Sakoma, tam, kad vaikas pamėgtų meną, reikia nuo mažens prie jo pratinti. Su socialinių mokslų daktare Dėja Aukštkalnyte, Kauno Suzuki progimnazijos direktore, kalbame apie tai, kokios muzikos vaikui klausyti naudinga nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių.
Sakoma, kad kūdikis jau įsčiose girdi garsus. Galbūt pažintis su muzika ir turėtų prasidėti dar nėštumo laikotarpiu? Kaip vertinti tokią teoriją?
Kad kūdikis pradeda girdėti įsčiose, tai ne teorija, bet faktas. Kitas klausimas, ką jis girdi, be fiziologinių motinos organizmo garsų. Jeigu tikėsime, kad priglaustos prie pilvo ausinės su „tauriausia klasikine“ muzika arba delfinų garsais daro teigiamą poveikį embrionui, tai taip ir bus: pozityvūs būsimosios gimdyvės įsitikinimai yra svarbus sėkmingo vaisiaus vystymosi veiksnys.
Nėra mokslinių tyrimų, kad įrašų klausymasis pakenkė vaisiui, tuo tarpu apie teigiamą poveikį kalbama ne tik nėščiųjų mokyklose, bet ir mokslininkų darbuose.
Ar naujagimiui reikia muzikos? Ar migdyti nuo pirmų dienų skambant lopšinėms, švelniai klasikinei muzikai?
Naujagimiui reikia mylinčios šeimos ir juo besirūpinančių suaugusių žmonių. Jeigu ši meilė ir rūpestis bus išreikšti lopšinėmis bei klasikine muzika, vaikas priims tai kaip dar vieną neatskiriamą savo aplinkos dalį, kartu su šiluma, maistu, higienos įpročiais. Tačiau lopšinės ir klasikinė muzika negali pakeisti ar kompensuoti minėtų pirminių vaiko poreikių. Muzika – aukštesnis, ne pirminis poreikis.
Ar mažas vaikas supranta tik vaikišką muziką?
Ar suaugęs žmogus supranta muziką, skirtą suaugusiesiems? Arba muziką apskritai? O gal suaugę žmonės geriau supranta „vaikišką muziką“ negu vaikai?
Mokslininkų, tyrinėjančių muziką, supratimas vienoks, ją atliekančių muzikantų – kitoks, o eilinio klausytojo – dar kitoks. Tad muzikos „supratimas“ – subjektyvi sąvoka. Dažniausiai žmonės muzikos nesupranta – jie ja mėgaujasi arba ne. Vaikai šiuo atveju yra tėvelių muzikinio skonio įkaitai – nuo kūdikystės jie neturi galimybės rinktis, o vėliau mieliausiai klausosi to, ko klausosi jų tėvai.
Ar vaikui nekenkia, jei namuose nuolat tėvai klausosi savo mėgstamos popgrupių muzikos ar metalo? Kokios gali būti to pasekmės?
Jeigu muzikos (bet kokios) klausomasi labai garsiai, tiek vaikams, tiek suaugusiesiems gresia kurtumas.
Kūdikiai garsams dar jautresni. Tėvų muzikiniai prioritetai tiesiogiai veikia vaikų estetines nuostatas. Beje, nevienareikšmiškai. Jeigu tėvelių nuomonė šeimoje gerbiama, jie mylimi, vaikas priims jų klausomą muziką kaip nenuginčijamą vertybę. Jeigu tėvų autoritetas menkas, vaikas maištaus ir klausysis „atvirkščios“ muzikos. Tiesa, jeigu „neautoritetingi“ tėvai klausosi popso, alternatyvus vaikų pasirinkimas jau paaugus greičiausiai nebus klasika – veikiau hip hopas, psichodelinis rokas ar dar naujesni nervų tampymo būdai.
Paauglystėje prieš tėvų skonį protestuos beveik visi, nes norės atrasti SAVO muziką. Kultūringas žmogus tikrai ras muzikos pasaulyje alternatyvų trims akordams ir dviem žodžiams.
Ar vaiko supratimą apie muziką galima sugadinti?
Blogiausia, ko tokiu būdu galima pasiekti, tai nenorėjimas klausytis nieko kito, bent kiek sudėtingesnio. Beje, dažniausiai radijo stočių transliuojama vokalinė muzika turi nedaug bendro nei su vokalu, nei su muzika, – klausomasi žodžių, kurie, duok Dieve, būtų panašūs į Omaro Chajamo eiles.
Jeigu įdomu klausytis muzikos be žodžių (kad ir kokia ji būtų) – jau aukštesnio intelekto požymis. Jeigu įdomu klausytis „sudėtingos“ muzikos ir dar sugebėti apibūdinti, KAS ir KODĖL joje patinka (ne vien „patinka – nepatinka“ sąvokomis), žmogus neabejotinai labiau išprusęs šioje srityje.
Kada reikėtų pradėti vaiką vestis į klasikinės muzikos koncertus?
Kai jis netrukdo aplinkiniams jos klausytis. O iki tol veskimės jį į trumpesnius koncertus, filharmonijoje ar muzikiniuose teatruose organizuojamus renginius vaikams, gatvės orkestrų koncertus, festivalius po atviru dangumi, demonstruokime vaizdo įrašus, pagaliau kartais įjunkime „Mezzo“ kanalą.
Jeigu trimetis sukaups dėmesį trims minutėms, jau gerai. Bet daugiausia vaiką trauks jūsų pačių gyvas muzikavimas, patikėkite. O vyresnius vaikus (nuo 5–7 m.) jau drąsiai galima vestis į filharmoniją, prieš tai būtinai aptarus elgesio joje taisykles. Jeigu vaikui atsibosta, jokiu būdu nelaikykite jo koncerte per prievartą. Išeikite po vienos dalies arba per plojimus tarp atliekamų kūrinių.
Ar naudinga klausyti vaikiškų popchorų įrašų?
Manyčiau, ši muzika skirta atlikėjų tėveliams ir seneliams…
Sakoma, kad labai naudinga su vaiku dainuoti. O jei tėvai neturi balso ar klausos?
Dainuokite be balso ir be klausos. Vaikui visų pirma svarbus veiklos pavyzdys. Taip jis sužinos, kad kiekvienas žmogus šalia kalbamojo balso turi ir dainuojamąjį balsą, kad su savo balsu galima nuveikti įdomių dalykų. Klausos neturi kurti žmonės, visi kiti skiria, ar dainuojama „į toną“, ar šalia jo. Vaikas atsirinks, ypač jeigu atkreipsite jo dėmesį į gerai dainuojančius žmones.
Ar reikia vaiką mokyti liaudies dainelių?
Vaikams reikia daug ko, liaudies dainelių irgi. Liaudies dainas reikia dainuoti su pasimėgavimu, tuomet išnyks poreikis jų išmokyti. Jeigu vaikystėje esate bent kartą dalyvavę paprastose lietuviškose vestuvėse (tradicinės Kupiškėnų vestuvės mums būtų per aukštas lygis), garantuoju, kad per tą vieną kartą visam gyvenimui įsiminėte „Augo girioj ąžuolėlis“, „Pasėjau linelį ant pylimo“, „Ant kalno mūrai“, o antrą vestuvių dieną – „Ariau, ariau, ariau“… Gerai nuteikianti aplinka daro stebuklus mūsų intelektui ir imlumui.
Dainuoti ir šokti vaikus galime mokyti nuo gimimo, o kada nupirkti pirmąjį instrumentą? Koks instrumentas tinkamas groti nuo ankstyviausio amžiaus, o kuris tinkamas tik vaikui paaugus?
Grojimas – kaip užsienio kalba. Pradėsiu nuo to, kad mokėjimas groti, išreikšti save per muziką – tai daugiau negu užsienio kalbos mokėjimas. Tai universali kalba, suprantama visame pasaulyje, bet kurioje tautoje. Instrumentas – tai tik mūsų kūno pratęsimas, priemonė, darbo įrankis, kuris pats savaime neįgudusiose rankose yra bevertis. Muzikantas groja instrumentu, tačiau garsą iš jo išgauna savimi. Vadinasi, kad vaikas taptų muzikantu, jo viduje turi skambėti muzika. Nelavintas žmogus „neskamba“.
Instrumentą dažniausiai renkasi ne vaikai, o jiems parenka tėvai. Tėvų argumentai įvairūs: vieniems atrodo, kad lengviau groti garsus, kai juos matai (klavišais), kiti mano, kad neištvers čirpinimo smuiku, o mažasis trimitininkas ar būgnininkas apskritai sukels revoliuciją daugiabutyje. Tačiau kiekvienas instrumentas turi savo privalumų ir trūkumų. Pianinas puikus tuo, kad jame slepiasi viso orkestro garsų apimtis (diapazonas), be to, juo akomponuojama visiems instrumentams ir balsui.
Dėl pianino gremėzdiškumo galima būtų ginčytis – juk dabar yra ir elektroninių fortepijono versijų. Galima mokytis groti ir tokiu instrumentu.
Jeigu vaikas lavintas, nuo 2–3 metų galima pradėti lankyti fortepijono, gitaros, smuiko, violončelės, fleitos pamokas. Teks rasti mokytojus, mokančius dirbti su tokio amžiaus vaikais, bei nusipirkti adaptuotus instrumentus (išskyrus neadaptuotiną pianiną), ir pirmyn. Tik negalvokite, kad mokytojas iš karto duos vaikui instrumentą. Parengiamasis darbas gali trukti dar bent pusę metų.
Ar renkantis instrumentą reikėtų klausti vaiko nuomonės, jei jis dar mažas?
Prieš spręsdami, koks instrumentas vaikui tinkamiausias, išklausykite ir vaiko nuomonę. Suteikite jam kuo daugiau informacijos. Vaikai konservatyvūs. Jie nori to, kas jiems pažįstama, ir vengia nepažįstamų dalykų. Vaikščiokite su vaikais į koncertus. Leiskite stebėti grojančius žmones. Pastebėjau, kad vaikai nekreipia dėmesio į „sintetinį“ elektroninių instrumentų garsą – ir taip šiais garsais perkrauta mūsų aplinka. Jie ypač suklūsta, išgirdę gyvą akustinio instrumento garsą, nesvarbu – smuiko ar tūbos. Gyvas orkestras gatvėje ar filharmonijoje palieka stiprų įspūdį. Tai jiems įdomu, nors ne viskas priimtina. Tik susipažinę su instrumentais, jie gali pasirinkti.
Kitas būdas – jeigu suaugęs šeimos narys nuoširdžiai žavisi kuriuo nors instrumentu. Šis žavėjimasis tikrai persiduos vaikui. Jeigu varu neversite jo groti. Ir, žinoma, atsižvelgsite į fizinę vaiko brandą, nes ne kiekvienu instrumentu galima groti pagal amžių.
Rasa Grinkevičienė
Projektą „Kultūros skiepas“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Projektui skirta suma 6400 eurų. Straipsnis paskelbtas 2024.12.06.
