Mamos ir kūdikio pienligė

Pienligės įvaizdis paprastai siejamas su baltu apnašu ant kūdikio liežuvio. Tai tik viena iš daugelio jos pasireiškimo formų. Žindančios mamos dažnai kenčia nuo spenelių pienligės.

Pienligė – infekcinė liga

Jau senokai nustatyta, jog šią ligą su­ke­lia mie­li­nių gry­belių rū­šiai pri­klau­san­tis bal­ta­sis balkš­vag­ry­bis Can­di­da al­bi­cans. Todėl ir ši infekcija vadinama kandidoze. Būdami panašaus dydžio vienaląsčiai mikroorganizmai, grybeliai ir bakterijos yra savotiški konkurentai. Palankios są­ly­gos gry­be­liams įsi­ga­lė­ti at­si­ran­da, kai, pa­vyz­džiui, il­gai gy­dant an­ti­bio­ti­kais iš­nai­ki­na­mos ne tik ko­kią nors li­gą su­kė­lu­sios ar ga­lė­ju­sios su­kel­ti bak­te­ri­jos, bet ir daug ge­rų­jų, žmo­gui nau­din­gų, bak­te­ri­jų, ku­rių vie­na iš „pa­rei­gų“ – truk­dy­ti dau­gin­tis gry­be­liams.

Infekcijos šaltiniai ir keliai

Gry­be­liai ant krū­tų spe­ne­lių pa­tenka įvai­riai. Neretai in­fek­ci­ją čia at­ne­ša žin­do­mas kū­di­kis, o šal­ti­nis, iš ku­rio jis gau­na tuos gry­be­lius, daž­nai (bet ne vi­sa­da!) bū­na pa­ti ma­ma. Bal­tie­ji balkš­vag­ry­biai mėgs­ta ši­lu­mą, drėg­mę ir tam­są. Kaip tik tai jie ran­da mo­ters makš­ty­je. O mo­te­rįuž­krėsti ga­li ly­ti­nių or­ga­nų kan­di­do­ze ser­gan­tis vy­ras. Grybeliai plin­ta per sąlyčius drėg­no­mis, šil­to­mis kū­no vie­to­mis. Gims­tan­čio kū­di­kio ke­lias ei­na pro makš­tį, tai­gi ant jo kū­no ir į bur­ną pa­ten­ka kaž­kiek Can­di­da gry­be­lių.

Ne vien tik gim­da­mas kū­di­kis ga­li už­si­krės­ti. Jei­gu ne­si­lai­ko­ma hi­gie­nos, už­kra­tą ga­li per­duo­ti bet ku­ris šią in­fek­ci­ją tu­rin­tis žmo­gus. Ne tik vai­kams, bet ir suau­gu­siesiems pasitaiko kan­di­do­zi­nis bur­nos, ryk­lės ar ton­zi­lių už­de­gi­mas. Grybeliai tūno tarp nevalomų dantų, ypač daž­ni se­ny­vo am­žiaus as­me­nims, nau­do­jan­tiems nui­ma­mus dan­tų pro­te­zus, bet kar­tais įsi­ku­ria ir bur­no­se jau­nuo­lių, ku­rie ne­šio­ja or­to­don­ti­nius įtai­sus. Užk­rės­ti kū­di­kį balkš­vag­ry­biais ga­li to­kių žmo­nių bur­no­je „nu­va­lo­mas“ čiulp­tu­kas ar­ba jų at­kąs­tas ir net pa­kram­ty­tas mais­tas, duo­da­mas vai­kui. Naujagimio imunitetas dar la­bai silp­nas, o jo bur­no­je drėg­na ir šil­ta. Tai­gi ten ir­gi yra geros są­ly­gos Can­di­da grybeliams aug­ti, dau­gin­tis ir su­kel­ti li­gą, po­pu­lia­riai va­di­na­mą pien­li­ge.

Kodėl „pienligė“?

Ant ser­gan­čio­jo bur­nos glei­vi­nės (lie­žu­vio, skruos­tų ar lū­pų vi­di­nių pa­vir­šių, dan­te­nų, gomurio, žiočių,) at­si­ran­da ne­nu­si­va­lan­čių bal­tų ap­na­šų (iš­si­dės­čiu­sių taš­ke­liais, lo­pi­nė­liais ar net iš­ti­su luo­bu), pa­na­šių į su­trauk­tą pie­ną. Iš to ir pa­va­di­ni­mas. Ga­li sirg­ti ir žin­do­mi, ir ne­žin­do­mi kū­di­kiai, didesni vaikai ir net suaugę žmonės. Tie­sa, Can­di­da gry­be­liai mėgs­ta cuk­rų, o mo­ters pie­ne (lak­to­zės pa­vi­da­lu) jo yra san­ty­ki­nai dau­giau ne­gu gy­vu­lių pie­ne. Beje, mo­ti­nos pie­ne yra ir gry­be­lių au­gi­mą slo­pi­nan­čių me­džia­gų.

Kaip serga kūdikiai

Ne­sub­ren­dusi imu­ni­nė sis­te­ma ir dar nesu­si­for­ma­vusi nor­ma­li bur­nos ir žar­ny­no mik­rof­lo­ra – svar­biau­sios prie­žas­tys, dėl kurių gry­be­liai nau­ja­gi­miams li­gą su­ke­lia daž­niau ne­gu didesniems kū­di­kiams. Kan­di­do­zės pa­lies­ta bur­nos glei­vi­nė dau­giau ar ma­žiau skaus­min­ga, to­dėl kū­di­kis ga­li at­si­sa­ky­ti žįs­ti arba tru­pu­tį pa­žin­dęs me­ta krū­tį ir su­dir­gęs rė­kia. O jeigu ir žinda, saugodamasis skausmo, jis blogai – nepakankamai plačiai – apžioja krū­tį. Ši­taip val­gy­da­mas kū­di­kis ne­pa­si­so­ti­na, be to, pri­si­ry­ja daug oro, to­dėl pra­de­da at­py­li­nė­ti, jam pu­čia pil­vą. Ma­žy­lis da­ro­si ne­ra­mus, la­bai daž­nai pra­šo­si prie krūties. Nor­ma­liai žįs­ti jam ne­pa­vyks­ta, to­dėl ga­li sulėtėti kū­di­kio svo­rio au­gi­mas, o ma­ma ims abe­jo­ti, ar užtenka jos pie­no.

Ka­dan­gi iš bur­nos su sei­lė­mis ir mais­tu pien­li­gės sukėlėjai pa­ten­ka į skran­dį ir to­liau ke­liau­da­mi žar­ny­nu pa­sie­kia išan­gę, burnos kan­di­do­zę tu­rin­čiam kū­di­kiui ga­li iš­si­vys­ty­ti ir sėd­me­nų, tarp­vie­tės, bei kirkš­nių už­de­gi­mas, dar va­di­na­mas „vys­tyk­li­niu“ der­ma­ti­tu. Jam bū­din­gi iš­bė­ri­mai su iš­ki­lu­sio­mis rau­do­no­mis dė­mė­mis (dažnai su žaiz­de­lė­mis ir įtrū­ki­mais) ant už­pa­ka­liu­ko ir odos raukš­lė­se.

Mamos kandidozė

Pien­li­ge su­sir­gęs kū­di­kis mo­ti­nos spe­ne­lius Can­di­da gry­be­liais pa­pras­tai už­kre­čia žįs­da­mas. Drėg­mė dėl sa­vai­mi­nio pie­no te­kė­ji­mo tarp žin­dy­mų, ne­hi­gie­niš­ki, oro ne­pra­lei­džian­tys sin­te­ti­niai dra­bu­žiai su­ku­ria ge­res­nes są­ly­gas gry­be­liams tarp­ti ir dau­gin­tis, o dėl šu­ti­mo ir trin­ties pasidarius nors ir ma­žiau­sioms trau­moms, leng­viau ky­la kan­di­do­zi­nis spe­ne­lių odos ir pie­no la­ta­kų glei­vi­nės už­de­gi­mas. Ypač grei­tai su­ža­lo­ji­mų at­si­ran­da ne­tai­syk­lin­gai žin­dant, kai kūdikis čiul­pia apžiojęs tik spenelį.

Liga at­pa­žįs­ta­ma pa­gal bū­din­gą iš­vaiz­dą ir ju­ti­mus. Už­de­gi­mi­nis spe­ne­lių odos pa­rau­di­mas ga­li bū­ti įvai­raus at­spal­vio – nuo blyš­kaus mels­vai raus­vo iki ryš­kiai rau­do­no. Prik­lau­so­mai nuo už­de­gi­mo in­ten­sy­vu­mo, spe­ne­liai dau­giau ar ma­žiau su­tins­ta, ga­li atsirasti ir žaiz­de­lių. Kan­di­do­zei iš­pli­tus į areo­lę, oda ap­link spe­ne­lius pa­raus­ta, at­ro­do iš­džiū­vu­si, įtemp­ta, bliz­gan­ti, šer­pe­to­ja. Dėl ne­to­ly­gaus pleis­ka­no­ji­mo ir epi­der­mio lu­pi­mo­si ji ne­ten­ka da­lies pig­men­ta­ci­jos ir darosi mar­ga, o pa­vir­šius ne­ly­gus, gruob­lė­tas, kartais matyti smul­ku­čių van­de­nin­gų pūs­le­lių.In­fek­ci­jos ži­di­niai, at­ro­dan­tys kaip rau­do­ni lo­pai ant švie­sios spal­vos odos, ga­li at­si­ras­ti ir po krū­ti­mis bei ki­to­se kū­no vie­to­se: pa­žas­ty­se, kirkš­ny­se, tarp­vie­tė­je. Daž­niau taip at­si­tin­ka ap­kū­nioms, gau­siai pra­kai­tuo­jančioms ir ne­si­rū­pi­nan­čioms hi­gie­na mo­te­rims.

Ka­dan­gi spe­ne­lis labai jautrus, grybelinis uždegimas sukelia ir ne­ma­lo­nių po­jū­čių: iš pradžių tik dilgsėjimą žin­dy­mo me­tu, o vėliau ir ryš­kų skaus­min­gu­mą, tar­si de­gi­ni­mą kar­tu su nie­žu­liu. Kar­tais skaus­mas plin­ta net į ran­kas ar nu­ga­rą. Kai kan­di­do­zės in­fek­ci­ja stipri, ji ga­li pra­si­skverb­ti ir į pie­no la­ta­kus. Skir­tin­gai ne­gu spe­ne­lių skaus­mai, at­si­ra­dę dėl kū­di­kio blo­go pri­glu­di­mo prie krū­ties, kan­di­do­zi­niai skaus­mai jun­ta­mi ne tik žin­dy­mo me­tu, bet ir dar ku­rį lai­ką po to, o kar­tais neat­lėgs­ta iki ki­to mai­ti­ni­mo. Esant Can­di­da in­fek­ci­jai, skau­dūs ir žaiz­do­ti spe­ne­liai ne­gy­ja net ir ta­da, kai kū­di­kis prie krū­ties pri­glun­da ge­rai. Gydyti reikia ir spe­cia­liais antigry­be­li­niais vaistais.

Gy­dy­mas

Jei­gu at­ro­dy­tų, kad su­si­rgo­te jūs ar­ba kū­di­kis, ne­dels­dami kreip­kitės į gy­dy­to­ją. Jis nu­sta­tys diag­no­zę ir ­skir­s tin­ka­mus vais­tus. Kan­di­do­zė yra in­fek­ci­nė, už­kre­čia­moji li­ga, to­dėl gy­dy­ti rei­kia iš­kart vi­sus ja ser­gan­čius. Jei­gu ku­riam nors šei­mos na­riui in­fek­ci­ja iš­lie­ka, jis ga­li iš nau­jo už­krės­ti pa­gy­dy­tą­jį.

Can­di­da in­fek­ci­ja kū­di­kio bur­no­je nai­kinama vie­tiš­kai vei­kian­čiais anti­gry­be­li­niais vais­tais. Grybeliai ga­li bū­ti pri­li­pę įvai­rio­se bur­nos glei­vi­nės vie­to­se. Todėl užtepti (o dar geriau – įtrinti) vaisto tik ant liežuvio neužtenka.

Kan­di­do­zi­niam „vys­tyk­li­niam“ der­ma­ti­tui gy­dy­ti, be spe­cia­lių antigry­be­li­nių vais­tų, ku­riuos ­ski­ria gy­dy­to­jas, reikš­min­gos ir pra­ktiš­kos prie­mo­nės, kad tarp­vie­tės ir sėd­me­nų oda kuo trumpiau būtų drėg­mė­je ir per di­de­lė­je ši­lu­mo­je. Kai tik ga­li­ma, leis­ki­te kū­di­kiui pa­bū­ti be saus­kel­nių.

Gy­dant mamos spe­ne­lių kan­di­do­zę, antigry­be­li­niu vais­tu reikia te­pti po kiek­vie­no mai­ti­ni­mo. Iki ki­to mai­ti­ni­mo dau­gu­ma vais­to nu­si­tri­na į mo­ti­nos dra­bu­žius, lie­me­nė­lę ar jos įdėk­lus, to­dėl plauti spe­ne­lių prieš žin­dy­mą nebūtina. O jei­gu no­rė­tu­mė­te vais­to likučius nu­va­ly­ti, tik­tų aly­vų alie­ju­mi su­vilgytas va­tos gu­mu­lė­lis.

Jei­gu per pen­kias die­nas pa­ge­rė­ji­mo ne­su­lau­ktumėte, kreip­ki­tės į sa­vo gy­dy­to­ją – gal­būt tą vais­tą rei­kia pa­keis­ti ki­tu, nes yra daug gry­be­lių at­mai­nų. Pieno latakėlių kandidozę tenka gydyti ir geriamaisiais antigrybeliniais vaistais.

Kazimieras Vitkauskas, vaikų gydytojas, knygos „Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ autorius

„Mamos žurnalas“