Nėštumas nėra priežastis netekti dantų. Tačiau kodėl tada po gimdymo dantys trupa, genda ir pilkėja? Konsultuoja gydytoja odontologė Gabrielė Bizienė, IG: @odontologe_gabriele
Mitas ar tiesa – už kiekvieną vaiką mama atiduoda po dantį?
Tai visiškas mitas. Šis posakis atsirado dar labai seniai, kai moterims trūko informacijos, žinių apie burnos ir dantų sveikatą nėštumo metu, o profilaktinė priežiūra nebuvo tokia įprasta kaip yra šiandien. Iš tiesų nėštumas nėra priežastis netekti dantų. Tiesiog nėštumo metu dėl hormonų pokyčių, pykinimo, vėmimo arba netinkamos dantų ir burnos priežiūros dantys gali tapti jautresni ar pažeidžiami, tačiau pats nėštumas dantų tikrai „neatima“. Būtent dėl išvardintų priežasčių dantys gali pradėti gesti, o kadangi tai sutampa su nėštumu, todėl ir atrodo, kad kaltas jis.
Jeigu nėštumo metu laikomasi pagrindinių burnos higienos principų – valomi dantys 2 kartus per dieną fluoro turinčia pasta, valomi tarpdančiai, liežuvis, skalaujama po pykinimo, apsilankoma profilaktiškai pas gydytoją odontologą, neužkandžiaujama naktimis, laikomasi sveikos mitybos principų, – visi dantys lieka sveiki. Tai tiesiog laikotarpis, kai reikia dar daugiau dėmesio ir švelnumo sau.
Kokios yra tipiškos dantų bėdos laukiantis ir po gimdymo?
Nėštumo metu dėl hormonų, būtent estrogeno ir progesterono, svyravimų ir padidėjusio kraujo kiekio organizme dažnai pasireiškia nėštumo gingivitas – dantenos tampa paraudusios, linkusios kraujuoti. Pamačiusios kraujuojančias dantenas, moterys neretai išsigąsta ir nustoja valyti dantis, tai yra klaida.
Taip pat dėl rūgštinės aplinkos (ypač jei moterį vargina pykinimas ar vėmimas) gali būti pažeidžiamas dantų emalis, tad visada po vėmimo rekomenduoju tiesiog išsiskalauti burną vandeniu, o dantis valyti praėjus bent jau 30–40 min.
Be to, dėl mitybos pokyčių ir dažnesnio noro užkandžiauti padidėja ėduonies rizika. Vis dėlto reikėtų pasistengti išlaikyti suderintos mitybos principus ir per dažnai nepiktnaudžiauti užkandžiais.
Po gimdymo šios problemos gali išlikti arba net ir sustiprėti dėl miego trūkumo, nuovargio ir nereguliarios burnos higienos rutinos. Tikrai neretai moterys po gimdymo numoja ranka į save, susitelkia tik į naujagimio poreikius ir pamiršta išsivalyti dantis, tačiau labai rekomenduoju rasti laiko būtent sau ir nepamiršti mylėti savęs.
Ar padidėjęs kalcio poreikis laukiantis nesusilpnina dantų?
Nors nėštumo metu kalcio poreikis būna tikrai padidėjęs, tačiau mūsų organizmas turi išties išmanius mechanizmus jam kompensuoti – laukiantis žarnyne pagerėja kalcio pasisavinimas iš moters mitybos, o esant poreikiui, kalcis paimamas iš mamos kaulų, kurie turi galimybę atsinaujinti, bet ne iš dantų.
Dantys yra kietas mineralizuotas organas, kuris po išdygimo jau nebepasikeičia, todėl vaisius negali „atimti“ iš mamos dantų kalcio. Silpnesni dantys nėštumo metu dažniausiai siejami ne su kalcio trūkumu, o su dažnesniu užkandžiavimu, atsiradusia rūgštesne terpe būtent pykinimo ir vėmimo metu, hormonų įtaka dantenoms bei suprastėjusia burnos higiena. Tad svarbu suderinta mityba, pakankamas vitaminų kiekis bei tinkama dantų ir burnos higiena.
Kaip tausoti dantis esant nėštukių rėmeniui?
Nėštumo metu dėl pykinimo ir vėmimo, padidėjusio rūgštingumo rūgštys iš skrandžio gali pažeisti dantų emalį, gali vystytis vadinamoji dantų erozija. Kad apsaugotume dantis, po vėmimo reikėtų neskubėti valyti dantų. Pirmiausia burną reikėtų praskalauti vandeniu, dar yra siūlančių į vandens stiklinę įberti šaukštelį sodos ir skalauti tokiu tirpalu, kad greičiau būtų neutralizuota rūgštis, galima gerti pieno (tik atsargiai, kad dar labiau nesudirgintų skrandžio). Po 30–40 min. galima jau valyti dantis su itin minkštu dantų šepetėliu ir fluoro turinčia švelnia dantų pasta (vengti balinamųjų pastų).
Siūlyčiau vengti ir rūgščių gėrimų bei sulčių tuoj po pykinimo, nes jos dar papildomai silpnina ir taip jau nusilpusį dantų emalį. Rekomenduoju naudoti ksilitolio produktus – pastiles, kramtomąją gumą, nes jos skatina seilių išsiskyrimą ir padeda greičiau atkurti pH balansą burnoje. Jei pykinimas būna valant dantis, tuomet galima pakeisti šepetėlį į kuo mažesnį, mažesne galvute, stengtis neliesti liežuvio šaknies, kvėpuoti per nosį.
Kaip prižiūrėti kraujuojančias dantenas?
Svarbiausia neatsisakyti dantų valymo, dažnai moterys išsigąsta pamačiusios kraujuojančias dantenas. Atsisakius dantų valymo sparčiai kaupiasi apnašos, kurios dar papildomai dirgina dantenas ir jos tik dar labiau pradeda kraujuoti. Rekomenduoju valyti dantis du kartus per dieną labai minkštu šepetėliu su fluoro turinčia pasta, būtinai kasdien valyti tarpdančius su siūlu bei specialiais tarpdančių šepetėliais. Antrojo trimestro metu rekomenduojama atlikti profesionalią burnos higieną, tai visiškai saugi ir labai veiksminga nėštumo metu procedūra.
Svarbi ir suderinta mityba, kad joje būtų gausu vitaminų C ir D, nes jie stiprina dantenų audinius. Nėštumo metu dantenoms reikia papildomo švelnumo, bet tikrai ne pertraukos nuo valymo.
Ar tiesa, kad nėštukėms negalima nuskausminti, kai dantys taisomi?
Labai geras klausimas, šis mitas vis dar labai paplitęs visuomenėje. Nėščiosioms galima taikyti vietinį nuskausminimą gydant dantis. Šiuolaikiniai anestetikai yra saugūs tiek mamai, tiek vaisiui, jei naudojami tinkamai. Dantų gydymas (jei jis reikalingas) su nuskausminimu nėštumo metu yra ne tik leidžiamas, bet ir neretai rekomenduojamas, nes skausmas ir stresas gali būti žalingesni už patį anestetiką. Anestetiko kiekis visada parenkamas individualiai ir saugiai.
Rekomenduojame gydymą atlikti antro trimestro laikotarpiu, kai vaisius jau stabiliai vystosi, o mamai dar komfortabilu odontologo kėdėje. Pasakykite savo gydytojui, kad laukiatės, – tada bus parinktas tinkamiausias nuskausminimas ir gydymas vyks ramiai bei saugiai.
Daug moterų bijo atlikti rentgeno dantų nuotraukas nėštumo metu, bet tiesa yra tokia – jei vis dėlto nuotrauka būtina, ją galima atlikti saugiai. Šiuolaikiniai aparatai naudoja mažą spinduliuotės kiekį, o pilvas visuomet uždengiamas apsaugine prijuoste. Tad geriau atlikti rentgeno nuotrauką dantims ir tiksliai išspręsti problemą nei kentėti skausmą ar laukti, kol situacija dar labiau pablogės.
Ko nedaryti laukiantis – balinimas, higiena, protezavimas, estetinis plombavimas?
Nėštumo metu pagrindinis mūsų tikslas – palaikyti burnos ir dantų sveikatą, o ne atlikti estetines ar ilgai trunkančias procedūras. Todėl nėštumo metu nerekomenduojama atlikti dantų balinimo dėl cheminių medžiagų ir jautrumo rizikos (spėsite atlikti po žindymo). Taip pat nerekomenduojamas estetinis plombavimas dėl ilgos procedūros apimties (išimtis taikoma, kuomet nuskyla dantis ir jį būtina atstatyti). Nerekomenduojama ir didelės apimties protezavimas, implantacija, dantų šalinimai – šios procedūros atidedamos, nes gali reikėti ilgo gydymo, medikamentų, didesnės rentgeno kontrolės.
O profesionalioji burnos higiena, karieso gydymas, nuskausminimas vietine nejautra ar rentgeno nuotrauka, esant būtinybei, – saugūs antrojo trimestro metu, tai padeda išvengti infekcijų ir komplikacijų.
Jei nutinka taip, kad gydymas reikalingas (pvz., didelis uždegimas, skausmas) I ar III trimestro metu, – jis atliekamas, pirmoji pagalba teikiama.
Ką atlikti „dantų srityje“ iki nėštumo?
Labai džiaugiuosi, kad vis daugiau moterų sąmoningai ruošiasi nėštumui ir atvyksta profilaktiškai pasitikrinti dantis ir burnos būklę. Tad rekomenduoju iki nėštumo išsigydyti visus dantis, kad nėštumo metu netektų gydyti ūmių skausmų. Be to, rekomenduoju atlikti profesionalią burnos higieną, kad būtų pašalinti akmenys ir apnašos, kurie gali sukelti dantenų uždegimą. Reikėtų patikrinti senas plombas, jei jos nesandarios, – rekomenduoju jas pakeisti. Apsilankykite pas gydytoją odontologą profilaktiškai, kad gautumėte individualių burnos priežiūros rekomendacijų. Taip pasiruošus nėštumo metu dažniausiai užtenka tik profilaktinės priežiūros – profesionalios burnos higienos.
