Apie svarbiausią metinį vaiko sveikatos įvykį – patikrą prieš mokslo metus – kalbamės su UAB „Medicina practica laboratorija“ direktoriaus pavaduotoja gydytoja Gitana Skendelyte.
Pasiruošimas kelionei
Įsivaizduokime, kad mokslo metai – tai ilga ir tolima kelionė, kurioje laukia permainingas oras, kalnuotas reljefas, kai kada ir bekelė. Išsiruošdami į tokią kelionę automobiliu, patikriname, ar tvarkinga mašina; užpilame degalų, tepalų ir aušinimo skysčio; pažiūrime, ar nepasibaigęs draudimas, techninės apžiūros dokumentai.
Lygiai taip pat turime pasirūpinti ir vaiko sveikata prieš jo didžiąją kelionę – mokslo metus. Tam skirta visuotinė vaikų sveikatos patikra. Ji kasmetinė, turi griežtus algoritmus, aprėpia akis, dantis, fizinį augimą, laikyseną, klausą, skiepų kontrolę, raidą. Vienas iš svarbiausių patikros komponentų – laboratoriniai tyrimai. Apie tai ir kalbėjome su gydytoja.
Per patikras nebūkite abejingi
Gydytojų darbo krūviai, susidariusios eilės ar net mažųjų pacientų „kamščiai“ suteikia patikroms formalumo. Kartais vizitas užtrunka tik 10 minučių, ir viskas – iki kitos vasaros. O juk tai puiki proga sužinoti apie vaiko sveikatą ir gauti gaires visiems metams. Gal tyrimai rodo, kad trūksta kokių nors medžiagų, tada gydytojas gali patarti dėl papildų ir mitybos. O gal dėl laikysenos gali patarti tinkamiausią sporto būrelį.
Nepraleiskite progos – kol esate kabinete, turite teisę klausti. Galite prieš vizitą susirašyti klausimus – tai jokia gėda, net atvirkščiai.
Kraujo tyrimas – kam pakaks paprasto, o kam reikės išsamesnio
Daugiausiai informacijos apie vaiko sveikatą suteikia kraujo tyrimas. Kartą per metus išsamų kraujo tyrimą verta pasidaryti visiems, o vaikams – ypač. Šeimos gydytojas sveikam vaikui profilaktinį kraujo tyrimą gali skirti kartą per dvejus metus. To nepakanka, jei norime laiku sužinoti apie beprasidedančias ligas ar medžiagų trūkumą.
„Tėvelius raginame prieš mokslo metus ateiti su vaikais ir atlikti kraujo tyrimą mūsų laboratorijoje. Galima rinktis iš keleto ištyrimo programų – siauresnių ar platesnių. Kokį rinktis? Jeigu vaikas visiškai sveikas, nematote jokių požymių, kad jo sveikata per metus pasikeitė, pakanka ir pagrindinių tyrimų, kuriuos skiria/rekomenduoja gydytojai. Tačiau jeigu vaikui augimo šuolis, jis daug sportuoja ar paniręs į kitokią aktyvią veiklą, o gal matote kokių nors pokyčių (nesutelkia dėmesio, išsiblaškęs, greitai pavargsta, serga dažniau nei bendraamžiai), – prasminga atlikti platesnį tyrimą. Išsamų tyrimą rekomenduojama paaugliams bei tiems vaikams, kurių laukia ypatingos permainos, – jie startuos kaip darželinukai, pirmokai, gimnazistai. Vaikui tokie pokyčiai yra didžiulis stresas, todėl vidinis balansas ir gera fizinė sveikata tuo etapu labai svarbu“, – sako gydytoja Gitana Skendelytė.
Paprasčiausias kraujo tyrimas
Rutininį tyrimą, kurį vadiname „bendruoju kraujo tyrimu“, sudaro mums žinomi, įprasti parametrai. Iš tiesų jų ne tiek mažai – „bendrasis“ kraujo tyrimas gali suteikti daug informacijos ir užvesti ant kelio tolesniam ištyrimui.
Iš bendrojo tyrimo sužinome, koks hemoglobino kiekis, kuris įspėja apie mažakraujystę; uždegimo rodikliai; taip pat kai kurie parametrai, kurie leidžia įtarti kraujo ligas, alergiją.
Kokie papildomi parametrai svarbūs
Feritinas. Jeigu yra galimybė, net ir visiškai sveikam vaikui kartą per metus verta atlikti platesnį kraujo tyrimą. Tada ištiriamas feritinas, kuris tiksliau atspindi geležies atsargas organizme.
Skydliaukės hormonai. Platesnis kraujo tyrimas parodo ir skydliaukės hormonų veiklą – o tai aktualu paauglystėje, ypač mergaitėms. Kai organizme vyksta hormonų persitvarkymas, skydliaukės veikla tampa labai svarbi. Skydliaukės veiklą labai veikia stresas, o mūsų vaikai jo patiria tikrai daug – ir dėl mokslo, ir dėl socialinio gyvenimo. Sveikam vaikui skydliaukės veiklos kasmet tirti nebūtina, pakaks karto per 2–3 metus, kai prasideda brendimas.
Cholesterolis. Ar vaikui tiriamas cholesterolis? „Pasaulinėje praktikoje paaugliams pradėtas profilaktiškai tirti cholesterolis. Tai rekomenduojame ir mes – kad laiku būtų pastebėti pokyčiai, polinkis. Nelaukiame 20–25 metų, o siūlome aptikti pokyčius jau paauglystėje, o esant pokyčiams tokius vaikus stebėti, koreguoti dietą, skirti reikiamų papildų“, – pasakoja laboratorijos gydytoja.
Pasaulio mokslininkus labai domina cholesterolio tema, nes pastabėtas paradoksas, kad daug žmonių, turinčių aukštą blogąjį cholesterolį, nesuserga širdies ir kraujagyslių ligomis, ir atvirkščiai – žmonės, turintys puikius cholesterolio rodiklius, šiomis ligomis suserga. Nenuostabu, kad cholesterolio tyrimai nuolatos tobulėja, dabar atliekama išsami lipidograma, vertinama daug cholesterolio frakcijų, papildomai tiriami lipoproteinai (riebalų dalelės, kurios lemia greitesnį aterosklerotinių plokštelių susidarymą).
Vitaminai ir mineralai. Norint galima atlikti tyrimus, kurie parodys, ar vaikui netrūksta vitaminų ir mineralų, pavyzdžiui, kalcio, magnio ar vitamino D ir B grupės vitaminų. Kalcis nepaprastai svarbus sparčiai augantiems ar sportuojantiems vaikams. Magnis būtinas kraujodarai, smegenų veiklai, imuninei sistemai. B grupės vitaminai dalyvauja kraujodaroje, imuninės sistemos veikloje, nervinio audinio funkcionavime.
„Kuo daugiau atliksime tyrimų, kurie parodys, ar vaikui pakanka tam tikrų medžiagų, tuo labiau padėsime vaikui augti, mokytis, gerai jaustis. Deja, Lietuvoje susiklosčiusi tokia situacija, kad vaikas tiriamas tik tada, kai serga. Ir sveikam vaikui gydytojai vargu ar siūlys išsitirti kalcio kiekį. Tačiau vaiko organizmas yra apkrautas daugiau nei suaugusiojo. Tai augimas, hormonų persiskirstymas, dar iki galo nesusiformavęs imunitetas, galybė stresinių situacijų, pasikeitęs gyvenimo būdas (tėvų karta užaugo lakstydami kieme, dabartinė – prie ekranų)“, – sako gydytoja.
Atskirai apie vitamino D tyrimą
„Nors teoriškai per vasarą turėtų susidaryti pakankamos vitamino D atsargos, tačiau tai dažnai nenutinka. Ypač tokiomis vasaromis kaip šiais metais. Esame šiaurės šalis, tad patiems pasigaminti pakankamo vitamino D kiekio nepavyksta. O jo mums labai reikia, ypač vaikams, – kauliniam audiniui, imuninei sistemai, kognityvinėms funkcijoms (paprasčiau tariant, mokymuisi ir pažinimui).
Yra rekomendacijų kūdikiams pačiu jautriausiu vitamino D dozavimo periodu šio vitamino tyrimą atlikti kas dvi savaites. Ūgtelėjusiam vaikui (kaip ir mums visiems) pakanka karto per metus, nebent skirtas gydymas ir norime sužinoti, ar yra rezultatas. Tada šį tyrimą gali rekomenduoti atlikti ir 4 kartus per metus.
Vitamino D tyrimą gydytojai gali pasiūlyti atlikti ir dėl galimo perdozavimo, kai vartojame papildų. Tarkime, vaikas gauna ir vitamino D, ir dar žuvų taukų, kuriuose yra didelė šio vitamino dozė. Vis dėlto laboratorijos praktikoje perdozavimo atvejų beveik nepasitaiko, nors vitamino D tyrimų atliekame labai daug“, – sako gydytoja.
Nuomonė apie šlapimo tyrimą
Šlapimo tyrimas, lyginant su kraujo tyrimais, atrodo senoviškas, tačiau iš tiesų jis suteikia daug informacijos. Dažniausiai jis skiriamas esant šlapimo takų infekcijos požymiams ar ieškant organizme uždegimo priežasties.
„Šlapimo tyrimą būtina atlikti kartą per metus net ir sveikam vaikui. Jis parodo ne tik tai, kaip veikia inkstai ir šlapimo išskyrimo sistema, bet ir mūsų medžiagų apykaitą“, – sako gydytoja.
Tyrimo komentavimas, interpretacijos
Atlikę bet kokį tyrimą „Medicina practica laboratorijoje“, gausite jo atsakymus į elektroninį paštą, jei norėsite, galėsite pasiimti atspausdintus tyrimų rezultatus. Tyrimai duoda daugiau informacijos, kai galima palyginti jų dinamiką, – pavyzdžiui, koks vaiko hemoglobinas buvo pernai, užpernai, o koks šiemet.
Pačiam pacientui, jeigu jis nėra medikas, interpretuoti tyrimų atsakymus nėra paprasta, nebent visi parametrai atitinka absoliutų normos vidurį. „Tyrimas be analizės yra tiesiog skaičiai. Gydytojai labai daug pamato tarp eilučių, jie nevertina vien tik pagal kriterijus „norma – ne norma“, jie vertina rezultatų santykį, dinamiką. Pavyzdžiui, labai svarbus yra ne tik baltųjų kraujo kūnelių kiekis, bet ir jų tarpusavio santykis“ׅ, – sako gydytoja.
Pastebėjus tyrime nukrypimų, gydytojai patars tolesnius veiksmus, galbūt stebėjimą ir po kurio laiko tyrimo kartojimą, o gal papildomus tyrimus, gydymą ar duos siuntimą pas reikiamą specialistą.
Kodėl nepakanka kraują tirti kartą per dvejus metus?
Suaugusiajam gali ir pakakti, tačiau vaikui ne, nes vaikai labai greitai auga, jų organizmuose viskas labai greitai keičiasi. Geri tyrimai gali greitai tapti blogesniais, bet greitai sureagavus – vėl grįžti į normas. „Vaikai be galo gyvybingi, jų medžiagų apykaita greita, greitas organizmo atsakas. Jie gali greitai susirgti, tačiau skyrus gydymą labai greitai galima pamatyti pokytį į gerąją pusę. Dėl to toks svarbus profilaktinis ištyrimas, nes tai leidžia greitai sureaguoti. Ir nebūtinai vaistais – dažniausiai pakanka papildų, mitybos ar režimo korekcijų. Kai vaikas gerai jausis, jis geriau mokysis, norės lankyti daugiau būrelių, aktyviau leis laisvalaikį, susiras daugiau draugų. Jo gyvenimo kokybė bus puiki, lyginant su ta, kokia būtų, jeigu, pavyzdžiui, nebūtų nustatytas geležies ar vitamino D trūkumas“, – sako gydytoja Gitana Skendelytė.
