„Taupyk ateičiai“ – vienas dažniausių patarimų, kurį iš tėvų girdi vaikai, tačiau ekspertai pabrėžia – vaikui kur kas naudingiau išmokti ne tiesiog taupyti, o suprasti, kokio tikslo jis siekia, kiek tam reikės pinigų ir ką gali padaryti, kad jį pasiektų. Nors finansiniai įpročiai turėtų būti ugdomi atsižvelgiant į vaiko amžių, viena taisyklė galioja visiems – pinigai turi būti siejami su konkrečiais tikslais ir realiais skaičiavimais.
Kiek kainuoja tikslas?
„Visuomenėje ilgą laiką augome su mintimi: reikia taupyti ateičiai, ruoštis juodai dienai. Aš visada mėgstu paklausti – „kas yra ta ateitis“? Išgirdę klausimą, žmonės dažnai nutyla, nes konkretaus atsakymo neturi. Paklausti, kam taupo, vaikai įprastai atsako – studijoms. Ir tada patikslinu: tai – ne ateitis, o tikslas. Vadinasi, pirmiausia turime išsikelti tikslą, o tada jam pasiekti sukurti taupymo, užsidirbimo ar investavimo sistemą“, – pataria vaikų finansinio raštingumo edukatorė, Vaikų verslo klubo vadovė Viktorija Vegelytė.
Kaip paaiškino pašnekovė, vyresnis vaikas turėtų žinoti, kiek kainuoja jo tikslas, kiek laiko reikės jam pasiekti ir kokias galimybes turi pats prie jo prisidėti. Su mažesniais vaikais galima taikyti tą patį principą, tik paprastesniu būdu. Pavyzdžiui, jeigu septynmetis svajoja apie kelionę į kosmosą ir sako, kad tam reikėtų milijono eurų, verta ne juoktis iš svajonės, o atsisėsti ir paskaičiuoti – kada jis norėtų tą milijoną turėti ir kiek pinigų reikėtų atidėti kas mėnesį.
Kaip pastebi V. Vegelytė, tėvai neretai nori, kad vaikai kuo mažiau išlaidautų ir nepirktų nereikalingų niekučių. O pašnekovė įsitikinusi: vaikus mokant finansinio raštingumo svarbu galvoti ne apie tai, kaip šiandien palengvinti gyvenimą tėvams, o apie tai, kaip suteikti vaikams įgūdžių, kurie jiems pravers ateityje.
„Vaikai pirko ir pirks niekučius, todėl jie turi turėti savo pinigų, kurių tėvai nekontroliuoja. Jeigu vaikas visai neturi galimybės pats nuspręsti, ką pirkti, kur išleisti savo pinigus ir pamatyti savo sprendimų pasekmių, jis praranda galimybę mokytis ir mąstyti, ar pasielgė gerai, ar ne“ – aiškina edukatorė.
Vaikams reikia leisti ne tik taupyti
Pašnekovė pastebi ir tai, kad dalis tėvų vaikus į finansų pasaulį bando įtraukti per investavimą. Tai, jos teigimu, yra sveikintina, tačiau, kalbant apie investicijas, taip pat svarbu nepamiršti vieno dalyko – vaikui turi būti leidžiama klysti.
„Labai žaviuosi, kai tėvai patys investuoja ir to moko vaikus. Kartu pastebiu ir tai, kad tėvai dažnai neleidžia vaikams klysti ir prarasti pinigų. Ne todėl, kad yra blogi, o todėl, kad nori apsaugoti savo vaikus. Bet mes negalime to daryti“, – pabrėžia Vaikų verslo klubo vadovė.
Finansinio raštingumo edukatorė atkreipia dėmesį, jog patys suaugusieji dažnai skaito motyvacines knygas, kuriose rašoma ta pati tiesa – mokomės iš klaidų, bet vaikams klysti neleidžia. „Vaikai užauga ir toliau perka tas pačias motyvacines knygas, eina į įvairius mokymus, moka didelius pinigus, kad išmoktų nebijoti klysti, priimti sprendimus ir eiti savo keliu“, – atkreipia dėmesį V. Vegelytė.
Pasak pašnekovės, vaiko uždirbti ar gimtadienio proga gauti pinigai yra jo paties pinigai ir turėtų likti jo atsakomybė. Jei vaikas taupo, pavyzdžiui, keturračiui ar kelionei į „Legolandą“, artimiesiems galima pasiūlyti prie šio tikslo prisidėti pinigais, o ne dovanomis, ir garsiai tą įvardyti. Tuomet, tikėtina, pinigai keliaus į taupyklę, o ne bus išleisti prekybos centre.
Tėvai ar seneliai taip pat gali prisidėti prie vaiko ateities – studijoms, verslo pradžiai ar būstui įsigyti skirtas lėšas kaupti vaiko indėlio sąskaitoje. „Kai yra aiškus tikslas, kur kas lengviau pamatyti, kaip net ir nedidelės sumos per ilgesnį laiką gali tapti reikšmingu finansiniu pagrindu“, – sako Ramūnas Kutelis, Jungtinės centrinės kredito unijos Verslo plėtros vadovas.
Pasak jo, norint sukaupti vaikui finansinį pagrindą savarankiško gyvenimo pradžiai, svarbiausia pradėti kuo anksčiau, pasirinkti tinkamą kaupimo būdą ir pinigus atidėti reguliariai. Tokiu atveju net ir nedidelės sumos, kaupiamos ilgesnį laiką, pavyzdžiui, iki pilnametystės, gali tapti reikšminga pagalba siekiant užsibrėžtų tikslų.
Finansinis raštingumas – suprasti, kam skirti pinigai
Šiandien keičiasi ne tik supratimas apie „juodą dieną“ ar taupymą ateičiai, bet ir pats santykis su pinigais. Vis daugiau finansinių operacijų vyksta skaitmeninėje erdvėje, todėl vaikams svarbu suprasti ne tik tai, kaip užsidirbti ar sutaupyti, bet ir kaip valdyti turimus pinigus.
„Mes galime taupyti pinigus, galime juos užsidirbti, galime laimėti, bet jeigu nežinosime, ką daryti su tais pinigais, tai tas pats, kas jų neturėti. Aš sakau: dabar aš tau duodu vieną milijoną – ką darai? Atrodo, kad pinigai nesibaigiantys“, – iliustruoja V. Vegelytė.
Nuo ko pradėti? Pašnekovė pirmiausia siūlo supažindinti vaiką su grynaisiais pinigais ir reguliariai duoti kišenpinigių. Pavyzdžiui, 12 metų vaikui kiekvieną pirmadienį skirti po 15 eurų, į šią sumą įtraukiant bent vieną finansinę atsakomybę. Tai nebūtinai reiškia, kad vaikas turi pats mokėti už savo poreikius. Tėvai gali tiesiog perduoti jam atsakomybę atlikti mokėjimą už tai, už ką anksčiau mokėdavo patys. Vėliau vaiką galima mokyti valdyti ir skirtingose vietose laikomus pinigus – dalį kišenpinigių duoti grynaisiais, kitą dalį pervesti į banko sąskaitą.
Finansinio raštingumo edukatorė pastebi, kad tėvai neretai pradeda nuo sudėtingesnių dalykų – investavimo, taupymo ar šeimos biudžeto planavimo. Visgi pirmiausia vaikui reikėtų suteikti pagrindą – supratimą, kas apskritai yra pinigai ir kam jie skirti.
Dar vienas būdas vaikams paaiškinti investavimo principą – pasitelkti vadinamąjį „zefyrų“ eksperimentą. V. Vegelytė siūlo vaikams parodyti, kaip atsisakius to, ko norisi dabar, vėliau galima gauti daugiau. Šį principą galima iliustruoti ir „investavimo medžiu“ – pavyzdžiui, iki Kalėdų likus 22 savaitėms, vaikas nusipiešia 22 obuolius ir kiekvieną savaitę į „medį“ investuoja sutartą sumą. Tėvai papildomai gali nustatyti, kiek „užaugins“ kiekvienas obuoliukas.
Verslo idėjos gimsta iš problemų
Pasak V. Vegelytės, vaikai ir jaunimas šiandien tikrai nori kurti verslus, o jų idėjos vis dažniau gimsta ne iš tradicinių veiklų, tokių kaip limonado pardavinėjimas ar žolės pjovimas, bet iš skaitmeninių įgūdžių.
„Pasaulyje egzistuoja tik dvi verslo idėjos: arba sukuriame tai, ko dar nebuvo, arba patobuliname tai, kas jau egzistuoja. O vaikams visada sakau – verslas gimsta iš problemos. Jeigu einate ir pagalvojate: „Kodėl nėra šito? Galėtų kas nors sukurti“, – štai jums ir verslo idėja“, – pasakoja edukatorė.
Anot jos, šiandien jauni žmonės vis dažniau pajamomis paverčia savo pomėgius ir įgūdžius: kuria programėles, drabužių dizainą, užsiima elektronine prekyba, administruoja įmonių socialinius tinklus, kuria vaizdo įrašus, montuoja tinklalaidžių turinį.
„Kas geriau išmano internetą nei jaunimas? Kas žino visas naujoves, populiariausius muzikos takelius, kaip greitai rašyti ar įvaldyti dirbtinį intelektą? Jaunimas. Jie šioje srityje jaučiasi kaip žuvis vandenyje“, – sako V. Vegelytė.
