1945-aisiais, kai Europa pradėjo gydytis Antrojo pasaulinio karo padarytas žaizdas, Suomijoje pasirodė nedidelė knygelė „Mažieji troliai ir didysis potvynis“. Joje keisti, šiek tiek į begemotus panašūs padarėliai ieškojo savo namų po pasaulį ištikusios didžiulės nelaimės. Knygos autorė Tove Jansson tik vėliau prasitars, kad šiandien pasaulyje žinomi knygos personažai Troliai Mumiai gimė iš baimės, ilgesio ir begalinio noro sukurti vietą, į kurią visada galima grįžti.
Po didžiulio, pasaulį nusiaubusio potvynio, Trolių Mumių šeima leidžiasi į kelionę. Jie ilgai ieško namų, kol atranda Mumių slėnį – vietą, vėliau tapusią atvira visiems, ieškantiems šilumos ir prieglobsčio. Slėnio viduryje stovi mėlynas Mumių namas. Jame laukiamas kiekvienas, kad ir kas, kad ir koks jis būtų.
Jansson prieš aštuoniasdešimt metų deklaruotos vertybės svarbios ir šiandienos žmonėms. Per aštuonis dešimtmečius Mumiai ne tik kad nepaseno, netapo sentimentaliu reliktu, bet priešingai – šių dienų skaitytojai juose atranda dar daugiau prasmės ir gylio.
Trolių Mumių istorijos išverstos į daugiau nei 60 pasaulio kalbų, sukuriamos ir visiškai naujos T. Jansson įkvėptos knygos, o literatūros tyrinėtojai vis dažniau prabyla, kad pasakojimai apie Muminukų gyvenimą yra nepaprastai daugiasluoksniai, atveriantys svarbias tarpusavio pasitikėjimo, šeimos santykių ir tėvystės pamokas.
Mumių slėnis atgyja ne tik knygose. Muminukai apsigyvena animaciniuose serialuose, teatro scenose, komiksuose, linksmina vaikus pramogų parkuose, atsiduria ant puodelių, marškinėlių, netgi lėktuvų. T. Jansson ir jos jaunėlio brolio įkurta kompanija „Moomin Characters“ yra viena pelningiausių Suomijoje, dabar jai vadovauja rašytojos dukterėčia Sophia Jansson.
Per septyniasdešimt metų trukusią karjerą T. Jansson gavo daugybę apdovanojimų ir literatūros premijų. Taip pat ir prestižinę Švedijos akademijos teikiamą „Svenska Akademiens stora pris“ ir Hanso Christiano Anderseno medalį už indėlį į vaikų literatūrą.
Pirmieji troliai – šiurpesni
Prieš aštuoniasdešimt metų išleista pirmoji Mumių knyga „Mažieji troliai ir didysis potvynis“ nebuvo linksma pasaka. Atsirado ji labiau iš kūrybinių T. Jansson kančių, abejonių dėl pašaukimo ir audringo gyvenimo. Troliukus-begemotukus menininkė pradėjo piešti laisvalaikiu, ant popieriaus skiaučių. Jos tėvas Viktoras – gerbiamas ir vertinamas Suomijos skulptorius, dukrą išmokęs piešti anksčiau nei vaikščioti, vis kartodavo, kad komiksai ir iliustracijos nėra meno kūriniai. Ir jei ką verta daryti, tai tapyti.
Tačiau nutiko kitaip: ant skiaučių nupiešti Muminukai tapo žinomi visame pasaulyje. T. Jansson tereikėjo tik sugalvoti gerą istoriją.
Pirmieji Mumiai buvo visai kitokie nei tie, kuriuos šiandien pažįstame. Gerokai šiurpesni, raudonomis akimis, su ilgomis smailiomis nosimis, be ausų, be uodegos, jie tarsi išnėrė iš būsimosios rašytojos dėdės Einaro pasakojimų apie baisius trolius, kurie tūno pasislėpę už krosnies.
Didelio pasisekimo pirmoji T. Jannson knyga apie Mumius ir potvynį nesulaukė. Pasaulis apie Mumius ir jų autorę sužinojo tik po 1948 metais jos parašytos apysakos „Burtininko skrybėlė“.
Iš kur atsirado Mumiai?
Mumių fenomenas nebūtų gyvas be jų keistumo ir humoro. Ar žinojote, kad Mumiai miega žiemos miegu? Labai suomiška, kad pusę metų jie tiesiog nemato pasaulio…
Literatūros tyrinėtojai neabejoja, kad personažus savo knygoms T. Jansson pasiskolino iš realaus gyvenimo. Muminukas – neabejotinai ji pati. Jautri ir smalsi stebėtoja, kuriai šeima visada buvo nepaprastai svarbi. Pati rašytoja yra pasakojusi, kad šis personažas gimė po vieno filosofinio ginčo su broliu Peru Olovu. Negalėdama broliui atsikirsti, Tove ant sienos nupiešė bjaurų padarėlį, kurio snukutyje buvo galima atpažinti patį Emanuelį Kantą.
Muminuko mama ir nuotaikas nuolat keičiantis Muminuko tėtis knygose atvaizduoja pačios rašytojos tėvus – Signe ir Viktorą. Drąsuolė Mažoji Miu gimė iš tam tikrų teatro režisierės, buvusios rašytojos mylimosios Vivicos Bandler savybių, į kurias rašytoja įpynė ir savo vidinių išgyvenimų. Apie šį personažą Tove yra sakiusi, kad jis įkūnija jos pačios drąsą be jokių filtrų. Mažoji Miu – bene pavojingiausias serijos vaikas. Ji sako tai, ką visi galvoja, ir niekada nesistengia būti gera ar patogia.
Ramaus filosofo ir nepriklausomo klajoklio Snusmumriko prototipu laikomas suomių politikas, žurnalistas ir rašytojas, buvęs Tovės gyvenimo partneris Atosas Wirtanenas, nors rašytoja yra pripažinusi, kad į personažą įdėjusi ir šiek tiek savęs. Snusmumrikas neturi namų, bet visada turi laisvę. Jis pasirodo pavasarį, iškeliauja rudenį ir niekada neatsiprašo už tai, kad nenori likti.
Perdėtas tvarkinguolis Hemulis konkretaus prototipo neturi, rašytoja į jį sudėjo žmones, kuriems svarbiau sistema nei gyvas ryšys. Tvarkingasis Hemulis turi ypatingą kolekciją, tačiau kolekcionuoja ne daiktus, o taisykles – jis tarsi vaikščiojantis biurokratinis aparatas. Lengva tokius atpažinti, nes jų esama kiekvienoje kartoje.
Knygos „Stebuklinga žiema“ herojė Totikė įkūnija Tovės gyvenimo meilę, galerininkę Tuulikki Pietilä. Racionali, rami, praktiška Totikė padeda kitiems personažams susidoroti su baimėmis, išlaikyti aiškią poziciją ir stabilumą. Sakoma, kad tai – vienas atviriausių Tovės asmeninio gyvenimo atspindžių kūryboje.
Naujos Mumių istorijos
Mumiai užaugo kartu su savo skaitytojais. Tie, kurie juos skaitė vaikystėje, šiandien atpažįsta save Muminuko tėtyje, Snifo nerime ar Hemulio susierzinime, o jaunieji rašytojai ir rašytojos, kurių fantaziją skatino T. Jansson knygos, kuria naujas Mumių istorijas.
Vieni tokių – švedų rašytoja, dramaturgė, scenaristė Cecillia Davidsson ir švedų scenaristas, dramaturgas, prodiuseris Alex’as Haridi kartu išleidę knygas vaikams „Troliai Mumiai ir stebuklinga skrybėlė“, „Kelias į trolių Mumių slėnį“, „Troliai Mumiai kelia bures“. Lietuviškai mažieji skaitytojai gali perskaityti ir dar vieną C. Davidsson knygą „Trolis Mumis ir paskutinis slibinas“.
Šias knygas iliustravo Švedijos talentai Cecilia Heikkilä, Filippa Widlund, Maya Jönsson.
Paskutinė Mumių naujiena lietuviškai – erdvinė knyga „Trolių Mumių metai. Metų laikų karuselė“. Knyga mažuosius skaitytojus kviečia į Trolių Mumių namą. Jo durys visada atviros, laukiamas kiekvienas. Čia, kartu su Muminukais galima sekti metų kaitą – nuo pirmųjų pavasario gėlių iki gilaus viduržiemio.
Šios paveikslėlių knygelės skirtos mažesniems vaikams. Sulaukę dviejų ar trejų jie jau gali leistis į stebuklingą Trolių Mumių pasaulį ir susipažinti su jo Mumių slėnio gyventojais.
Susiję straipsniai
