Valstybės skiriami vaiko pinigai padeda šeimoms padengti įvairias su vaikų auginimu susijusias išlaidas – nuo kasdienių poreikių iki ilgalaikių tikslų. Vis dėlto tik nedidelė šių lėšų dalis šiandien atidedama vaikų ateičiai. „Citadele“ banko iniciatyva Baltijos šalyse atlikta apklausa atskleidė, kur dažniausiai lietuviai išleidžia vaiko pinigus.
Lietuvoje vaiko pinigus taupo ar investuoja kas penkta šeima
Apklausos duomenimis, Lietuvoje 14 proc. gyventojų vaiko pinigus pirmiausia skiria būreliams, pomėgiams ar žaislams. Aktyviausiai šiam tikslui vaiko pinigus naudoja 30–39 metų gyventojai – šioje amžiaus grupėje tai daro net 27 proc. respondentų. Dar 10 proc. apklaustųjų nurodo, kad vaiko pinigai naudojami bendriems namų ūkio poreikiams, tokiems kaip komunalinės paslaugos, maistas ar drabužiai.
Ilgalaikiams tikslams – kaupimui ar investavimui vaiko ateičiai – vaiko pinigus nukreipia tik nedidelė dalis šeimų. Apklausos duomenimis, investuoja vos 7 proc. tėvų, o dar 6 proc. renkasi taupymą atskiroje sąskaitoje ar indėlyje. Šis pasirinkimas dažniausiai pastebimas tarp 30–49 metų gyventojų.
„Nors Lietuvoje vaiko pinigai yra didžiausi Baltijos šalyse, apklausa rodo, kad tik apie ketvirtadalis šeimų dalį šių lėšų nukreipia į kaupimą ar investavimą. Tai reiškia, kad daugeliu atvejų vaiko pinigai nepasitelkiami kaip ilgalaikio finansinio planavimo priemonė, o dažniau sprendžia trumpalaikius poreikius. Ilgainiui tai gali lemti, kad vaikams pradedant savarankišką gyvenimą šeimos neturės sukaupto finansinio pagrindo studijoms ar pirmiesiems didesniems sprendimams“, – teigia „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovė Rasa Narė.
Latvijoje vaiko pinigų panaudojimas dar labiau orientuotas į kasdienes išlaidas – net 21 proc. šeimų šias lėšas naudoja bendriems namų ūkio poreikiams, 13 proc. – vaiko papildomoms veikloms. Investuojančių dalis siekia vos 3 proc., o taupymui vaiko ateičiai lėšas skiria tik 4 proc. apklaustųjų.
Estijoje vaiko pinigų panaudojimo tendencijos panašios – 16 proc. šeimų lėšas skiria bendriems namų ūkio poreikiams, dar 15 proc. – vaiko papildomoms veikloms, tokioms kaip būreliai ar pomėgiai. Ilgalaikiams tikslams vaiko pinigus atideda nedidelė dalis gyventojų: 4 proc. estų investuoja į vaiko ateitį, o dar apie 5 proc. renkasi taupymą taupomojoje sąskaitoje ar indėlyje.
Nuo kasdienių sprendimų – prie ilgalaikio rezultato
Rasa Narė atkreipia dėmesį, kad nors daliai šeimų ilgalaikis kaupimas ar investavimas vis dar atrodo sudėtingas, praktikoje tam vis dažniau pasitelkiami paprasti ir automatizuoti sprendimai, leidžiantys pradėti be papildomos finansinės įtampos. Tokie sprendimai, pasak pašnekovės, padeda nuosekliai atidėti lėšas net ir iš nedidelių kasdienių sumų.
Vienas iš pavyzdžių – mobiliosiose programėlėse veikiančios išmaniosios taupyklės, leidžiančios taupyti automatiškai, apvalinant kasdienius pirkinius ir skirtumą pervedant į taupymo sąskaitą, kur santaupos auga kelių procentų metine grąža. Tokias funkcijas šiandien siūlo ir daugelis bankų.
„Šeimos vis aktyviau ieško paprastų būdų pradėti kaupti vaikų ateičiai, o didžiausias tokių programėlių aktyvumas pastebimas prieš mokslo metus. Tuo metu vaikams dažniau atidaromos sąskaitos ir išduodamos mokėjimo kortelės, kurios padeda formuoti pirmuosius finansinius įpročius“, – sako R. Narė.
Investavimas – ne tik patyrusiems
Ekspertės teigimu, investuoti vaiko ateičiai nebūtina nuo didelių sumų ar sudėtingų sprendimų – pradėti galima nuo paprastų ir lengvai valdomų priemonių. Tam tinka automatizuotas taupymas, reguliarus lėšų atidėjimas į taupomąją sąskaitą ar indėlį, taip pat nedidelės periodinės investicijos į investicinius ar biržoje prekiaujamus fondus, leidžiančios išskaidyti riziką ilgesniam laikotarpiui.
„Svarbiausia investuojant – nuoseklumas. Kai dalis vaiko pinigų automatiškai skiriama kaupimui ar investavimui, šeimos biudžetas to beveik nepajunta, tačiau ilgainiui gali susidaryti apčiuopiama finansinė pagalvė vaikui. Nors investavimas visada susijęs su tam tikra rizika, ilgalaikis ir nuoseklus lėšų skyrimas gali padėti pasiruošti būsimiems vaiko poreikiams“, – sako R. Narė.
Jos teigimu, pradėjus nuo konservatyvesnių investavimo sprendimų, augant žinioms ir pasitikėjimui palaipsniui galima pereiti prie didesnį grąžos potencialą turinčių investicijų, kiekvienam įsivertinus priimtiną riziką.
