Yra tėvų, kurie pasirenka vaikams mokėti už gerus pažymius. 10 eurų už dešimtuką. 50 Eur už gerą pasirodymą olimpiadoje. Vaiko mėgstamo šokolado dėžutė, jei jis pabaigia pradėtą projektą. Tėvų sprendimas tai daryti visuomet yra paremtas gerais ketinimais – skatinti vaiką įdėti daugiau pastangų ir daugiau pasiekti. Tik kartais nesuprantame, kad vaikams darome meškos paslaugą.
Lina Banytė, 2 verslų savininkė, knygos „Apie pinigus su vaikais“ autorė, 3 vaikų mama.
Kodėl neturėtume mokėti
1. Mokame už klaidingą dalyką
Kai mokame vaikui už pažymį, mes iš esmės mokame už rezultatą, o ne už pastangas ir mokymąsi. Bet pažymys nebūtinai parodo, kiek vaikas iš tikrųjų įdėjo darbo. Kartais geras pažymys ateina lengvai: tema buvo paprasta arba, dar blogiau, pavyko sėkmingai nusirašyti. Ar tikrai norime tą skatinti?
2. Atimame iš vaiko tai, kas vertingiausia – vidinę motyvaciją
Tyrimai rodo, kad kai pradedame mokėti už tai, kas vaikui natūraliai įdomu, ta vidinė liepsna ima blėsti. Vaikas pamažu keičia klausimą nuo „Kas čia įdomu?” į „Kiek už tai gaučiau?” O kai finansinis atlygis baigiasi – baigiasi ir noras stengtis.
3. Po truputį žudome smalsumą
Šiuolaikiniame pasaulyje, kai viskas keičiasi milžinišku greičiu, vidinis smalsumas yra vienas svarbiausių įgūdžių.
Jei mes jį užgesiname išorine motyvacija – atgaivinti bus sunku.
Ką daryti vietoje to?
Kalbėkite. Klauskite. Domėkitės ne pažymiu, o tuo, kas vaikui šiandien buvo įdomu ar sunku. Atkreipkite dėmesį ir pagirkite už pastangas – ne rezultatą. „Didžiuojuosi tavimi, kad tiek daug įdėjai pastangų į tai” veikia kitaip nei „šaunuolis, gavai dešimtuką”.
Jei norite vaiką skatinti už rezultatą, geriau skatinkite laiku kartu (gal nueikite kartu į kavinę ir suvalgykite po desertą), pagyrimais, o gal lipdukais, klijuojamais ant sienos (puikiai veikia su mažesniais vaikais).
O jei vaikas nebeturi jokios vidinės motyvacijos – tai signalas ne pradėti skatinti pinigais, o sėstis ir kalbėtis: kas jam įdomu? Ko jis iš tiesų nori? Ko vengia ir kodėl?
Susiję straipsniai
.
