liekamųjų reiškinių vaikučio sveikatai nebūna.

Neila Ramoškienė

„Mamos žurnalas“