Pristatome naują rubriką – „Mamų bendruomenės“. Ji atsirado bene kasdien einant į paštomatą ir siunčiant senesnius žurnalo numerius į įvairiausius Lietuvos kampelius, mamų susitikimams ir renginiams. Savo projektu apie mamų bendruomenes norime moterims įkvėpti drąsos. Juk dažniausiai susiburti bendruomenei reikia tik iniciatyvaus žmogaus ir gero pavyzdžio.
Socialinė atskirtis po gimdymo
Po vaiko gimimo moteris patenka į socialinį vakuumą – neina į darbą, atideda pomėgius. Todėl savaime atsiranda noras ieškoti panašių į save. Kol nebuvo socialinių tinklų, mamos būrėsi pagal gyvenamąją vietą, susipažindavo kiemuose, likdavo bičiuliautis po nėščiųjų kursų. Daugiau galimybių atsivėrė atsiradus socialiniams tinklams. Prieš kelerius metus pastebėjome mamų bendruomenių evoliuciją, iš virtualaus pasaulio jos pradėjo keltis „į realybę“. Šis procesas tampa vis natūralesnis, nes ir visuomenė darosi brandesnė – mamas sujungia jau nebe tik vaiko auginimas, bet ir kiti tikslai: savanorystė, labdara, sveika gyvensena, tvarumo idėjos, žinių siekis, bendras hobis. Mamos kartu sportuoja, keliauja, savanoriauja, organizuoja paramos renginius, talkas ir mokymus, renka labdarą. Ir tai jau nebe beveidis dalyvavimas feisbuko grupėse, o tikros realios mamų veiklos.
Ką verta žinoti apie bendrystę?
Kalbėdami apie mamų emocinę būseną, specialistai dažnai mini, kokia svarbi yra bendrystė. Pastebėta, kad moterys, kurios po gimdymo aktyviai bendravo su kitomis mamomis, rečiau patyrė pogimdyvinę depresiją. Šeimoms gyvenant vis toliau nuo artimųjų, jaunos mamos neretai jaučiasi labai vienišos. Tačiau kur rasti tinkamą bendrystę ir kaip įsitikinti, kad joje galima saugiai atvirauti? Apie tai mintimis pasidalino moderuojamos tėvų bendrystės grupės „Augantys tėvai“ įkūrėjos, šeimų konsultantės Dovilė Šafranauskė ir Renata Cikanaitė.
„Prisimenu, kai laukiausi, išgirdau daug įvairių patarimų, tačiau niekas nekalbėjo apie tai, kad gali būti daug sumišusių jausmų, niekas nepasiūlė, kad tokiu atveju galiu paskambinti pasikalbėti. Kai bandydavau artimoje aplinkoje kalbėtis, kad man sunku, pavargau, kartais nelabai suprantu, kas su manimi vyksta, sulaukdavau gailesčio, nuo kurio pasijusdavau dar labiau nevykusi, tarsi nemoku susiimti. Arba komentarų, kad labai norėjau vaikų, todėl turėčiau jaustis labai laiminga, o visa kita ne tiek ir svarbu“, – prisimena penkiametes dvynukes auginanti Dovilė Šafranauskė.
Dviejų vaikų mama Renata Cikanaitė pritaria: „Dažnai nėra lengva pasidalinti jausmais su artimaisiais. Ne todėl, kad jie nenorėtų mūsų išklausyti. Mes jiems labai rūpime, jie mus myli. Ir būtent dėl to jie taip pat kenčia girdėdami, kad mums blogai. Jie nori spręsti, padėti, patarti, bet mums nereikia, kad iš mūsų tą skausmą paimtų ar už mus sugalvotų, ką daryti. Mes norime, kad kažkas tiesiog išgirstų, kaip mums tuo momentu sunku. Todėl bendrystė suteikia daugiau lengvumo, jei joje esantys žmonės nėra labai artimi, jei jie žino, kaip klausyti, ir sukuriama saugi, konfidenciali aplinka bet kokiems pasidalinimams“.
Ką buvimas bendrystėje duoda mamoms?
„Normalizavimą. Tapus mama ir išgyvenant milijonus į visas puses plėšančių jausmų, labai svarbu nuolat būti su žmonėmis, kurie patvirtins, jog visa tai yra normalu. Mes labai dažnai motinystei ruošiamės daugiau techniškai, susiperkame kažkokius daiktus, pasidomime gimdymo eiga, žindymu, na o visa kita juk natūralu. Žmonės gimdė ir augino vaikus nuo neatmenamų laikų, kas čia gali būti netikėto? Tačiau labai dažnai natūraliai viskas tiesiog nepavyksta, ir tada mes tuojau pat surūšiuojame: normalu–nenormalu. Ir kartais apie tai net sunku kalbėtis su kažkuo, nes esame tikros – kitoms taip nebūna! Buvimas bendrystėje atneša patvirtinimą, kad tas nenormalumas, kuris vyksta mano namuose, yra pats normaliausias buvimo mama procesas. Bet to negali sužinoti, jei nesi bendrystėje, jei negirdi kitų pasidalijimų. Taip, galima perskaityti, tačiau tai nebus taip gyva ir artima,“ – sako Renata Cikanaitė.
„Geroji bendrystės pusė yra ir tai, kad čia susirenkame dėl vieno tikslo – dalintis. Todėl nereikia kažkokių įžangų, pasiruošimo, parinktų žodžių. Nuostabu, jie tokiai bendrystei galima susitikti gyvai, tačiau virtualus formatas ne mažiau naudingas, juolab kad tada gali jungtis mamos iš bet kurios pasaulio šalies. Ypač gyvenant tokioje aplinkoje, kurioje normalu yra visai kiti dalykai, vienatvės jausmas gali būti itin aštrus,“ – sako Dovilė.
Bet juk tai svetimi žmonės
Ar paprasta susidraugauti, atsiverti nepažįstamam žmogui, su kuriuo sieja tik viena dedamoji, – kad esame mažų vaikų mamos? „Pasidalinti nėra lengva, bent jau ne iš pat pradžių. Tačiau svarbiausia pradėti, nes kuo dažniau tai darome, tuo tampa lengviau. Dabar man lengva dalintis, tačiau kai tik pradėjau tai daryti, buvo labai sunku, kai kurie žodžiai neišlįsdavo iš gerklės, aš tiesiog verkdavau, nes tai buvo taip jautru. Normalu, kad sunku, todėl nereikia spausti savęs, kartais pakanka tiesiog paklausyti, pabūti, pajusti saugią erdvę ir leisti sau pasidalinti tada, kai norisi“, – atvirauja Renata.
24 mamos
O dabar laikas susipažinti su pirmomis mūsų viešniomis – bendruomene iš Vilniaus „24 mamos“. Apie bendruomenę pasakoja mama Vaida Bajarūnaitė, auginanti sūnų Vincą.
„Viskas prasidėjo vienoje feisbuko grupėje, kurioje susirašinėjo bene 700 mamų. Mus vienijo faktas, kad visos būtent tą mėnesį (konkrečiai 2021 metų birželį) susilaukėme vaikučių. Tai buvo mamos iš visos Lietuvos, ir ne tik, susitikti tokiai didžiulei grupei nebuvo įmanoma. Natūralu, kad po kurio laiko atsirado mažesnių, artimesnių grupelių. Taip atsirado @24mamos. Esame vilnietės, todėl galime bendrauti ne tik feisbuke.
Bendrystę pradėjome 2021 metų gruodį. Ir tikrai nemažai nuveikėme per tą laiką! Tai ir suneštiniai pyragų ragavimai prie Neries, ir lankymaisi vienos ar kitos namuose, kai kiekviena atsineša ingredientą salotoms. O kiek kavinių nustebinome daugybe kūdikių vežimėlių!
Kiekviena diena prasidėdavo žinute „labas rytas“. Iš pradžių dalinomės laukimo akimirkomis, džiaugsmais ir neramumais, kiek vėliau siuntėme žinutes „Turim!“, po kurių užgriūdavo sveikinimų lavina gimus dar vienam mažyliui. Po šio etapo nusprendėme kartu grįžti į iki nėštumo buvusias formas daugiau judėdamos ir stengdamosi sąmoningai valgyti. Dalis iš mūsų ir dabar kartu sportuoja bei eina į šokių pamokas su kūdikiais nešynėse!
Apžvelgus visas veiklas, galima apibendrinti:
Mamų bendruomenės yra pati geriausia pogimdyminės depresijos ar liūdesio prevencija. Visos žinome, kaip kartais sunku keltis po bemiegės nakties, išsiruošti į lauką. Tačiau likimo draugės žinutė, kvietimas susitikti, pasivaikščioti išblaško visas liūdnas mintis.
Bendruomenėje kur kas lengviau daryti gerus darbus, apie kuriuos vienas gal ir pagalvoji, bet pritrūksta iniciatyvos, laiko. Per metus mes padarėme nemažai gerų dalykų. Kiekvieną mėnesį aukojame SOS vaikų kaimui Vilniuje. Globojame vieną ukrainiečių šeimą. Jie atkeliavo į Lietuvą rugpjūčio 12 dieną – dvi moterys, mergytė (12 metų) ir jaunuolis (17 metų), tuo metu būsimas, o dabar jau esamas VU studentas. Atvažiavo tik su lagaminais, tad padovanojome patalynės, rankšluosčių, virtuvės reikmenų. Padedame nėštukei ukrainietei Svetlanai, jos pirmagimis gims kovo mėnesį. Pervedėme pinigų į mergytės Milanos, kuri kenčia nuo spinalinės raumenų atrofijos, o tėvai renka pinigus vaistams, fondą. Prieš Kalėdas vežėme drabužėlių ir žaisliukų į Krizinio nėštumo centrą.
Buvimas bendruomenėje padeda sutaupyti ir vaiką auginti tvariau. Mes dalinamės žaislais, drabužėliais. Vaikučiai auga ne vienodu greičiu, kažkuris išaugo, kažkuris priaugo. Vienas vaikutis mėgsta medinius žaisliukus, kitas nelabai – kodėl neapsikeitus. Kai esi bendruomenėje, vaiką įmanoma užauginti zero waste principu.
Mamų bendruomenės atneša džiaugsmo ir vyrams, jokiu būdu jų neišbraukite iš veiklų. Gyvai mes susitinkame maždaug kartą per savaitę, nebūtinai visos 24. Susitinkame kavinukėse, parkuose, viena pas kitą. O vasarą pasinaudojame erdve tų šeimų, kurios gyvena nuosavuose namuose. Surengėme ir susitikimą su vyrais. Reikėjo pamatyti, kaip smagiai jie bendravo. Vyrams juk irgi apsiverčia pasaulis, kai gimsta vaikas. Trūksta poilsio, įprastų hobių, veiklų, pramogų. Susitikę jie, kad ir kaip būtų keista, kalbėjo ne apie sportą ir žvejybą, o apie savo kūdikių gebėjimus: kurio mažylis jau vartosi, kuriam išdygo dantukas. Savo įprastoje aplinkoje tokių dalykų nepapasakosi, o vyrams juk irgi norisi dalintis tuo, kas šiuo metu gyvenime svarbiausia.
Mes ne tik mamos – mūsų profesijų įvairovė, naujos pažintys labai praplečia akiratį. Štai aš dirbu kelionių srityje, todėl galiu patarti ir padėti keliaujančioms mamoms. Kita grupės narė dirba darželyje – ji stipri savo srities patarimais ir ryšiais. Vaikai, auga, žinoma, dauguma mūsų grįšime į darbus, bet esu tikra, kad mūsų draugystė nenutrūks. Nors visos esame be galo skirtingos, noras kartu būti, kurti, daryti ir išjausti tik stiprėja.
Baigiant – įdomioji statistika!
Gebėjome suorganizuoti dvi didžiules fotosesijas – vieną su pilvukais, kitą – jau su mažyliais ant rankų!
Mums gimė 25 mažyliai, tarp kurių ir viena pora dvynukių.
Pagal lytį mums gimė 10 mergaičių ir 15 berniukų.
3 gimdymai įvyko termino dieną.
10 gimdymų – prieš numatytą terminą (3 mažyliai yra ankstukai).
11 gimdymų įvyko po numatyto termino.
15 mažylių gimė natūraliu būdu.
14 gimdymų buvo skatinami.
7 gimdymai baigėsi skubia cezario pjūvio operacija.
2 gimdymams buvo suplanuota cezario pjūvio operacija.
Fotografės Victorios photography ir jusufotografe.lt
Rasa Grinkevičienė
„Mamos žurnalas“
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas parėmė projektą „Bendruomeniška motinystė“ ir 2023 metams skyrė 3800 eurų.
Šis straipsnis įkeltas 2023 vasario 25 dieną.
